Vyrai telefonu kalbėjosi 1999-ųjų pabaigoje. Tuo metu žudikas, kuriam buvo diagnozuota šizofrenija, buvo priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Net ir sužinojęs apie sunkius R.Zamolskio nusikaltimus, S.Derilovas jo neišsižadėjo - skambindavo, klausdavo, kaip jaučiasi.

S.Derilovas ne kartą galvojo, kad jo draugas gali simuliuoti psichikos ligą. Tačiau psichiatrai neigia tokią galimybę.

"Aš su Romu bendravau nuo vaikystės, kartu mokėmės vidurinėje, vėliau - profesinėje mokyklose. Iki 18 metų mes vienas be kito nė žingsnio nežengdavome. Manau, jog Romas galėjo simuliuoti ligą, nes buvo labai valingas, nesunkiai galėdavo apsimesti", - prisiminė pašnekovas.

Paskutinįkart kalbėdamas su geriausiu draugu R.Zamolskis laukė ir tikėjosi, kad jis teismo sprendimu bus perkeltas į Kauno rajone veikiančią Žiegždrių psichiatrijos ligoninę.

Pavojingam nusikaltėliui, kuris įvykdė tris žmogžudystes, plėšimą, vagystes, kaltintam chuliganizmu, 1999-ųjų gruodį Panevėžio teismo sprendimu buvo sušvelnintos gyvenimo sąlygos.

2001 metų sausio 19-ąją R.Zamolskis, pravarde "Zamas" arba "Zamkė", vienmarškinis pabėgo iš Žiegždrių ligoninės. Sužinojęs apie tai jo draugas labai nustebo.

"Kai kalbėjomės pakutinįkart, supratau, kad Romas nė neketina bėgti iš ligoninės. Jis juk planavo naują gyvenimą", - tikino apsaugos darbuotoju šiuo metu vienoje Kauno bendrovių dirbantis S.Derilovas.

"Net neabejoju, kad pabėgti jis pasiryžo ligoninėje išgirdęs kokią nors jį sukrėtusią naujieną. Manau, kad kažkas pagrasino jį supūdyti psichiatrijos ligoninėje.

Kitokio paaiškinimo nerandu. Pagal Romo elgesį žinau, jog tas, kuris taip pasakė, jau dabar gali augintis gėles ant savo kapo", - sakė pašnekovas.

Prieš tapdamas apsaugos darbuotoju S.Derilovas kelerius metus dirbo Kauno rajono policijos konvojavimo tarnyboje, kuri sulaikytuosius ir teisiamuosius gabena į teismus ir areštines.

S.Derilovas prisipažino ir dabar labai laukiąs vaikystės draugo, su kuriuo šiam pabėgus nebendravo jau trejus metus, skambučio. Jis norėtų susitikti su R.Zamolskiu ir atvirai pasikalbėti.

Policija gegužės pradžioje patvirtino, kad pavojingasis nusikaltėlis yra gyvas ir slapstosi Lietuvoje. R.Zamolskis jau įtariamas naujais sunkiais nusikaltimais.

"Aš pažįstu Romą kaip nuluptą. Žinau jo charakterį, todėl nebijočiau atviro pokalbio. Jo gyvenimas jau žlugęs po tokių nusikaltimų.

Ko gero, jam liko tiktai vienas kelias - išvažiuoti į kokią nors atsilikusią šalį ir ten dirbti samdomu žudiku", - svarstė S.Derilovas.

R.Zamolskis ir S.Derilovas susidraugavo dar būdami vaikai, kai gyveno Kauno rajone, Ramučių gyvenvietėje. R.Zamolskis turėjo du vyresnius brolius - Arvydą ir ir Ričardą.

A.Zamolskis, kai jo brolis Romas dar mokėsi mokykloje, jau ne kartą buvo įkliuvęs teisėsaugos darbuotojams. Už grotų jis atsidūrė per muštynes prie baro mirtinai sumušęs žmogų.

Už tai A.Zamolskis atliko bausmę. Vėliau jis žuvo avarijoje.

Vyriausias "Zamkės" brolis Ričardas sukūrė šeimą ir apsigyveno privačiame name Ramučiuose, netoli savo motinos Laimutės Janinos Zamolskienės. Ši neseniai savo namą pardavė ir apsigyveno pas sūnų Ričardą. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

S.Derilovas ir R.Zamolskis lankė Ramučių pradinę mokyklą. Joje baigęs tris klases, R.Zamolskis perėjo į Karmėlavos vidurinę mokyklą. Besimokydamas penktoje klasėje jis perėjo į kitą mokyklą. Berniukas pradėjo lankyti tuometę Kauno 29-ąją vidurinę mokyklą, iki kurios nuo Ramučių - keliolika kilometrų.

"Romukas buvo smulkutis, pasišiaušęs kaip pagautas žvirbliukas. Jis buvo tiesiog geras kaimo vaikas, o miesto vaikai jo nenorėjo pripažinti. Ši klasė - pirmoji mano laida, todėl aš labai gerai prisimenu visus mokinius", - "Lietuvos rytui" pasakojo matematikos mokytoja Sigita Žuklijienė.

Draugų mažasis Romas šioje klasėje taip ir nesusirado. R.Zamolskis buvo tylus, ramus berniukas. Klasėje jis nesistengė išsiskirti iš kitų bendraamžių, jokių pykčio priepuolių ar išsišokimų mokytojai taip pat nepastebėjo.

R.Zamolskio auklėtoja prisiminė vieną detalę, dėl kurios ji ir patarė motinai sūnų vis dėlto grąžinti į kaimo mokyklą. "Kai pasilenkdavau prie Romo paaiškinti uždavinį, nuo jo tvokstelėdavo nelaikomo šlapimo kvapas. Galbūt todėl su juo ir klasės draugai labai nenoriai bendravo. Jis buvo tarsi atstumtasis", - kalbėjo pedagogė.