Stokholmo sindromu yra vadinama aukos meilė budeliui. Tai psichologinis efektas, kurį išanalizavo psichologai po to, kai 1973 metais Švedijos sostinėje Stokholme buvo suimti šešias dienas banke įkaitus laikę grobikai.

Bevaduojant įkaitus paaiškėjo, jog kai kurie iš jų nenorėjo būti išvaduoti ir net priešinosi išlaisvinami. Dar daugiau, jie tiek prisirišo prie savo pagrobėjų, jog išgyveno sielvartą ir skausmą netekę jų „globos“, o galiausiai atsisakė liudyti teisme prieš juos.

Šį sindromą puikiai iliustruoja pastarųjų savaičių įvykiai Austrijoje.

Austrė Natascha Kampusch, kuri pabėgo nuo pedofilo pagrobėjo Wolfgango Priklopilo po 8 metų praleistų nelaisvėje, per savo psichiatrą perdavė laišką visuomenei, kuriame aprašė savo paskutinių metų gyvenimo su pagrobėju įspūdžius. Šį laišką, perduodą psichiatro Maxo Friedricho, vakar publikavo britų dienraštis „The Times“.

TEISINA PAGROBĖJĄ

Kaip rašo 18 metų N.Kampusch, jai labai gaila, kad pagrobėjas baigė savo gyvenimą savižudybe po to, kai ji pabėgo. „Aš nemanau, kad jo situacijoje tai buvo teisingas sprendimas... Šis žmogus man artimas – jis buvo su manimi kone pusę mano gyvenimo“, – laiške teigė N.Kampusch.

Pabėgusi auka teigia, kad jos jaunystė buvo „kitokia, nei būna įprastai augančių vaikų“, tačiau ji nemano, kad šiame gyvenime ką nors praleido. „Aš nepradėjau rūkyti ir nepakliuvau į blogą kompaniją“, – prarastus metus laiške teisina austrė.

Apie 44 metų pagrobėją W.Priklopilą mergina rašo, kad šis ją „kartais mušdavo, tačiau visada palaikydavo visus tuos metus“.

N.Kampusch teigia, kad visiškai galėjo susitvarkyti su vienatve, nes jai buvo sudarytos sąlygos tvarkyti namų ūkį, ruošti maistą, skaityti ir žiūrėti televizorių.

Kaip teigia Austrijos spauda, neseniai pirmą kartą N.Kampusch praleido kelias dienas su bendraamžiais. Kol kas nėra aišku, ar tie ben-draamžiai yra jos buvę draugai, ar visai nauji pažįstami. Žinoma tik, kad mergina gyvybingai bendravo, po 8 metų pirmą kartą būdama vienmečių kompanijoje.

Daug kalbų Austrijoje sukėlė tai, kad N.Kampusch po pabėgimo iš nelaisvės atsisakė pasilikti gyventi su savo tėvais. Dabartinė merginos buvimo vieta yra įslaptinta.

LAIKĖ RŪSYJE

W.Priklopilas, kuris aštuonerius metus laikė pagrobtą mergaitę, nusižudė po to, kai jo aukai rugpjūčio 23 dieną pavyko pabėgti. Paskelbus pagrobėjo paiešką jis Vienoje šoko po naktiniu traukiniu.

Komunikacijų technikas N.Kam-pusch pastaruosius aštuonerius metus kalino savo namo rūsyje Štrashofo kaime netoli Vienos. N.Kampusch kaip į vandenį dingo pakeliui į mokyklą, būdama 10 metų. Jos dingimas sukrėtė visą šalį.

Policijos tyrėjas Erichas Zwettleris, paklaustas, kodėl mergina nepabėgo anksčiau, per vieną tokių pasivaikščiojimų, sakė, kad jai reiškėsi Stokholmo sindromas. „Tai keista būsena, kai ilgai nelaisvėje laikomi žmonės pradeda susitapatinti su savo pagrobėjais“, – pasakojo tyrėjas. Tokią diagnozę patvirtino ir merginos psichiatras. Matyt, dėl to merginai dabar būtų labai sunku gyventi su savo tėvais.