Kauno medicinos universiteto klinikų neurochirurgams tą rytą ji atvežta ištikta gilios komos. Konstatuotas kaukolės suskaldymas. Išgelbėti nukentėjusiosios gyvybės nepavyko. Po kelių dienų ji mirė taip ir neatgavusi sąmonės.
Miške ėmė vaidentis
Laidotuvių išvakarėse iš areštinės buvo paleistas šiuo nusikaltimu įtariamas velionės sūnėnas J.Širvinskas. Išpuolį tyrę pareigūnai neturėjo jokių įkalčių prieš šį bedarbį, baigusį Vytauto Didžiojo universitete menotyrą, nors velionės duktė ir bendradarbiai jį įvardijo kaip vienintelį įtariamąjį. J.Širvinskas savo kaltę neigė. Jo alibi, kad tetos užpuolimo metu pusryčiavo Šilainiuose, pas tėvus, pastarieji patvirtino.
Kitą dieną po J.Širvinsko sulaikymo policijai buvo pranešta apie pušyne vėl pastebėtą kaukėtą asmenį su metaliniu strypu rankose – galimai tą patį medikę užpuolusį maniaką. Į Kulautuvą „šukuoti” miško buvo pasiųsta per šimtą Vidaus tarnybos 1-ojo pulko bei pakaunės policijos pareigūnų su tarnybiniais šunimis. Kelias valandas trukusi operacija buvo nerezultatyvi.
Pražūtingas palikimas
Pareigūnams pavyko pergudrauti J.Širvinską tik po kelių savaičių. Išėjęs iš areštinės jis nė minutei neišleistas iš akių. Kita jo auka turėjo tapti nužudytosios vienturtė dukra.
J.Širvinskas sulaikytas prie parduotuvės „Kuršiai” - per pasimatymą su persekiota pussesere. Į šį susitikimą, kuris moteriai galėjo tapti paskutiniu gyvenime, policijos sekamas J.Širvinskas atvyko užsimaskavęs. Jis sulaikytas, vos paleidęs į darbą kumščius.
Pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad motina ir duktė persekiotos dėl palikimo. J.Širvinsko senelė, nusipelniusi Lietuvos mokytoja, savo butą Vilkaviškio rajone, Pilviškių miestelyje, mirdama paliko dukrai, o ne sūnums. Tai įplieskė nesantaiką ne tik tarp vaikų, bet ir tarp jų palikuonių. Labiausiai nepatenkintas buvo ir neįstengė to slėpti velionės vaikaitis J.Širvinskas.
Tragedijos laukta
Po J.Širvinsko suėmimo į redakciją kreipėsi moteris. Ji teigė tai daranti giminaičių vardu. Moteris pasakojo galimos tragedijos nuojauta gyvenusi kasdien. Ypač po to, kai po bandymo nusižudyti J.Širvinskas buvo išleistas iš ligoninės.
Baiminantis, kad jis vėl pakels ranką prieš save, bandyta kreiptis į psichiatrus. Tačiau šie teigė, kad gali padėti ligoniui tik jam pačiam sutikus, – tokie įstatymai. J.Širvinskas nenorėjo girdėti apie jokį gydymą. Jo artimųjų prognozės išsipildė baisiau, nei tikėtasi.
Manoma, kad lydere giminėje buvusi teta tapo pasmerkta, kai atsisakė padėti darbo nerandančiam sūnėnui. O šis, anksčiau dirbęs renginių organizatoriumi, turėjo problemų ne tik dėl adaptacijos besikeičiančių poreikių visuomenėje. Nesisekė jam ir asmeniniame gyvenime. Šie sunkūs išbandymai sukėlė turėtos lėtinės psichinės ligos paūmėjimą.
Tirtas įvairių specialistų
J.Širvinskui atliktos net 3 psichiatrinės ekspertizės. Pareigūnai nenorėjo tikėti, kad jų apklausiamas be galo ramus nuosekliai mintis dėstantis asmuo – psichikos ligonis. Tokių inteligentiškų manierų įtariamieji retai atvedami pas juos su antrankiais, teigė ir J.Širvinsko suėmimą sankcionavę teisėjai.
Žiegždrių ligoninės psichiatrai, į kuriuos kreiptasi pirmiausiai, taip pat tvirtino negalintys atsakyti, ar J.Širvinskas psichiškai sveikas. Kad jis - haliucinacijų persekiojamas labai pavojingas visuomenei ligonis, nustatė tik Utenos ekspertinio skyriaus psichiatrai, tyrę J.Širvinską ne vieną mėnesį. Vėliau tą patį patvirtino pakartotinę ekspertizę atlikę jų kolegos iš Vilniuje įsikūrusios Centrinės teismo psichiatrijos komisijos.
Kauno apygardos teismui beliko įteisinti psichiatrų siūlomą priverstinį J.Širvinsko gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Teismo nutarties jis laukia už šios ligoninės grotų.