Subendrinus visas šias bausmes išėjo 7 metai nelaisvės, tačiau ši bausmė skaičiuojama nuo 2005-ųjų. Tad iš įkalinimo įstaigos V.Stokus turėtų išeiti tik po penkerių metų.
Amžinojo kalinio vaikus augino V.Stokaus motina. 2003 metų pabaigoje moteris ir anūkai pradėjo gauti iš „zonos“ laiškus, kuriuose V.Stokus reikalavo jam atsiųsti narkotikų. Priešingu atveju motinai, sūnui ir dukrai jis grasino susidorojimu.
V.Stokus tikino artimuosius, kad nelaisvėje jis galės parduoti kvaišalus ir iš gautų pinigų visa šeima pradės nuostabiai gyventi ir net nusipirks namelį.
2005-ųjų rugsėjo pradžioje į Klaipėdos areštinę už vagystę sulaikytam V.Stokui aštuoniolikmetė dukra ir senutė motina bandė perduoti siuntinį, kuriame buvo kotletai įdaryti kanapėmis.
Vėliau V.Stokaus sūnus buvo nuteistas už tai, kad perdavė kvaišalų į Šiaulių tardymo izoliatorių.
V.Stokus aiškino, kad laiškais bandė sukurti sūnui pateisinimą. Neva sužinojęs apie tai, kad sūnus įkliuvo, atgaline data parašė namiškiams laiškus. Taip jiems turėjo būti lengviau pasiteisinti.
Tokių raginančių siųsti narkotikus ir grasinančių laiškų byloje yra 35.
Bijodami tėvo, suaugę vaikai išvažiavo į užsienį. Juos užaugino močiutė. Brolis ir sesuo savo motinos nepažįsta.
Per trumpą tarpą tarp bausmių V.Stokus susipažino su moterimi ir susilaukė su ja dar vieno vaiko. Dabar V.Stokus nori, kad ir šį vaiką augintų jo per 80 metų jau turinti motina.