Kėdainių rajono gyventojas teisę vairuoti buvo praradęs net 30 mėnesių, nes būdamas neblaivus sukėlė avariją ir apgadino automobilius. Netrukus po jos vyriškis prarado ir darbą bendrovėje „Kėdainių agrofirma“.
Kai praėjo pusė laiko nuo nuobaudos paskyrimo pradžios, vyriškis kreipėsi į Kėdainių rajono policijos komisariatą ir paprašė sutrumpinti terminą, draudžiantį sėsti prie vairo. Jis nurodė, kad jau suvokė savo veikos pavojingumą ir padarė reikiamas išvadas, visą šį laikotarpį elgėsi nepriekaištingai, jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė. Taip pat pateikė pažymą, kad išklausė paskaitų kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai.
Be to, jis pateikė naujo darbdavio raštą, kuria vyriškis buvo charakterizuojamas teigiamai.
Policija vyriškio prašymą atmetė, nes jo „pateikti dokumentai yra formalūs ir neįrodo, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti“. Be to, policija pažymėjo, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatų taikymas yra pareigūnų teisė, o ne pareiga.
Tačiau kėdainiškis rankų nenuleido ir kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Skundą išnagrinėjusi teisėja Vaiva Savickienė vairuotojo bėdą suprato ir jo prašymą patenkino – sutrumpino nuobaudos laikotarpį ir avariją išgėrus sukėlusiam vairuotojui vėl leido sėsti prie vairo.
Lietuvos Respublikos vardu paskelbtame teisėjos sprendime pažymima, kad „specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje“.
Teisėja V. Savickienė pabrėžė, kad vairuotojo pateikti duomenys rodo, jog jis elgėsi pavyzdingai, o transporto priemonė jam reikalinga „siekiant geriau apmokamo darbo“ bei šeimyninių interesų įgyvendinimui – žmoną ir vaiką nuvežti į polikliniką.
Teisėja vairuotojui specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino net 7 mėnesiams.
Kėdainių rajono policija nesutinka su tokiu teismo sprendimu.
„Kodekse yra numatyta, kad galima laikotarpį sutrumpinti, tačiau tokiais atvejais taikoma išimtinė teisė, - sakė Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Sigitas Vildžiūnas. – Pirmiausia turi būti nustatyta, kad jau pasiekti bausmės tikslai, vairuotojas pasitaisė. Vien darbdavio pažymos nepakanka. Šiuo atveju vairuotojas neseniai buvo įsidarbinęs bendrovėje, todėl nesuprantama, kaip darbdavys gali žinoti, kad itin šiurkštų administracinės teisės pažeidimą padaręs žmogus darbe bus su angelo sparnais“.
Pasak S. Vildžiūno, jeigu teismai pradės taikyti naują praktiką neblaiviems vairuotojams grąžindamas vairuotojo pažymėjimus praėjus vos pusei laikotarpio nuo nuobaudos paskyrimo, kova su pažeidėjais nebus tikslinga.
“Tokie motyvai, kad vairuotojas nori daugiau uždirbti pinigų, yra visiškai nepagrįsti. Visi mes norime daugiau uždirbti, tačiau ar dėl to reikėtų grąžinti vairuotojo pažymėjimą?“ – stebėjosi Kėdainių rajono policijos komisariato skyriaus viršininkas.
S. Vildžiūnas pabrėžė, kad vien per šiemet (per 11 mėnesių) Kėdainių rajone policija nustatė 686 neblaivius vairuotojus – tai net 192 pažeidėjais daugiau nei per tą patį laikotarpį. Be to, nustatyta, kad vairuotojai tampa vis nedrausmingesni – skirta net 40 proc. daugiau baudų nei per tą patį laikotarpį 2006-aisiais.
Šiemet vien Kėdainių rajono policija už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra paskyrusi baudų daugiau kaip už 2 mln. 387 tūkst. litų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) laikosi praktikos, kad prie vairo neblaiviems avariją sukėlusiems vairuotojams vairuotojo pažymėjimas neturėtų būti grąžinamas anksčiau laiko. Teismo atstovė Živilė Jokimaitė-Dolgich pabrėžė, kad LVAT pirmininkas pasirašė teikimą dėl proceso atnaujinimo Kėdainių rajono gyventojo byloje, todėl sprendimas dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo gali būti peržiūrėtas.