Tik bažnyčios langams valyti
Rajono Savivaldybės administracija tą pačią dieną išleido įsakymą, kad nelaimė Naujamiestyje, kilusi, kaip manoma, arba dėl elektros instaliacijos, arba dėl darbų su elektros įrenginiais remontuojant bokštą, pripažinta ekstremaliu įvykiu. Apie ją oficialiai bus pranešta Vyriausybei ir visoms kitoms valdžios instancijoms, galinčioms padėti gelbėjant ugnies nuniokotus naujamiestiečių maldos namus.
Rajono meras P.Žagunis vakar Savivaldybėje nuo pat ankstyvo ryto sušaukė visų žinybų ir skyrių, prisidedančių prie ekstremalių situacijų valdymo, atstovus bei rajono Tarybos komitetų pirmininkus tam, kad pasidalintų informacija apie nelaimės, kurios vietoje ir pats dalyvavo, padarinius.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PPGT), anot mero, tokios galimybės, kad jie tik bažnyčios langus valyti, o ne aukštus bokštus gesinti gali. Negana to, meras sakė pakraupęs, kai jam teko pakelti ugniagesio nusivilktą gelbėtojo kostiumą – permirkęs nuo prakaito, P.Žagunio, teigimu, jis svėrė gal kokį 30 kilogramų. Rajono vadovas net ir vyskupui Jonui Kauneckui tvirtino davęs palaikyti tą kostiumą.
Du ugniagesiai – ligoninėje
P.Žagunis prisipažino, kad per gaisrą vienu metu jį buvo apėmusi baimė ir mintis, kad tik, sudegus bažnyčiai, neužsidegtų visas miestelis. Meras apgailestavo, kad Panevėžio rajonas nuostolių patiria trečius metus iš eilės: užpernai jų pridarė kruša, pernai – sausra, o šiais metais – gaisras.
Pasak vicemero Vytauto Rapolo Gritėno, vietiniai gyventojai be reikalo priekaištavo, kad gaisro iš viršaus gesinti nekviečiama aviacija. Vicemeras tvirtino, kad, užpylus porą tonų vandens iš viršaus, galėjo įgriūti bažnyčios sienos, nors meras pažymėjo, kad dėl galimų pasekmių specialistai linkę diskutuoti.
Rajono Policijos komisariato viršininkas Sergejus Smirnovas sakė galįs pasidžiaugti, kad žmonės, stebėję gaisrą, nenukentėjo. Ugniagesiai Naujamiestyje budėjo iki pat 1 val.
PPGT viršininko Viliaus Grigaliūno pasiteirauta, kokia sveikatos būklė yra į Panevėžio ligoninę atvežtų nuo gaisro nukentėjusių ugniagesių ir naujamiestiečio, gelbėjusio bažnyčios turtą. Ugniagesių vadovas informavo, kad į ligoninę pateko keturi žmonės.
Naujamiestietis, gelbėjęs bažnyčios turtą, krentant bokštui pakliuvo po nuolaužomis, dulkių ir žarijų debesimi, tačiau po medikų apžiūros paleistas į namus. Kaip teigė V.Grigaliūnas, išleistas gydytis ambulatoriškai ir šilumos smūgį gavęs ugniagesių pamainos vadas.
Kitu du gaisrininkai, jų viršininko tvirtinimu, paguldyti į ligoninę: neseniai tarnyboje dirbantis Tomas Ankėnas, kuriam šis gaisras buvo pirmasis, paguldytas į Intensyviosios terapijos skyrių dėl patirto šoko ir šiluminio smūgio. Medikai 21 metų vaikinui konstatavo galvos traumą ir galvos smegenų sutrenkimą.
42 m. Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Gediminas Ščivinskas gydomas Traumatologijos skyriuje. Jam lūžę šonkauliai, sumušti plaučiai, yra poodinių kraujosruvų.
Kopėčios per trumpos
V.Grigaliūnas teigė, kad Panevėžio miesto ir rajono ugniagesiams talkino kolegos iš Šiaulių, Kauno bei Vilniaus. Pastarieji liko budėti mūsų mieste, nes ten vietinių ugniagesių nebebuvo. Bendrovė „Panevėžio gatvės“ gaisrui gesinti paskolino porą alkūninių keltuvų.
PPGT viršininkas pripažino, kad tarnybos turimos kopėčios tegali pasiekti 30 metrų aukštį. Naujamiesčio bažnyčia su bokštais buvo daugiau kaip 50 metrų, todėl ir kilo rūpesčių gesinant gaisrą.
Ugniagesių vadovas bandė pasiteisinti, kai meras papriekaištavo dėl tarnybos darbuotojų gelbėjimo kostiumų. Anot pareigūno, trūksta pinigų, todėl ugniagesiams tenka pirkti pigiausią vietos gamintojų aprangą – viena kainuoja 700 Lt, o lengvų švediškų kostiumų kaina apie 2 tūkst. Lt.
Kai V.Grigaliūnas pripažino, kad prieš 10 metų švedų dovanotais labdaringais kostiumais ugniagesiai ir dabar naudojasi, o lietuviški tetarnauja maždaug trejus metus, valdžios vyrai ragino ateityje pirkti geriau brangesnę, bet patogesnę aprangą.
Pagalbos – į Europos Parlamentą
Buvo užsiminta apie planuojamą sudaryti komitetą bažnyčiai atstatyti, apie rajono rezervo lėšas, būtinas skirti gaisro nuniokoto objekto apsaugai nuo išorinių aplinkos veiksmų, dėkota naujamiestiečiams už pagalbą gelbėjant maldos namų turtą bei supratingumą.
Naujamiesčio seniūnas Antanas Katinas tvirtino, kad gyventojai dabar paniurę, išsigandę. Per nelaimę, pasak seniūno, paaiškėjo, kad apskričiai reikėtų geresnės technikos gelbėjimo darbams atlikti, patogesnio privažiavimo prie vandens telkinių. Ugnies nuniokotai bažnyčiai sutvarkyti būtina kviesti specialistus.
Vertybes pasiglemžė liepsnos
Vietoje aukščiausių Panevėžio apskrityje 65 metrų Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios bokštų įvažiuojant į Naujamiestį pasitinka puikiąją šventovę teprimenantis vaiduoklis. Vakar buvusių maldos namų šventoriuje visą dieną vyko gaisro padarinių likvidavimo darbai. Popiet 40 tonų ilgastrėlis kranas pradėjo nuo stogo kelti skardas.
Sutvarkius gaisravietę mūrinių bokštų liekanos bus užkonservuotos. Per gaisrą į bažnyčios vidų įgriuvo du skliautai, tačiau liepsnos į pačią šventovę nepersimetė –nukentėjo tik lubos, o ąžuoliniai altoriai, suolai liko sveiki. Iš bažnyčios spėta išnešti ir meno kūrinius, liturginius drabužius. Liepsnos pasiglemžė unikalius 2000 balsų vargonus, kainuojančius apie milijoną litų. Tokius teturėjo tik trys Lietuvos bažnyčios: Biržų, Vilniaus katedra bei Naujamiesčio. Nuo šiol tokios aukštos kokybės muzikos instrumentų šalyje teliko tik du. Bažnyčia neteko ir šimtamečio, toną sveriančio, apie 250 tūkst. litų vertės varpo, atgabento iš Novgorodo statant maldos namus.
Už šventoriaus tvoros vakar būriavęsi naujamiestiečiai braukdami ašaras dalijosi su bažnyčia susijusiais prisiminimais, ieškojo ne tik miestelį, bet visą Lietuvą sukrėtusio gaisro priežasčių.
„Krūtinę labai spaudžia – pradėjau grindis plauti, geriau pasidaro. Kai didelė bėda, fizinis darbas ramina“, – pripažino prie apdegusios bažnyčios lūkuriavusi naujamiestietė Danutė Galkienė.
Dievo bausmė miesteliui
Greit aštuoniasdešimtmetį švęsianti moteris teigė nuo ketvirtadienio jaučiasi lyg stabo ištikta: naujamiestietės akyse liepsnos prarijo šventovę, kurioje lankėsi dar maži būdami jos tėvai.
„Mama yra pasakojusi, kaip 13-metė šitoje bažnyčioje Velykų naktį budėjo – bobutėms paryčiais užsnūdus pasigirdo „bumbsėjimai“ ir toks nemalonus kvapelis pasklido“, – dalijosi prisiminimais D.Galkienė.
Ketvirtadienį iš kaimynės išgirdusi žinią, kad dega bažnyčia, moteris teigia negalėjusi patikėti – daugelį dešimtmečių buvusi miestelio simboliu mūrinė šventovė vos per kelias valandas tapo griuvėsiais.
„Vidurdienį joje dar šv. Mišios už mirusią naujamiestietę buvo aukojamos, o jau popiet teliko tik plytos“, – kalbėjo moteris.
D.Galkienė, kaip ir dauguma naujamiestiečių, įsitikinusi, kad jei specialiosios tarnybos būtų tinkamai pasiruošusios, ugnies stichija nebūtų įsisiautėjusi. Žmonės stebėjosi, kad į nelaimės vietą atskubėję ugniagesiai negalėjo užgesinti dar tik viename restauruojamame bažnyčios bokšte degančių pastolių.
Ieškodami gaisro priežasčių senbuviai naujamiestiečiai, žvelgia į bažnyčios bokštų liekanas ir prasitaria: čia – Dievo bausmė nuo tikėjimo atitolusiam miesteliui. Anot D.Galkienės, nors ir kaip klebonas Algirdas Dauknys kviesdavo žmones į bažnyčią, tačiau į šv. Mišias tesusirinkdavo 50-70 tikinčiųjų.
Pro prasiautusio gaisro naujamiestiečiai pradėjo įžvelgti ir daugiau perspėti turėjusių ženklų – prieš trejetą metų rinkimų į Seimą dieną suliepsnojo Švč. Marijos altorius. Žmonių neliko nepastebėta, kad dabartinis bažnyčią nusiaubęs gaisras sutapo su buvusio klebono Jono Jurgaičio mirties metinėmis. Naujamiestiečių atmintyje ryškų pėdsaką palikęs dvasininkas į Amžinybę išėjo lygiai prieš dešimt metų – rugpjūčio 14-ąją.
Ant viškų nebeužlips
Degančios bažnyčios vaizdas stovi akyse 26-erius metus vargonininkavusiam naujamiestiečiui Antanui Janevičiui. Vyriškis kone iki vidurnakčio nesitraukė nuo bažnyčios tvoros – liepsnos pasiglemžė ir unikalius vargonus, ir 50 metų kauptas gaidas. Jo žmona Anastasija neslepia ne juokais išsigandusi dėl vyro sveikatos – prieš trisdešimt metų širdies operaciją ištvėręs vargonininkas šiomis dienomis neapsieina be vaistų.
„Gydytojai po operacijos jam tedavė tik 15 metų gyventi. Gerai kardiologas sakė: aukštai Dievui meldiesi, todėl dar gyvas“, – pasakojo A.Janevičienė.
Vyriškis teigė ketvirtadienį dar vidurdienį matęs, kaip bažnyčios bokštą restauruojantys meistrai kalė pastolius, o jau po pustrečios valandos grįždamas namo iš vaistinės miestelyje pajuto degėsių kvapą – vieną iš bokštų iš vidaus laižė liepsnos. Anot A.Janevičiaus, lyg tyčia dar 10-15 minučių, kol buvo pastebėtas gaisras, klebonas naujamiestiečiams pasidžiaugęs, kad pagaliau gauta lėšų baigti bažnyčios rekonstrukcijai ir jau kitąmet 100 metų jubiliejų šventovė švęs sutvarkyta.
Dabar vargonininkas nebetiki, kad jam dar kada nors teks užlipti ant viškų senojoje Naujamiesčio bažnyčioje. „Jos nebėra. Nebeatstatys tokios, kokia buvo“, – įsitikinęs A.Janevičius.
Bažnyčios atgimimu abejoja
Kad įmanoma atstatyti ugnies pasiglemžtus maldos namus, abejoja ir Panevėžio vyskupas J.Kauneckas. Anot jo, tam prireiktų bent 10 milijonų litų – kur kas pigiau kainuotų naujos bažnyčios statybos.
„Prieš septynerius metus sudegus medinei bažnyčiai Pakalniuose, Utenos rajone, senosios irgi jau neatstatė, vietoje jos iškilo nauja“, – priminė J.Kauneckas. 69-erių vyskupas tikino per savo gyvenimą dar nematęs baisesnio gaisro, koks ketvirtadienį siautė Naujamiestyje. Vyskupas šalia degančios bažnyčios penktadienį praleido penkias valandas. Į Naujamiestį suvažiavo dvasininkai ne tik iš Panevėžio, bet ir Rokiškio, Utenos, kitų apskrities miestų. J.Kauneckas pripažino, nors esąs stiprus žmogus, tačiau ir jis neapsiėjo be vaistų.
Gaisro vietoje net du kartus medikų pagalbos prireikė ir Naujamiesčio klebonui Algirdui Daukniui. Vakar klebonas, anksčiau turėjęs problemų dėl silpnos širdies, atsidūrė ligoninėje – jam buvo lašinama lašinė.
Pasak A.Dauknio, gaisro nuostoliai skaičiuojami milijonais. Miestelio pasididžiavimu buvusi bažnyčia nedrausta – neatsiranda draudimo kompanijų, norinčiųjų drausti tokius aukštus statinius. Sveikatos problemų kamuojamas klebonas neketina nuleisti rankų – jis rengiasi susitikti su šalies premjeru Gediminu Kirkilu, rašyti laiškus Europos parlamento vadovui. Dvasininkams pasiryžęs belstis į visš įmanomų valdžios institucijų duris ir prašyti jų pagal galimybes prisidėti prie gaisro padarinių likvidavimo. Pagalbos į Europos Parlamentą ketina kreiptis ir rajono meras.
Vyskupas J.Kauneckas sekmadienį 10 val. sudegusios bažnyčios šventoriuje ketina aukoti šv. Mišias.
„Noriu pasakyti tikintiesiems, kad jų nepaliksime likimo valioje. Sekmadienį Panevėžio kunigai skelbs bažnyčiose rinkliavas padėti nuo ugnies nukentėjusiems maldos namams“, – teigė J.Kauneckas.