Keturios paauglės iš pradžių visiškai nesipriešinančią, tik paskui dangstytis rankomis pradedančią auką muša, spardo, tampo už plaukų, viena net atsisėda ant sprando, imituodama jojimą.
Už kadro girdėti vaikinų balsai, keiksmažodžiai, palyginimas su amerikietiškomis imtynėmis. Tačiau vaikinai, sprendžiant iš visko, filmuojantys paauglės mušimą, į tai nesikiša.
Šiek tiek ilgiau nei minutę trunkantis filmukas prieš kelias dienas buvo patalpintas Evelinos vardu prisistačiusios merginos interneto svetainėje. Dar ketvirtadienį ryte jį galėjo pažiūrėti visi, užeinantys į šią svetainę, tačiau popiet jo nebebuvo galima rasti. Tiesa, filmas netrukus pasirodė pasaulinėje vaizdo bylų talpinimo sistema „YouTube” bei vienoje lietuviškoje svetainėje.
Kaip teigė DELFI kalbinti Policijos departamento pareigūnai, įtariama, kad merginos kankinimas buvo įamžintas Kaune, galbūt netoli Laisvės alėjos, todėl apie filmuką buvo informuoti šio miesto policininkai. Kauno miesto Vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jį atlieka Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrius.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir Marijampolėje
Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnybos patarėjo Egidijaus Meilaus, tokie filmukai ar informacija apie internete klaidžiojančius panašius vaizdus šią įstaigą pasiekia vis dažniau. Vien šiais metais jų buvo keletas. „Situacija aštrėja”, - taip lakoniškai pakomentavo DELFI pašnekovas.
„Pastebime tokią tendenciją – smurto vaizdų filmavimas ir platinimas tampa mada. Tam padeda ir interneto interaktyvumas. Galima ne tik stebėti tokius vaizdus, bet ir pačiam juos įdėti. Naujausias filmukas, manyčiau, turi nusikalstamos veikos požymių”, - kalbėjo E. Meilus.
Smurtaujančių Lietuvos paauglių galima išvysti ir mūsų šalies, ir pasaulinėse svetainėse, pavyzdžiui, „YouTube”, „Metacafe”. Smurtinio pobūdžio vaizdams pasirodžius Lietuvos tinklalapiuose, jų valdytojams gresia administracinė atsakomybė, žurnalistų etikos inspektoriaus svarstymas. Tuo metu užsienio tinklalapiuose talpinamus filmukus galima tik paprašyti pašalinti.
Jei smurtaujantis paauglys jau yra sulaukęs tokio amžiaus, kad galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį kūno sužalojimą, jam gresia tiesioginė atsakomybė. Tuo tarpu filmukų platintojus susekti kur kas sudėtingiau. Pareigūnams nesunku nustatyti, iš kurio kompiuterio platinami smurto vaizdai, tačiau jei juo naudojasi daugybė žmonių, išaiškinti pažeidėją nelengva.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba, sulaukusi smurtinio pobūdžio filmukų, dažniausiai kreipiasi į policiją. Šiai, ypač jei vaizdelis patalpintas užsienio svetainėje, lengviau susisiekti su valdytojais ir paprašyti jį pašalinti. Kartu, reikalui esant, pradedami ikiteisminiai tyrimai.
Marijampolėje prieš keletą mėnesių buvo pradėtas tyrimas dėl mobiliuoju telefonu nufilmuoto vaizdo, kaip mokykloje paauglės kitų akivaizdoje daužo, įžeidinėja, spardo, verčia klauptis ir visų iš eilės atsiprašinėti „prasikaltusią“ bendraamžę. E. Meilus teigė kartais net pats rašantis interneto svetainių administratoriams, prašydamas pašalinti pastebėtus smurto vaizdus.
Populiaresnės – užsienio interneto svetainės
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Prevencinės veiklos skyriaus viršininkas Edmundas Olisevičius taip pat pripažino, kad paaugliai vis labiau mėgsta tyčiotis iš bendraamžių, tai nufilmuoti mobiliuoju telefonu, fotoaparatu ar buitine kamera ir vėliau savo „kūrybą” platinti internetu.
„Kokie gali būti motyvai rodyti smurtą, man nesuprantama. Paaugliams maga viską užfiksuoti ir daryti sau savotišką reklamą, tarytum sustiprinti savo pozicijas tarp draugų. Vaikai nesuvokia, kad daro kažką blogai, kad smurto parodymas viešai turi neigiamų pasekmių. Įdomu, kad dažniau tokie vaizdai talpinami ne į lietuvių, o į rusų ar vakarietiškas interneto svetaines, taigi filmukus pamato dar daugiau žmonių”, - DELFI kalbėjo pareigūnas.
Anot jo, smurto Lietuvos mokyklose problema tampa vis rimtesnė, nepaisant dedamų pastangų ją įveikti.
Beje, Policijos departamentas turi specialų telefoną – (8 5) 272 53 72, kuriuo galima pranešti apie internete pasirodančius smurtinius vaizdus ir kitą ribojamą informaciją.
Filmuko platinimas – skaudesnis nei mušimas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė paauglių smurtavimo ir patyčių problemą šiomis dienomis su kolegomis aptarinėjo ir tarptautinėje konferencijoje Ispanijoje. Ji teigė radusi nemažai kolegų – iš Norvegijos, Liuksemburgo, Belgijos – kuriems ši problema taip pat aktuali.
Anot R. Šalaševičiūtės, kovoti su smurto vaizdų platinimu, be kita ko, sunku dėl kai kurių teisinių spragų, mat, pavyzdžiui, įstatymuose nereglamentuojamas filmukų siuntinėjimas mobiliaisiais telefonais. Atitinkamas galiojančių įstatymų pataisas ketina parengti speciali darbo grupė.
„Ši sparčiai plintanti liga yra didelė problema. Jaunimas yra pakankamai apsišvietęs, išmano šiuolaikines technologijas, jam nesunku platinti filmuotus vaizdus, - kalbėjo kontrolierė. – Reikalinga švietėjiška veikla, būtina sugriežtinti ne tik tų, kurie muša, bet ir kurie filmuoja bei platina, atsakomybę. Pas mus, kol šios problemos nebuvo, į priekį nebuvo žiūrima”.
R. Šalaševičiūtės manymu, pakilti į kovą su internetu platinamais smurto vaizdais būtina ir dėl to, kad tai sukelia dar didesnę psichologinę traumą, nei pats mušimas ar patyčios.
Savo ruožtu E. Meilus teigė, kad psichologo pagalbos tokiu atveju reikia ir aukai, ir mušančiajam, ir filmuotojui. „Būtinas visuomenės švietimas. Gal vaikai nesupranta, kokių padarinių gali atnešti tokios jų pramogos? Dabar susidaro nebaudžiamumo įspūdis – atseit įdėsiu tokį vaizdelį ir niekas neatseks, nieko man nebus”, - sakė pašnekovas.
Smurtauti ir filmuoti verčia pyktis bei dėmesio stoka
Kad internetu siuntinėti mokykloje ar po pamokų mobiliaisiais telefonais nufilmuotus muštynių ar kitų egzekucijų vaizdo įrašus Lietuvos moksleiviams tampa įprasta „pramoga“, DELFI yra sakęs Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Laurynas Skendelis.
„Ši mada atsirado iš karto po to, kai išplito filmuojantys mobilieji telefonai. Siužetai iš esmės tokie pat – fizinio, psichologinio smurto demonstravimas. Jo platinimui internete atviras kelias“, - pasakojo moksleivis. Paramos vaikams centro vadovės Aušros Kurienės teigimu, paaugliams tampa svarbu paviešinti savo stiprybę, galią ir vertę.
„Drastiškas, agresyvus elgesys dažniausiai savyje turi slaptą motyvą gauti pagalbą, dėmesį, rūpestį. Savisaugos instinktas nesuveikia, nes, tiesą sakant, gal niekada ir nebuvo išugdytas. Gal tie vaikai patys nesijautė esantys labai saugūs, kai reikia gaunantys pagalbą”, - anksčiau DELFI yra sakiusi psichologė.
„Gali būti, kad smurtaujantis vaikas tiesiog piktas ir „deda ant visų“. Tada nebesuveikia jokie savisaugos instinktai, - kalbėjo ji. – Kita vertus, mes visi skaitome, šnekame, piktinamės nusikaltėlių nebaudžiamumu. Dažnas paauglys turi iliuziją, kad jis nepagaunamas, teismai neveikia, policininkai žiopliai ir niekas jam nieko nepadarys, nes jis – pats kiečiausias”.
Tuo metu Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys tvirtina, jog smurtinių vaizdų autoriai drąsūs ir dėl to, kad pareigūnai vangiai domimasi šiuolaikinėmis technologijomis.