Be to, pareigūnas paminėjo ir kitą pakankamai svarią priežastį, kodėl pagerėjo situacija dėl automobilių vagysčių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, supaprastėjo migracijos procesas, todėl daugelis nusikaltėlių patraukė ieškoti pelningesnių užsiėmimų svetur.
Dar viena svarbi aplinkybė, dėl kurios, pareigūnų manymu, taip pat sumažėjo vagysčių - transporto priemonių senėjimas, o kartu ir automobilių parko papildymas naujomis mašinomis, kurios paprastai būna draustos bei su kur kas geresne signalizacija ir kitaip apsaugotos nuo ilgapirščių.
E.Šileris paneigė dažnai pasigirstantį mitą, esą daugiausiai vagiami nauji automobiliai, nes didžioji dalis nugvelbtų transporto priemonių maždaug dešimties-penkiolikos metų senumo transporto priemonės. Tokios tendencijos jau apie dešimtmetį išlieka nepakitusios visoje šalyje.
“Jei anksčiau kažkokį automobilį laikėme nauju, tai šiuo metu jis senstelėjęs. Tokiu būdu krinta mašinos vertė, ir ji vagims tampa jau nebepatraukli. Reikia pastebėti, kad ir patys gyventojai ėmėsi daug aktyviau saugoti savo turtą. Anksčiau didžioji dalis automobilių būdavo be signalizacijų. Šiuo metu situacija kitokia: jei mašinoje ir nėra rimtesnės apsaugos sistemos, tai bent jau slapukai ar kitokie elementarūs mechanizmai įrengti tikrai daug kur”, - kalbėjo E.Šileris.
Vagystė trunka keliasdešimt sekundžių
Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkas patikino, kad bet kokia apsaugos priemonė vagišiams tampa nepageidaujama kliūtimi, dėl kurios jie būna priversti savo užmačioms sugaišti kur kas daugiau laiko.
Anot jo, automobilį, kuriame nėra jokių apsaugos priemonių, ilgapirščiai įsigudrina nuvaryti greičiau nei per dvidešimt sekundžių, todėl netgi praeiviai gali nesuprasti, ar mašina yra vagiama, ar į ją įlipo jos šeimininkas.
Tuo tarpu bent menkiausia elektroninė ar mechaninė apsaugos priemonė, pasak E.Šilerio, apsunkina automobilio vagystę: “Nusikaltėliams tai jau tampa problema ir netgi galvos skausmu, nes jie būna priversti ieškoti slapukų. Tai yra tikrai sunkiau, nei vien tik jėga išlaužti spynelę. Ilgapirščiai tuomet turi mėginti sujungti reikiamus laidus ar naudotis kitokiomis savo įmantrybėmis, kad galėtų nuvažiuoti”.
Paprašytas išduoti, kokia apsaugos priemonė yra efektyviausia, pareigūnas teigė, kad geriausiai automobilių šeimininkai savo turtą apsaugotų įsirengę kombinuotas apsaugos priemones - elektroninę signalizaciją kartu su mechaniniu slapuku, kurį kiekvienas gali paslėpti skirtingose vietose. Tačiau pati geriausia ir mažiausiai streso kainuojanti priemonė - draudimas.
E.Šileris pridūrė, kad dar viena sparčiai populiarėjanti apsaugos priemonė - automobilių žymėjimas, atėjęs iš Australijos specialiųjų tarnybų. Kiekviena mašinos detalė yra pažymima specialia kodinio ženklinimo sistema. Tai leidžia lengvai identifikuoti kiekvieną transporto priemonę ar jos detales, todėl vagystės atveju jos ardymas tampa tiesiog beprasmis.
“Netgi remdamiesi savo praktika galime patvirtinti, kad elementarus vos kelias dešimtis litų kainuojantis slapukas sujaukia visus ilgapirščių planus. Rengdami specialiąsias policijos priemones ir tykodami pasalose, matome ir netgi nufilmuojame, kaip vagis įlipa į vidų ir kėsinasi nuvaryti mašiną, tačiau jam nepavyksta tai padaryti”, - sakė APGTS viršininkas.
Išpirkų populiarumas blanksta
Paklaustas apie labiausiai vagišius viliojančias transporto priemones, E.Šileris pabrėžė, kad pagrindiniai taikiniai vis dar išlieka tie patys vokiškieji “Audi”, “Volkswagen”, “Mercedes Benz” ir BMW markių automobiliai.
Priklausomai nuo metų laiko, keičiasi ir mašinvagių dislokacijos vietos bei “darbymečio” grafikas. Vasaros sezono metu jie dažniau veikia dienomis. Populiariausiomis vietovėmis tuomet tampa turistų lankytinų objektų prieigos: Rotušės aikštė, muziejai ir kiti visuomenės traukos centrai. Kitu metų laiku ilgapirščiai nepasidrovi apsilankyti miegamuosiuose daugiabučių rajonuose, kur pagrindiniu jų masalu tampa nesaugomose automobilių aikštelėse palikti automobiliai. Pastarieji nusikaltimai paprastai įvyksta naktimis.
“Ženkliai sumažėjo atvejų, kai pavogtas transporto priemones žmonės išsiperka. Netiesa, kad gyventojai nesikreipia į teisėsaugininkus, tikėdamiesi viską nuslėpti ir atgauti mašinas už išpirką. Galiu užtikrinti, kad kone visi įvykiai yra užfiksuojami policijoje, kadangi žmonės baiminasi, kad su pavogtais jų automobiliais nebūtų padaryta kokių nusikaltimų, mirtinų eismo nelaimių ar panašiai, - kalbėjo E.Šileris. - Visai kas kita kalbant apie užregistruojamų vagysčių baigtis. Ne paslaptis, kad žmonės praneša neva važiavę ir atsitiktinai aptikę pakelėje paliktą jų mašiną su mirksinčiais avarinės šviesos žibintais”.
Apgaule siekia draudimo išmokų
APGTS pareigūnų turimi duomenys liudija, kad daugiausiai transporto priemonių vagysčių įvykdoma turint tikslą vėliau grobį išardyti ir parduoti dalimis, mat išpirkų atvejų pastebima gerokai mažiau, o senesnių vogtų automobilių eksportas į kitas šalis nėra pelningas.
E.Šileris pridūrė, kad teko demaskuoti gan didelių ir gerai žinomų automobilių laužynų, kuriuose buvo aptikta vogtų automobilių detalių. Beje, nemaža jų dalis į Lietuvą įvežama iš Vakarų Europos, o ypač - Vokietijos. Teisėsaugininkai įspėja gyventojus nepirkti įtarimų keliančių naudotų detalių, kurių kainos dažnai būna net perpus mažesnės.
Pareigūnas pastebėjo, kad šiuo metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai piliečiai mėgina apgauti teisėsaugininkus imituodami savo mašinos vagystę ir tokiu būdu siekdami gauti draudimo bendrovės išmoką. Jau vien per šiuos metus pareigūnai, naudodami atitinkamą tyrimo metodiką, išaiškino anaiptol ne vieną tokį atvejį.
Bene didžiausią įtarimą teisėsaugininkams sukelia tariamai pavogtų mašinų markės - “Citroen” arba “Renault”, kurios paprastai vagišių niekuomet nevilioja. Juolab kad tokios apynaujės mašinos būna draustos, o tai neišvengiamai įrodo, jog turėjo ir visą reikiamą apsaugos įrangą.
“Tokių incidentų tik daugės. Apie tai byloja ir tarptautinėse konferencijose pasigirstančios tendencijos, kad pastarojo pobūdžio nusikaltimai užsienyje jau tampa dažnesni už realias automobilių vagystes”,- sakė Kauno policijos APGTS viršininkas.
Skriaudikai atsidurs teisme
Šią savaitę Kauno apygardos prokuratūra perdavė Kauno miesto apylinkės teismui baigtą tirti baudžiamąją bylą dėl šių metų sausio 11-osios popietę penkių asmenų organizuotos grupės įvykdyto Ukrainos piliečio ginkluoto apiplėšimo. Jo metu buvo pagrobti du užsieniečio neseniai įsigyti “Mercedes Benz Vito” markės mikroautobusai.
Nustatyta, kad ginkluotą apiplėšimą surengė nukentėjusiojo pažinoti asmenys, apsimetinėję pagalbininkais ir talkinę jam tvarkant pirkimo dokumentus bei pervarant įsigytas mašinas iš vienos vietos į kitą.
Iškart po viduryje baltos dienos įvykdyto apiplėšimo nukentėjęs ukrainietis policijai pasakojo, kad kartu su kolega važiavo nusipirktais automobiliais drauge su iš matymo pažįstamais vyriškiais, kurių vienas atokesnėje vietoje prie Romainių kapinių išsitraukė revolverį ir juo pagrasinęs mašinų savininkams liepė išlipti.
Ukrainiečiai nesipriešino ir pakluso ginkluoto vyriškio reikalavimams. Ukrainos piliečiai patirtus nuostolius tuomet įvertino beveik trisdešimčia tūkstančių litų. Vėliau teisėsaugininkams pavyko išsiaiškinti, kad kolega apsimetęs užsieniečio bendratautis, gyvenęs Lietuvoje, pats ir suplanavo pastarąjį apiplėšimą.
Kauno apygardos prokuratūros atstovės spaudai Zitos Gaižauskienės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta svarių įrodymų, kad turėjęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ukrainietis informavo kitus pažįstamus asmenis apie savo bendrataučio Ukrainos piliečio atvykimą į Kauną, automobilių pirkimą, o taip pat apie jo perkamus automobilius ir registravimo VĮ “Regitra” Kauno filiale laiką.
Kaune gyvenantis užsienietis su savo tėvynainiu buvo gerai pažįstamas, nes pastarajam padėdavo įforminti reikiamus transporto priemonių įsigijimo dokumentus.
Mažėja grobimų ir vagysčių
Ikiteisminį tyrimą dėl šio incidento atlikę Kauno miesto VPK APGTS pareigūnai išsiaiškino, kad, įregistravus vieno įtariamųjų vardu automobilius, nusikaltėlių auka tapęs ukrainietis buvo nukreiptas į iš anksto ilgapirščių sutartą vietą Šilainių plente prie Romainių kapinių. Čia, pagrasinus nukentėjusiajam ginklu, iš jo buvo paimti automobilių dokumentai, o jis pats išstumtas iš mašinos. Kitą automobilį vienas įtariamųjų nuvairavo į iš anksto sutartą vietą.
“Kauno policijai aktyviai bendradarbiaujant su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais, pagrobti automobiliai po daugiau nei savaitės buvo surasti vieno įtariamųjų namo kieme ir garaže. Dviem įtariamiesiems šiuo metu skirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas, kitiem dviem rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o vienam - namų areštas. Nei įtariamasis apiplėšimo organizavimu, nei kiti įtariamieji anksčiau teisti nebuvo, - teigė Z.Gaižauskienė. - Lyginant keleto metų statistiką, galima teigti, jog pastaraisiais metais Kaune pastebimas tokių nusikaltimų mažėjimas, kuomet, panaudojus fizinį smurtą, pagrobiamos autotransporto priemonės. Kaip teigiamą tendenciją galima pažymėti tai, kad per šių metų pirmąjį pusmetį mieste užregistruotas tik šis vienintelis, sėkmingai išaiškintas nusikalstamos veikos atvejis”.
Teisėsaugininkų turima statistika liudija, kad per praėjusių metų pirmus penkis mėnesius Lietuvoje buvo suskaičiuota beveik du tūkstančiai automobilių vagysčių. Tuo tarpu šiemet per atitinkamą laikotarpį jų kone ketvirtadaliu sumažėjo.
Panašios mažėjimo tendencijos jaučiamos daugelyje šalies miestų, tačiau Kaune tai matoma ryškiausiai: vietoje pernai iki birželio pavogtų daugiau nei trijų šimtų mašinų, šiemet tokių nusikaltimų užregistruota vos kiek daugiau nei pusantro šimto.