Sustabdytas nuotekų tekėjimas į Kuršių marias

Ankstyvą antradienio rytą baigti sekmadienį trūkusio vamzdžio remonto darbai Klaipėdos nuotekų linijoje ir apie 8 val. ryto sustabdytas nevalytų uostamiesčio nuotekų tekėjimas į Kuršių marias.

Kaip DELFI sakė UAB „Klaipėdos vanduo“ direktorius Leonas Makūnas, nuo šeštadienio 15 val. į marias galėjo išsilieti apie 56 tūkstančius kubinių metrų teršalų. Iš pradžių buvo siurbiamos pievoje išsiliejusios nuotekos, atkasus avarijos vietą teršalai buvo siurbiami iš trūkusio vamzdžio. Pakeista trūkusio vamzdžio dalis užhermetinta. Dabar bus tiriamos avarijos priežastys ir aiškinamasi ką daryti, kad tokios avarijos nepasikartotų arba būtų greičiau likviduojamos.

Anot „Klaipėdos vanduo“ direktoriaus, į ekologinę nelaimę buvo galima sureaguoti kur kas greičiau - sugaišta per daug laiko nustatant tikslią incidento vietą. Tai atsitiko todėl, kad siurblinės operatoriai nebuvo pakankamai apmokyti ir pagal siurblių darbo grafikus nesusigaudė, jog jau yra trūkęs vamzdis.

L. Makūnas sakė, kad iškviesti tarnybas ir jas nukreipti į galimas avarijos vietas užtruko apie 4 valandas, nors visa tai buvo galima atlikti dvigubai greičiau. Po avarijos siurblinės darbuotojai bus papildomai apmokyti, kaip efektyviau reaguoti įvykus panašioms nelaimėms.

Direktorius konstatavo, kad nuotekos iš prakiurusio vamzdžio buvo pumpuojamos per ilgai - pagal avarijų likvidavimo grafiką numatyta, kad vamzdyno tuštinimo darbai turi būti atlikti per 20 valandų, tačiau nuotekos iš vamzdžio išpumpuotos per maždaug 22 valandas.

Tai jau 38 avarija bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ per 27 metus, kai buvo pakloti nekokybiški gelžbetoniniai vamzdžiai. Pasak L. Makūno, praėjusiais metais pradėti linijos rekonstrukcijos darbai, kurie turėtų būti baigti šių metų pabaigoje. Tuomet, anot direktoriaus, tokių avarijų tikimybė bus nulinė.

Aplinkosaugininkai apie gamtai padarytos žalos mastus kalbėti neskuba. Pasak Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Romualdo Dužino, kol kas nugaišusių žuvų nepastebėta. Kokia yra gamtai padaryta žala turėtų paaiškėti kitą savaitę.

DELFI primena, kad sekmadienio rytą šalia Klaipėdos esančiame Žardės kaime trūkus vamzdžiui į aplinką išsiliejo nuotekos. Ant pievos iš po žemių galėjo išsiveržti apie 3000 kubinių metrų nuotekų, kurios vėliau pasiekė netoliese tekantį Smiltelės upelį. Iš pradžių plūstantys teršalai rinkti rezervuaruose, tačiau jiems prisipildžius sekmadienio popietę nevalytos nuotekos pradėtos leisti į marias.

Ši ekologinė katastrofa – ne pirmoji šį pavasarį pamaryje. Kovo pradžioje Šilutės rajone pralaužus bendrovei „Grabupėliai“ priklausančio kiaulidžių komplekso srutų nusodinimo saugyklą bei įgriuvus apsauginiam pylimui, išsiliejusios srutos ne tik užnuodijo gruntą, daubas bei kanalus, bet ir pasiekė už dviejų kilometrų nuo nelaimės vietos tekantį Šyšos upelį.

Upelio pakrantes jau kitądien nuklojo nugaišusios žuvys. Tuomet į aplinką išsiliejo daugiau nei 21 tūkstantis kubinių metrų srutų, Šilutės rajone buvo paskelbta ypatinga ekologinė situacija.