Po Toronto „Raptors“ NBA čempionų žiedais vainikuotų Marco Gasolio mainų, Tenesio valstijoje atsidūrusio uteniškio ateitis atrodė neaiški.

Sudėties atjauninimo procesą pradėjusi „Grizzlies“ organizacija galėjo savo pagrindinį dėmesį skirti kitų žaidėjų tobulėjimui, tačiau Memfio klubas pasielgė priešingai: pavertė J.Valančiūną vienu svarbiausių komandos krepšininkų.

2019-20 metų sezoną Grizliai pradėjo su ekspertų jiems klijuota Vakarų konferencijos autsaiderių etikete. Tuometinio lygos naujoko, įžaidėjo Ja Moranto ir antrus metus NBA pradėjusio Jareno Jacksono vedama Memfio komanda viršijo lūkesčius ir dalyvavo pirmosiose lygos „įkrintamosiose“ varžybose, tačiau kovoje dėl bilieto į konferencijos ketvirtfinalius nusileido Portlando „Trail Blazers“ ekipai.

Ja Morantas, Damianas Lillardas
Foto: Getty images

Sėkmingai NBA vyriausiojo trenerio poste debiutavusio Tayloro Jenkinso auklėtiniai šiųmetines pirmenybes turėjo pasitikti optimistinėmis nuotaikomis, tačiau nuolat stiprėjančioje Vakarų konferencijoje „Grizzlies“ šansus tapti atkrintamųjų varžybų komanda lygos apžvalgininkai prieš sezoną ir vėl vertino miglotai.

Dar didesnes abejones Grizlių pajėgumu pasėjo komandą šienavusios traumos. Iškart po Luka Dončičiaus 2018-ųjų naujokų biržoje pakviestas Jacksonas šį sezoną aikštėje nepasirodė iki dabar (jam atlikta kairiojo menisko operacija), o mainais už Andre Iguoalą ir Jae Crowderį pernai įsigytas Justise'as Winslow per 433 klube praleistas dienas vis dar tėra sužaidęs vos 16 rungtynių.

Dėl traumų nuo sezono pradžios netekę dviejų starto penketo krepšininkų, dar vieną smūgį „Grizzlies“ patyrė pačioje gruodžio pabaigoje, kai apsyunkę kairės čiurnos traumą patyrė aštuonis susitikimus dėl jos praleidęs Morantas.

Per tris su puse 2020-21 metų sezono mėnesių sunkesnės ar lengvesnės traumos taip pat kamavo De'Anthony Meltoną, Graysoną Alleną, Brandoną Clarke'ą ir kitus komandos rotacijoje esančius krepšininkus.

Sąmoningas pasirinkimas atakuoti krepšį iš kuo artimesnių distancijų atrakina ir dar vieną „Grizzlies“ ginklą – elitinio lygio Valančiūno kovą dėl atkovotų kamuolių puolime.

Prie viso to pridėjus komandos susidūrimus su COVID-19 prevencijos protokolais, iš rikiuotės trumpam išvedusiais ir Valančiūną, bendras „Grizzlies“ krepšininkų dėl traumų praleistų rungtynių skaičius šiame sezone viršija stulbinančią 200 susitikimų ribą.

Daugiau nuostolių dėl įvardintų aplinkybių visoje lygoje patyrė tik du klubai – traumuotų praeities žvaigždžių reabilitacijos centru šiais metais tapę Hjustono „Rockets“ ir būrio žaidėjų dėl sveikatos problemų netekę bei galiausiai savo sudėtį išsprogdinę Orlando „Magic“.

Tokios aplinkybės daugiau nei pateisintų nuviliančius jauniausia lygos komanda (po atsisveikinimo su Gorgui Diengu) tapusių Grizlių rezultatus. Tačiau iš tikrųjų rezultatai, kaip nekeista, anaiptol nenuviliantys – ryškų žaidimo braižą pasitelkę Memfio krepšininkai šiuo metu žygiuoja daugiau nei respektabilioje aštuntoje Vakarų konferencijos vietoje.

Antrus metus iš eilės lūkesčius viršijantys „Grizzlies“ šiuo metu netgi nežymiai lenkia identiškoje sezono stadijoje pernai savo turėtą rezultatą (27-25 ir 26-26). Žaibui į tą pačią vietą trenkti dusyk leidžia audringame sezone komandos laivą stabilizuojantis vyriausias (!) ekipos krepšininkas – Toronte komentatoriaus Matto Devlino „lietuvių žaibu“ pramintas 28-erių metų Valančiūnas.

Jonas Valančiūnas, Jarenas Jacksonas
Foto: Getty images

Po „Raptors“ atliktų mainų nemaža dalis JV karjerą akylai stebinčių sirgalių – tarp jų įskaitant ir šio straipsnio autorių – keiksnojo tokį Toronto sprendimą ir dėl savanaudiškų paskatų. Kanadiečiams ruošiantis šturmuoti NBA Olimpą, lietuvis buvo išsiųstas į akivaizdžiai neįdomią ir aukštų tikslų sau dar ilgai nekelsiančią jauną komandą, žaidžiančią antroje mažiausioje lygos rinkoje.

„Forbes“ pateikiamais duomenimis, Memfis NBA žemėlapyje savo komerciniu potencialu lenkia tik vietos amerikietiškojo futbolo „Saints“ klubo šešėlyje besiglaudžiančių „Pelicans“ miestą Naująjį Orleaną.

NBA lygoje pastaraisiais metais vis populiarėjant tradicinius vidurio puolėjus „nykstančiais dinozaurais“ laikančiam požiūriui, Memfio klubas tapo tobula terpe ilgus metus tyliai ir kantriai dirbusio Valančiūno proveržiui.

Jokio nacionalinio dėmesio JAV mastu, jokių šansų atsidurti jo centre įspūdingų pergalių serijų dėka – pirminis įspūdis tuo metu sakė, jog kanadiečiai ištrėmė Joną į vieną iš niūriausių NBA provincijų, o paties lietuvio žaidimas nuo šiol bus įdomus tik jo tėvynėje aukštaūgio rezultatus sekantiems sirgaliams.

Visgi krepšinio dievai nusprendė atlyginti Valančiūnui už visą Toronte išlietą ir, iš pažiūros, ne retai neįvertintą prakaitą. Cituojant taiklius Arvydo Sabonio žodžius, iš Jono „robotą darę“ kanadiečiai uteniškiui aikštėje patikėdavo tik labai ribotas pagalbines funkcijas, taip apribodami 2011-ais metais 5-uoju šaukimu naujokų biržoje pakviesto aukštaūgio tobulėjimo potencialą.

Žvelgdami į šią situaciją iš šiandien mums prieinamos laiko perspektyvos, jau galime pripažinti, kad 2019-aisiais trejiems metams su klubu sutartį pratęsusio Jono ir „Grizzlies“ bendradarbiavimas tapo tuo, ką anglakalbiai vadina „tobula santuoka“.

Jonas Valančiūnas
Foto: Getty images

Savąjį veidą ir žaidimo filosofiją modeliuoti 2019-aisiais tik pradėję Grizliai pasirinko eiti kitu keliu, nei „Raptors“ organizacija, ir nebandyti įsprausti varžto į vinies vietą, o papildomos amortizacijos JV nusileidimui Tenesyje suteikė ne tik trenerio Jenkinso puolimo schemos, bet ir unikalus Memfio miesto identitetas.

Tarp JAV gyventojų plačiai paplitusi dviguba sąvoka skirsto šalies gyventojus į du tipus – „baltaapykaklius“ („white-collared“) ir „mėlynapykaklius“ („blue-collared“). Pastarasis terminas apibrėžia sunkų, dažnai fizinį darbą dirbančius ir daug arčiau skurdo ribos esančius žmones.

Įdomu, jog „mėlynapykakliu“ save gali laikyti ne tik asmuo: tokį identitetą sau išdidžiai ir be lašo pašaipos priskiria ir kai kurie JAV miestai. Tarp visų trisdešimties lygos klubų ryškiausiai tokiu pasididžiavimu išsiskiria būtent Memfis ir jo krepšinio sirgaliai.

Juodadarbiškumas, plieninė kantrybė, nesavanaudiškumas ir pasiaukojimas dėl bendro tikslo – visų šių bruožų atskleidimas aikštėje sulaukia ypatingų „FedEx Forum“ arenos lankytojų ovacijų. Maža to, visos šios keturios savybės tinka ne tik Valančiūno charakterio, bet ir visos jo NBA karjeros apibūdinimui, tad kirvis kotą galiausiai atitiko stulbinančiai tiksliai.

Memfio klubo sirgaliai
Foto: Getty images

Jono atsiskleidimui Tenesio valstijoje neabejotinai padėjo ir komandos žaidimo stilius. Kol didžioji lygos dalis vis giliau neria į tritaškiais paremto puolimo filosofijos gelmes, „Grizzlies“ renkasi eiti prieš srovę.

Pagrindiniu komandos puolimo tikslu ir akcentu čia tapo taškų medžiojimas baudos aikštelės ribose, o ekipos demonstruojami rezultatai įrodo, jog toks žaidimo stilius taip pat gali būti pergalingu.

Šio sezono Grizliai pirmauja visoje lygoje tiek pagal iš 5-9 pėdų (1,5-2,7 m), tiek pagal iš 10-14 pėdų (3-4,3 m) distancijos per rungtynes atliekamų metimų skaičių. Antrus metus iš eilės pagal baudos aikštelėje renkamų taškų vidurkį (56,5) pirmaujanti Memfio komanda šiuo rodikliu demonstruoja trečią aukščiausią rezultatą per pastaruosius 25 NBA sezonus.

Sąmoningas pasirinkimas atakuoti krepšį iš kuo artimesnių distancijų atrakina ir dar vieną „Grizzlies“ ginklą – elitinio lygio Valančiūno kovą dėl atkovotų kamuolių puolime.

Šiuo atžvilgiu Jonas ne tik demonstruoja geriausius karjeros rezultatus: uteniškis šiame sezone pirmauja visoje NBA lygoje pagal antraisiais šansais pelnomus taškus (5,5), o aukštesnį tokio pobūdžio vidurkį nuo pat 1996-ų metų pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje užfiksavo tik vienas žmogus – 1998-2003 metų laikotarpyje keturis kartus tą padaręs Shaquille'as O'Nealas.

Komandos draugų traumas sėkmingu žaidimu kompensuoti sugebėjęs JV šiame sezone fiksuoja karjeros rekordus tiek pelnomų taškų (17), tiek atkovojamų kamuolių (12,7) vidurkių kategorijose, tačiau pastarąjį mėnesį neabejotinu „Grizzlies“ lyderiu tapusio lietuvio statistika atrodo dar įspūdingiau.

Per septynerias Memfio komandos balandžio mėnesį žaistas rungtynes po 29 minutes vidutiniškai žaidžiantis Jonas fiksuoja Lietuvos krepšinio sirgalius garsiai švilptelėti veikiausiai priversiančius skaičius – 22 taškai ir 13,4 atkovoto kamuolio per rungtynes, 68 proc. (63/91) dvitaškių, 57 proc. (4/7) tritaškių ir 94 proc. (16/17) pataikytų baudų.

Jonas Valančiūnas NBA lygoje balandžio mėnesį

Jei sezonas baigtųsi šiandien, uteniškis taip pat įrašytų savo pavardę į Memfio klubo rekordų knygą, o jo 12,7 atkovojamo kamuolio vidurkis taptų aukščiausiu pasiekimu Grizlių istorijoje. Iki šiol šis rekordas priklauso 2010-11 metų sezone po 12,2 kamuolio rinkusiam ilgamečiam klubo simboliui Zachui Randolphui.

NBA lygoje pastaraisiais metais vis populiarėjant tradicinius vidurio puolėjus „nykstančiais dinozaurais“ laikančiam požiūriui, Memfio klubas tapo tobula terpe ilgus metus tyliai ir kantriai dirbusio Valančiūno proveržiui.

Šiais metais naujovę į savo aprangų dizainų sąrašą įtraukę „Grizzlies“ atiduoda duoklę ilgus metus Memfio miestą garsinusiai ir 2008-aisiais anapilin iškeliavusiai Soul muzikos superžvaigždei Isaacui Hayesui. Auksiniu šriftu papuoštas tamsias aprangas juosia atlikėjo mėgtą ir plačiai naudotą afrikietišką ornamentiką atkuriantys apvadai.

Jonas Valančiūnas, Isaacas Hayesas
Foto: DELFI montažas / Getty Images

Traumų išėsta ir per siūles braškanti „Grizzlies“ komanda sunkiausioje sezono atkarpoje atsisuko į savo darbštųjį vidurio puolėją ir simboliškai jį paragino žinute, kurią galima perteikti ir vieno iš Hayeso kūrinių žodžiais – daryk tai, ką moki geriausiai. Daryk tai, ką darai. Do your thing.

Pastaroji Jono dominavimo NBA lygoje atkarpa tuo pačiu tapo ir savotišku triumfu sirgaliams, tokiu žvėriško lietuvio produktyvumo potencialu tikėjusiems nuo pat jo karjeros pradžios. Atsidėkojant už jo atnešamą džiaugsmą ir nuoširdų pasididžiavimo jausmą, krepšininkui norisi palinkėti sveikatos, kantrybės, pergalių ir juodu darbu nusipelnyto pripažinimo.

Do your thing, Jonai.