Nors Čikagos „Bulls“ klubo pavadinimas bei logotipas didžiajai pasaulio krepšinio gerbėjų daliai vis dar asocijuojasi su šlovingais Michaelo Jordano žaidimu papuoštos eros laikais, Ilinojaus valstijos komandos pergalės baigėsi kartu su geriausio visų laikų krepšininko atsisveikinimu su ekipa.

Nuo 1991-ų iki 1998-ų metų net šešis NBA čempionų titulus iškovojusi organizacija per likusį laikotarpį iki šiandienos net dešimt kartų nepateko į atkrintamąsias varžybas, o dar septynis sykius savo žygį jose baigė neperžengusi pirmojo etapo barjero.

„Bulių“ nesėkmių periodo lygį išryškina ir skambus faktas. Čikagos krepšininkai čempionų titulą virš galvos kėlė seniau nei naujuoju klubo krepšinio operacijų viceprezidentu tapęs A. Karnišovas, 2000-ais metais triumfavęs Italijos, o 2001-ais – Ispanijos lygose.

Nepaisant nusivylimo kupino dvidešimtmečio, „Bulls“ organizacija pasižymėjo ypatingu stabilumu. Iki lietuvio atvykimo į Čikagą klubą daugybę metų valdė tas pats siauras tarpusavyje artimai susaistytų žmonių ratas.

Skeptiškoji komandos sirgalių pusė – tiesą pasakius, sudaranti daugumą „bulių“ gerbėjų – tiki, jog tie patys žmonės ir toliau priiminės svarbiausius sprendimus, o A. Karnišovo paskyrimas tėra tik kosmetinį remontą imituojantis žingsnis. Tad kas šie žmonės, su kuriais naujojoje darbovietėje teks susidurti rezultatyviausiam visų laikų Lietuvos rinktinės krepšininkui?

„United Center“ tvirtovė – gajus nepotizmas ir savininkų numylėtinių neliečiamumas

M, Reinsdorfas, G. Formanas, J. Paxsonas, J. Reinsdorfas, M. Jordanas
Foto: DELFI montažas / Getty Images


Vienu labiausiai atpažįstamų prekinių ženklų Jordano eros dėka tapusi „Bulls“ organizacija nuo 1985-ų metų priklauso nekilnojamojo turto rinkoje savo kapitalą susikūrusiam verslininkui Jerry Reinsdorfui. Nors klubo savininkas 2016-ais metais buvo įtrauktas į Naismitho krepšinio šlovės muziejų, Čikagos krepšinio gerbėjai šią asmenybę vertina ne itin palankiai.

Dar prieš įsigydamas „Bulls“ klubą 1981-ais Reinsdorfas perpirko aukščiausioje JAV beisbolo lygoje žaidžiančius Čikagos „White Sox“. Būtent ši organizacija laikoma pagrindine verslininko aistra, o Jordano ir Scottie Pippeno į šlovės viršūnę atvesti „buliai“ – antraeiliu projektu, orientuotu į kuo didesnį savininkui atnešamą pelną.

Šiandien J. Reinsdorfas vis dar išlaiko savo klubo valdybos direktoriaus poziciją, tačiau nuo 2010-ų metų vadovavimas „Bulls“ ekipai buvo perleistas į kitas rankas. Prieš gerus dešimt metų J. Reinsdorfas sukūrė naujas pareigas – klubo prezidentas, o pirmuoju šį postą užimančiu asmeniu organizacijos istorijoje tapo savininko sūnus Michaelas.

Šią naujieną 2010-ų metų rugsėjį pranešusi interneto svetainė nba.com pabrėžė, jog Michaelas klube bus atsakingas už „verslo operacijas“. Tad nors į Čikagą atvykstančiam A. Karnišovui priklauso organizacijos viceprezidento titulas, jo apibrėžime nurodytas „krepšinio operacijų“ terminas pabrėžia, jog lietuvis turėtų būti atsakingas už visus komandos komplektacijos sprendimus.

Klubo sirgalių pravarde „Art“ jau pakrikštytas Artūras šiose pareigose pakeis nuo 2003-ių metų komandai vadovavusį Johną Paxsoną. Nors 17 šiame poste praleistų metų atrodo kaip stulbinantis skaičius, J. Paxsonas, savo ruožtu, estafetę perėmė iš 18 sezonų identiškas pareigas ėjusio Jerry Krause'o. Kitaip tariant, A. Karnišovas tapo vos trečiuoju Reisndorfų klano patvirtintu klubo vadovu nuo pat „Bulls“ įsigijimo 1985-aisiais.

Johnas Paxsonas, Michaelas Reinsdorfas
Foto: Getty images


J. Paxsonas Čikagos organizacijoje atsirado neatsitiktinai. Savo profesionalaus krepšininko karjeros metu vienuolika sezonų NBA lygoje praleidęs įžaidėjas 1985-1994 metais atstovavo „Bulls“ ekipai ir padėjo jai iškovoti tris čempionų žiedus.

Nors kalbėdami apie ikoniškiausius „Bulls“ dinastijos metimus sirgaliai dažniausiai atsimena lemiamus Jordano ir Steve'o Kerro šūvius į Jutos „Jazz“ krepšį, pirmojoje klubo trijų paeiliui iškovotų titulų serijoje dvi iš trijų lemtingų pergalių įtvirtino kitas komandos krepšininkas – 1991-ais Los Andželo „Lakers“ ir 1993-iais Finikso „Suns“ nokautuojančius smūgius sudavęs J. Paxsonas.


Istorinės eros saulėlydyje prie Čikagos klubo prisijungė ir 1998-ais metais komandos skautu tapęs Garas Formanas. Po vienuolikos organizacijoje praleistų metų specialistas sulaukė paaukštinimo ir nuo 2009-ų metų ėmė eiti generalinio vadybininko pareigas.

Per pastarąjį dešimtmetį J. Paxsonas ir G. Formanas tapo tokiu neatskiriamu duetu, jog klubo sirgaliai juodu ėmė vadinti jungtine „GarPax“ pravarde. Nors toks familiarumas sudaro simpatijos įspūdį, klubo vadovai Čikagoje buvo itin nemėgstami, o populiariausia gerbėjų naudota žinute tapo specialistus atleisti raginusi grotažymė #FireGarPax.

Skirtingai nei būtų galima įsivaizduoti, A. Karnišovo atvykimas į Vėjuotąjį miestą netapo J. Paxsono ir G. Formano eros pabaiga. Vėlyvą antrosios Velykų dienos vakarą paaiškėjo, jog organizacija nusprendė atsisveikinti su G. Formanu, tačiau J. Paxsonas buvo perkeltas į dar vieną savininko naujai sukurtą poziciją – „specialusis patarėjas krepšinio operacijų klausimais“.

Toks žingsnis Čikagoje pasėjo nepasitikėjimą ir skepticizmą – ar naujasis klubo vadovas paskirtas tik tam, jog „senoji gvardija“ dar kelių nesėkmingų sezonų atveju turėtų kam suversti kaltę? Kiek svarus iš tiesų bus lietuvio žodis, jei jo ir savininkų numylėto J. Paxsono nuomonės išsiskirs naujokų biržos šaukimų ar laisvųjų agentų viliojimo klausimais?

Tikrieji klubo savininkų tikslai ir persitvarkymo priežastys

United Center arena Čikagoje
Foto: Getty images


1998-ais metais įvykęs „Bulls“ dinastijos subyrėjimas visų pirma siejamas su M. Jordano pasitraukimu iš profesionalų krepšinio. Nors kultinis gynėjas apie karjeros pabaigą tuomet paskelbė jau antrą kartą, jis taip pat netapo paskutiniuoju – 2001-03 metų sezonais MJ apsivilko Vašingtono „Wizards“ aprangą.

Sportbačių ant vinies nepakabino ir S. Pippenas, po išvykimo iš Čikagos rungtyniavęs Hjustono „Rockets“ ir Portlando „Trail Blazers“ klubuose. Karjerą tęsė ir Los Andželo „Lakers“ bei Dalaso „Mavericks“ atstovavęs Dennisas Rodmanas, su „Lakers“ du čempiono titulus iškovojęs Ronas Harperis bei dar aštuonerius metus nuo 1998-ų profesionaliai rungtyniavęs Toni Kukočius.

Tikrąja „Bulls“ kapituliavimo priežastimi derėtų laikyti legendinio stratego Philo Jacksono pasitraukimą. Tiesa, Ph. Jacksonas Čikagą paliko ne savo noru – vyriausiasis treneris siekė pratęsti kontraktą su organizacija, tačiau jos savininkai nesutiko pakelti specialisto algos. (2015-ais su identiška situacija susidūrė ir Tomas Thibodeau).

Klubo finansų klausimo svarbos iškėlimas virš aikštėje demonstruojamų rezultatų tapo ne vienetiniu atveju, o savotiška J. Reinsdorfo vadovaujamos ekipos vizitine kortele. Tą itin ryškiai atskleidžia „Bulls“ sprendimai renkantis vyriausiuosius trenerius.

Nuo pat Ph. Jacksono pasitraukimo 1998-ais Buliai pagrindinio komandos stratego postą (įskaitant laikinai klubui vadovavusius trenerius) patikėjo dešimčiai specialistų. Čikagos ekipą šiame laikotarpyje treniravo Timas Floydas, Billas Berry, Billas Cartwrightas, Pete'as Myersas, Scottas Skilesas, Jimas Boylanas, Vinny Del Negro, Tomas Thibodeau, Fredas Hoibergas ir šiuo metu komandoje dirbantis Jimas Boylenas.

Tomas Thibodeau
Foto: Getty images


Dešimt skirtingų specialistų, tarp kurių išimtimi tapo tik NBA per rungtynes atliktų rezultatyvių perdavimų rekordo (30) autorius S. Skilesas. Likę devyni specialistai „Bulls“ stratego pareigas perėmė neturėdami nė lašo NBA vyriausiojo trenerio darbo patirties.

Tokį tendencingumą lemia paprasta priežastis. Vyriausiojo trenerio poste užsirekomenduoti nespėję strategai šių pareigų imasi sutikdami pasirašyti daug mažesnės vertės kontraktus nei NBA jau išbandyti ir užgrūdinti specialistai.

Šio pobūdžio žingsnį teisingai numatė ir dalis „Bulls“ žingsnius analizuojančių žurnalistų. Jų prognozė – naujo klubo vadovo 2020-ų metų pavasarį ieškanti organizacija galiausiai patikės šį postą nulį patirties tokiose aukštose pareigose turinčiam asmeniui.

Nors A. Karnišovas Denverio „Nuggets“ praleido 7 metus, Kolorado valstijos klube jam niekad nepriklausė „pirmo numerio“ pozicija. Visos naujojo vadovo paieškos metu „Bulls“ nebuvo sieti su nė vienu iš NBA įsitvirtinusių ir tokio pobūdžio ganduose pastaruoju metu dažnai minimų specialistų – Masai Ujiri (Toronto „Raptors“), Samu Presti (Oklahomos „Thunder“), Dennisu Lindsay (Jutos „Jazz“) ar kt.

Nuolatinis siekis taupyti klubo darbuotojų kontraktų atžvilgiu suteikia papildomų argumentų sirgaliams ir apžvalgininkams, teigiantiems, jog „Bulls“ tėra Reinsdorfų finansiškai melžiama karvė.

Tą puikiai iliustruoja ir faktas, jog nepaisant daugiau nei du dešimtmečius demonstruojamų blankių klubo rezultatų, pokyčiai vadovaujančiose pozicijose buvo priimti būtent dabar. Ir ne, juos iššaukė ne dar vienas nuviliantis „Bulls“ sezonas ir noras grąžinti komandai praeities šlovę.

Skirtingai nei didžiausių JAV miestų sąraše Čikagą lenkiantys Niujorkas ir Los Andželas, trečiasis pagal dydį šios šalies metropolis turi tik vieną NBA klubą. Negana to, M. Jordano eros įžiebtas pasaulinis populiarumas lemia ir milžinišką miestą aplankančių turistų dėmesį.

Dėl šių sąlygų „Bulls“, remiantis „Forbes“ pateikiamais duomenimis, pastaruosius 15 metų tarp lankomiausių lygos komandų nuolat užėmė pirmąją-antrąją vietas. Net ir praėjusiame sezone, kai komanda iškovojo vos 22 pergales ir patyrė 60 nesėkmių, „United Center“ buvo antra daugiausiai žiūrovų lygoje sulaukusia arena po „Wells Fargo Center“, kur savo namų rungtynes žaidžia Filadelfijos „76ers“.

Ši įspūdinga finansinė serija nutrūko šiame sezone. 22 pergales iki sezono nutraukimo iškovoję Buliai lankomiausių arenų sąraše smuktelėjo į dešimtą poziciją. Būtent tuo metu pradėtos naujo vadovo paieškos tik pabrėžė, jog klubo savininkai visų pirma žiūri ne į pergalių ir pralaimėjimų balansą, o į parduotų bilietų bei atributikos rodiklius.

Norisi tikėti, jog pirmuoju NBA klubui vadovaujančiu lietuviu tapęs A. Karnišovas Čikagoje turės visą sprendimų laisvę ir visas sąlygas grąžinti „Bulls“ į krepšinio zenitą. Tačiau dabartinė organizacijos reputacija verčia abejoti šio scenarijaus tikėtinumu.

Siekdamas įsitvirtinti istoriniame klube „Art“ turės išspręsti sudėtingą uždavinį. Paradoksalu, kad pagrindiniu jo kintamuoju taps ne iškovotų pergalių, o „United Center“ arenoje parduodamų bilietų skaičius.