Nors muitininkai stengiasi užtvenkti didžiuliu srautu į Lietuvą srūvančių kontrabandinių klastočių upes, tačiau Gariūnuose ir kituose turguose ar net kai kuriose parduotuvėse prekyba „originalais“ tebeklesti.

Gyvenimo lygis mūsų šalyje dar smarkiai atsilieka nuo europietiškų vidurkių, tačiau daugelis lietuvių savo drabužinėje turi ne ką mažiau garsių dizainerių etiketėmis papuoštų rūbų nei statistinis vakarietis. Skirtumas tik tas, kad tai – pigios klastotės.

Populiariausia klastotė – „Armani“

Įtarimą sukėlusios prekės į sostinės muitinės sandėlius atkeliauja įvairiausiais būdais: pradžioje jos sulaikomos pasienyje ar geležinkelio, oro uosto terminaluose, vėliau konfiskuojamos.

Prieš kelias dienas Vilniaus oro uoste muitininkai, įtarę prekės ženklo savininko teisių pažeidimą, sulaikė stambią tuščių stiklinių kvepalų buteliukų su užrašu „Moschino“ siuntą iš Kinijos. Neabejojama, kad jau Lietuvoje į šiuos buteliukus būtų supilstyti neaiškios kilmės ir sudėties kvepalai.

Klastotės būtų pardavinėjamos arba mūsų šalyje, arba iškeliautų į kitą šalį.

Vien šis tuščios stiklinės taros krovinys vertinamas beveik 20 tūkst. litų. Galima tik spėlioti, kiek būtų uždirbę klastotojai, jeigu būtų savo planą įvykdę iki galo.

Tarp populiariausių klastočių lyderio pozicijoje įsitvirtinę garsiausių pasaulyje dizainerių drabužiai bei aksesuarai. Bene dažniausiai sulaikomos klastotės, papuoštos vieno iš garsiausių pasaulio dizainerių, Giorgio Armani, etiketėmis.

Tarp klastotojų gana populiarūs ir „Gucci“ bei „Versace“ prekių ženklai. Taip pat į Lietuvą nepaliaujamai keliauja ir sportinių drabužių bei avalynės gamintojų prekių falsifikatai.

Sandėliuose – prekių įvairovė

Konfiskuotos prekės saugomos muitinės patalpose, kur ir laukia, kol bus sunaikintos. Ne naujiena, jog didžiausią kontrabandos į Lietuvą dalį sudaro rūkalai ir svaigieji gėrimai.

Tačiau konfiskuotų prekių sandėlį puošia ne vien tariami dizainerių drabužiai, bet ir kailiniai. Čia pat besidarbuojančios moterys neslepia, jog tai – menkavertės prekės.

„Tokiomis užversti ir sostinės bei priemiesčio turgeliai. Nuostabą kelia tai, kad kartais klastotes sunku atskirti nuo originalių prekių. Tą sugeba padaryti tik specialistai“, – sakė prekes rūšiuojanti moteriškė. Šypsodamasi ji pareiškė, kad nė už ką nenešiotų klastotės, nes tai – nepatogūs ir nepraktiški daiktai.

Labai retai, tačiau muitininkams tenka sulaikyti ir originalios produkcijos kontrabandas. Tokių atveju prekių gavėjams tenka susimokėti muito mokesčius.

„Jeigu gavėjas įkliūna su klastotėmis, jam gresia įstatymų numatytos nuobaudos už ženklo savininko, kitaip tariant, intelektinės teisės pažeidimą“, – sakė Vilniaus teritorinės muitinės Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininkas Saulius Malinauskas.

Buteliukus naikins plaktuku

Kaip „Vilniaus dienai“ tvirtino pašnekovas, kontrabandinės prekės naikinamos vadovaujantis atliekų tvarkymo nuostatomis.

„Pavyzdžiui, neoriginalūs „Moschino“ kvepalų buteliukai, ko gero, bus daužomi plaktuku, o visą šį procesą privalės stebėti muitinės pareigūnai ir tikrieji prekės ženklo „Moschino“ atstovai. Pastarieji privalo ir pasirūpinti visu naikinimo procesu“, – šypsojosi S.Malinauskas.

Falsifikatai sulaikomi tik iš Rytų – Kinijos ir trečiojo pasaulio valstybių, nes pasieniečiai kontroliuoja tik rytinę Lietuvos sieną. Klastočių pardavėjai dažnai naudojasi keliais, einančiais per nebekontroliuojamas ar menkai kontroliuojamas Europos Sąjungos vidaus sienas.

„Tikslių duomenų apie klastotes iš Lenkijos lyg ir nėra, tačiau gabenti falsifikatus per Europos Sąjungos šalis – kur kas parankesnis ir ne toks pavojingas būdas“, – svarstė S.Malinauskas.

“Vilniaus dienoje” taip pat skaitykite:

Premjerui paliepus elektros kainos nedidės.

Lito devalvavimas – pavojinga tema.

“Laimės valandos” Lietuvoje neprigijo.