Lenkijos policijos ieškomų Italijoje 2000-2006 metais dingusių asmenų sąraše minimas kitas lietuvis – Gintautas Černiauskas.
2003-aisiais į Italiją išvykusio šiauliečio paiešką miesto vyriausiasis policijos komisariatas paskelbė 2005 metų birželį. Pasak pareigūnų, žinių apie jį nėra. Tačiau DELFI pavyko susisiekti ir pasikalbėti su G.Černiausko motina, Šiauliuose gyvenančia Kristina Černiauskiene.
Sūnaus nematė nuo 2003-ųjų
DELFI: Jūsų sūnus – vienintelis lietuvis, minimas tarp Italijoje dingusių lenkų. Kokį ryšį su jais galėjo turėti?
K. Černiauskienė: Jokio. Kai kalbėjau su Šiaulių pareigūnais, sakė, kad paskelbs tarptautinę paiešką. Man atrodo, dėl to jis mums ir nebeskambina – nenori, kad surastų ir deportuotų. Tada nebegalės niekur išvažiuot. Matyt, dabar laukia momento, kai galės legalizuotis ir gal tada atsilieps.
Matyt, kriminalistai nelabai jo ir ieško. Jei būtų padaręs kokį nusikaltimą, gal smarkiau ieškotų, būtų suradę.
DELFI: Turit žinių apie sūnų?
K. Černiauskienė: Prieš Naujuosius metus, gruodžio 31-ąją tik gavom atvirutę. Tačiau kai skambinome nurodytu telefono numeriu atsiliepė ne jis, o kažkoks žmogus. Pasakė, kad buvo atvažiavęs, bet greitai išvažiavo ir abejodamas pridūrė, kad nežino, kur dabar yra.
Kai atsiuntė atvirutę, buvau kaip apsvaigusi. Ėjau į kitą laiptinę dukrai papasakoti, paslydau ir susilaužiau smarkiai koją – 3 lūžiai. Tuoj pat atsiguliau į ligoninę ir tik grįžusi jam parašiau laišką, bet į jį negavau atsakymo.
Skambino tokia moteris, tačiau kalbėjo itališkai. Paskui rusiškai kalbėjo, kad nerašyčiau, kad jo pas tą žmogų nėra, jis ten negyvena. Bet nesakė, ar jis yra, ar ne.
Nežinia, bet aš galvoju, kad jei jo ranka ant atviruko užrašytas adresas - jis gyvas.
DELFI: Ant atviruko tik sveikinimą parašė ar truputį papasakojo apie save?
K. Černiauskienė: Rusiškai parašė, kad sveikina su naujais metais, Kristaus gimimu, kelis žodžius itališkai ir adresą (DELFI žinomas). Žiūrėjau žemėlapyje – Šiaurės Italijoje. Ir telefono numeris čia jo yra, jeigu domitės (taip pat žinomas).
Mes dar praeitą sekmadienį juo skambinom, kalbėjom su tuo vyru, bet jis nei rusiškai gerai nemoka, nei lietuviškai. Girdėjau tik kad draugams sakė, jog Ginto mama skambina. Reiškia žino...
Skambina, bet tyli
DELFI: O kodėl ant atviruko rašė rusiškai? Ar namie ne lietuviškai bendraudavote?
K. Černiauskienė: Lietuviškai. Bet seseriai parašė rusiškai: tvoj brat... ir pasirašė to draugo italo pavarde. To paties, kurio adresą buvo palikęs mums, kai pirmą kartą išvažiavo.
Paskui jo ranka lietuviškai parašytas sesers vardas ir pavardė, mūsų namų adresas.
DELFI: Ar nekeista, kad rašė rusiškai?
K. Černiauskienė: Iš pradžių buvo keista, bet pagalvojau, kad tai – dėl paskelbtos jo paieškos, kad mažiau kas dėmesį kreiptų.
Šiaip jis geras vaikas – ne nusikaltėlis, baigęs aukštąjį mokslą, mokantis italų kalbą. Nuo jaunystės norėjo į Italiją išvažiuoti, šitą kalbą mokėsi dar studijuodamas, lengvai susikalba. Kaune baigė Kūno kultūros institutą, dirbo rankinio treneriu.
Nežinau, kaip čia yra, kad mus pamiršo. Dabar juk Italijoje ir legaliai dirbti galima...
DELFI: O kai važiavo į Italiją, kokio darbo tikėjosi?
K. Černiauskienė: Ko ten labai tikėsiesi - iš pradžių galvojo, kad dirbs prie vaismedžių.
Pirmą kartą trumpam buvo išvykęs 2002-aisias, bet baseine (tada dirbo su vaikais) lūžo koja, pradėjo tinti, todėl po kokių 3 mėnesių grįžo namo. Paskui pasigydė ir vėl išvažiavo. Antrą kartą jau žinojo, kur.
Dabar, kai parašė, ramiau, bet gaila, kad pats neatsiliepia.
DELFI: Nuo 2003-ųjų buvo grįžęs į Lietuvą?
K. Černiauskienė: Nebuvo.
DELFI: O kiek kartų parašė?
K. Černiauskienė: Nė karto. Bet jei šeimos kokia nors šventė – suskamba telefonas. Pakeli ragelį, atsiliepi – tyli. Nutilsta. Bet aš galvoju, kad ten jis.
DELFI: Dar tikit, kad jo sulauksite?
K. Černiauskienė: Tikiu. Tik tiek, kad man jau 80 metų... Kad ir neatvažiuos, bet kad parašytų, pakalbėtų. Nors balsą išgirčiau.
Ambasada informacijos neteikia
Pasak Italijos dienraščio „La Repubblica“, Apulijos policijatiria galimą 15 žmonių – 14 lenkų ir vieno lietuvio – nužudymą. Kaip įtariama, kai kurie Italijos pietryčiuose įkalinti žmonės buvo sudeginti gyvi, kiti - nuskandinti arba suvažinėti.
Lietuvos ambasados atašė konsuliniams klausimams Lauros Tilūnaitės teigimu, ambasada apie tai dar nėra gavusi pranešimų.
„Italijos policija mūsų apie tyrimą neinformavo, - ketvirtadienio rytą DELFI sakė L. Tilūnaitė. – Mes gauname visus oficialius pranešimus apie sulaikytus ar pakliuvusius į bėdą Lietuvos Respublikos piliečius, tačiau tarp jų nebuvo minimas nei minėtas tyrimas, nei G.Černiausko pavardė“.
Diplomatei teko girdėti apie lenkų išnaudojimo skandalą, „tačiau per televiziją, kitas žiniasklaidos priemones buvo akcentuojama, kad prievartinėje darbo stovykloje laikyti lenkai, tačiau Lietuvos piliečio pavardė tame kontekste nebuvo išskirta“.
Vakare pasiteiravus, ar pavyko susisiekti su Apulijos policija ir sužinoti galimai nužudyto lietuvio pavardę, L.Tilūnaitė sakė, kad „šiuo klausimu dirbama, tačiau informacija bus teikiama tik diplomatiniais kanalais“.
Pasak Lenkijos policijos, prievartinėje darbo stovykloje darbininkai buvo maitinami beveik vien duona ir vandeniu, verčiami dirbti iki 15 valandų per dieną. Per bendrą italų ir lenkų policijos operaciją "Pažadėtoji žemė" dėl prekybos žmonėmis buvo areštuoti 25 įtariamieji.
Tyrimas atskleidė ir žmogžudystės įrodymų. Pasak Italijos dienraščio „La Repubblica“, policija slapta pasiklausė pokalbio, kurio metu vienas prižiūrėtojas sakė savo draugei, kad du iš jo prižiūrimų asmenų pabėgo. „Aš jiems neleisiu taip elgtis, – citavo dienraštis prižiūrėtoją sakant, – sakiau, kad šiandien nužudysiu vieną ar du, kad jiems būtų pavyzdys.