Ugniagesiai žino, kad tai - tik pradžia. “Pernai vieną parą sulaukėme 37 iškvietimų dėl žolės deginimo. Manau, kad ir šiemet galime tikėtis panašių rekordų”, - liūdnai prognozavo A.Lukauskas.
Anot jo, gerai, kad gyventojai praneša apie pastebėtą degančią pievą, tačiau jie kartais galėtų ir patys imtis iniciatyvos. “Kai šalia nėra pastatų, miško, o ugnis nedidelė, galima kastuvais ar net kojomis pamėginti užgesinti ugnį. Praėjusį penktadienį gavome pranešimą apie gaisrą prie Kleboniškio miško esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuvykus paaiškėjo, kad dega kelios šakos, kurias ugniagesiai užgesino kojomis. Dėl tokių iškvietimų galime nespėti į rimtesnius įvykius”, - sakė A.Lukauskas.
Anot jo, miestuose dažniausiai žolę uždega išdykaujantys vaikai, o už miesto ribų - ūkininkai, nenušienavę pernykštės žolės. Dažnai padegamos neprižiūrimos pievos, žolė upių šlaituose.
Prognozės nedžiugina
Visoje Lietuvoje žolės deginimo atvejų nuolat daugėja. 2005 metais 4,78 proc. gaisrų šalyje kilo dėl žolės deginimo. Pernai - jau 12 proc. Per metus dėl žolės deginimo ugnis praryja 112 pastatų, išdegusiose atvirose teritorijose buvo rasta 12 liepsnose žuvusių gyventojų, dar 9 patyrė traumas. Pernai ugniagesiai daugiau kaip 9000 kartų skubėjo gesinti degančios žolės.
Už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai. Žolės degintojai gali būti nubausti nuo 25 iki 500 Lt bauda, o pareigūnai nuo 100 iki 600 Lt. Tačiau daugelis išvengia bausmių.
Kaip “Kauno dieną” informavo Aplinkos ministerija, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, pernai nustatyta 920 pažeidėjų, kuriems skirta baudų už 55 tūkstančius litų. Tai reiškia, kad nubaudžiamas tik maždaug kas dešimtas asmuo, padegęs žolę.
“Sunku įrodyti, kas padegė. Pavyzdžiui, kai dega žolė ūkininko žemėje, šis sako, kad žolę padegė kažkas kitas. Neturint įrodymų, nubausti nepavyksta”, - aiškino A.Lukauskas.
Daroma žala gamtai
Aplinkos ministerija kasmet primena, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę bei nesurinktus į krūvas šiaudus. Net ir surinktų atliekų negalima deginti miškuose, aukštapelkėse ar šiaip durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo šių vietų.
Kartais uždegdami daržo atliekų krūvą žmonės stengiasi atsikratyti ir kitų sodyboje susikaupusių šiukšlių - skudurų, polietileno, padangų ir pan. Taip elgtis draudžiama, nes degant tokioms šiukšlėms į atmosferą patenka ypač toksiškos medžiagos.
Kasmet visuomenė informuojama ir apie milžiniškus nuostolius gamtai. Deginant žolę žūva gyvūnai, pirmoji pavasario augalija kartu su retųjų augalų sėklomis, mikroorganizmais, kurie atsinaujina tik po 10 metų.
Nuo liepsnų dirva tampa skurdesnė, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimetusi į miškus, aukštapelkes, durpynus, žmonių gyvenamuosius ir ūkinius pastatus naikina viską be gailesčio.
Taikyti sankcijas ūkininkams nesiryžtama
Aplinkos ministerija pernai skelbė ketinanti drausminti žolę deginančius ūkininkus, kurių veiklai skiriama lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau ministerija iki šiol tebesvarsto galimybę įvesti papildomą geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimą - nedeginti žolės. Nustačius, kad ūkininkas pažeidė minėtąjį reikalavimą, tiesioginės išmokos jam būtų mažinamos, o jei išdeginti dideli plotai - parama iš viso nebūtų mokama.
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas Jonas Balkevičius informavo, kad kol kas tokių priemonių nesiimta. “Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklėse žolės deginimo faktas nėra apibrėžtas, sankcijos dėl šio pažeidimo nenumatytos. Todėl NMA sankcijų dėl žolės deginimo netaiko”, - sakė J.Balkevičius.
Jis minėjo, kad artimiausiu metu galimi pakeitimai šioje srityje. Gali būti, kad ūkininkams žolės deginimas grėstų nuostoliais.