19,9 taško ir 10,7 atkovoto kamuolio per rungtynes. Tokius statistinius vidurkius uteniškis demonstravo per 19 Tenesio valstijos klube sužaistų 2018-19 metų sezono rungtynių. Prie šių naujų karjeros rekordų JV pridėjo ir dar keletą iki tol neregėtų skaičių – 27,7 minutės, 14,7 metimo iš žaidimo ir 2,2 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.

Jono atsiskleidimas Memfyje paskatino mūsų šalies krepšinio bendruomenę iš naujo patikėti Toronte antraplanį vaidmenį visą karjerą atlikusio lietuvio potencialu. Nepaisant to, jog klubą aukštaūgis pakeitė jau septintajame savo NBA karjeros sezone, į Tenesio valstiją Valančiūnas atvyko likus trims mėnesiams iki savo 27-ojo gimtadienio.

Žvėrišką uteniškio žaidimą puikiausiai iliustravo įsimintina Memfio krepšininkų dvikova su Hjustono „Rockets“ klubu. Kovo 20-ą vykusiame susitikime Jonas ne tik pasiekė tuometinį karjeros rekordą su 33 pelnytais taškais, bet ir pratęsimo metu realizavo pergalę „Grizzlies“ ekipai rezultatu 126:125 išplėšusį baudos metimą.

Įspūdingas lietuvio pasirodymas padėjo Grizliams iškovoti vos 29-ą sezono pergalę ir įveikti dėl aukštesnės atkrintamųjų varžybų pozicijos kovojusią Hjustono ekipą. Negana to, JV pasirodymas nustelbė net 57 taškus pelniusio „Rockets“ lyderio Jameso Hardeno indėlį.

Šį įspūdingą individualaus meistriškumo šou Jonas pranoko jau po dešimties dienų – Finikse vykusiose rungtynėse su vietos „Suns“ aukštaūgis suvertė net 34 taškus ir atkovojo 20 kamuolių. Šiame susitikime Valančiūnas pasiekė ir dar vieną karjeros rekordą: net 28 metimai iš žaidimo.

Tokie žadą atimantys blykstelėjimai ir stabilus produktyvumas leido tikėtis, jog šiame sezone JV fiksuos ne ką mažiau įspūdingą statistiką. Visgi sužaidus beveik tokį pat susitikimų skaičių – 18 – lietuvio indėlis į „Grizzlies“ žaidimą atrodo daug kukliau: 13,6 taško ir 9,8 atkovoto kamuolio per rungtynes.

Šį statistinį regresą sąlygoja visa eilė sudedamųjų komponentų. Atsižvelgus į juos kyla klausimas – ar Jonas gali grįžti prie antroje 2018-19 metų sezono pusėje demonstruoto dominavimo?

Atsinaujinusi sudėtis, traumos ir žaidimo stilistikos pokyčiai

Ja Morantas, Tayloras Jenkinsas
Foto: Getty images


Praėjusio sezono pabaigoje Memfio klubas dėl įsipareigojimų Bostono „Celtics“ organizacijai siekė gelbėti savo sezoną ir kautis dėl pergalių. Savo pirmojo rato šaukimą Grizliai žaliajam Masačiusetso klubui būtų atidavę tuo atveju, jei jis būtų iškritęs už pirmojo aštuntuko ribos.

Atsikratyti šios naštos siekusi Memfio ekipos valdyba liko per plauką nuo savo tikslo – Grizliai užbaigė sezoną su aštuntu blogiausiu rezultatu visoje NBA lygoje. Jei bent viena komanda naujokų biržos loterijos metu būtų peršokusi „Grizzlies“ ir nustūmusi juos vienu laipteliu žemiau, Memfio organizacija būtų atidavusi devintąjį šaukimą Bostonui ir pasitikusi 2019-20 metų pirmenybes be jokių įsipareigojimų kitiems lygos klubams.

Tačiau krepšinio dievai turėjo kitų planų – Grizliai netikėtai patys sulaukė loterijos sėkmės ir gavo teisę į antrąjį naujokų biržos šaukimą. Šiuo pasirinkimu Memfio klubas pasikvietė įžaidėją Ja Morantą ir nusprendė atsisveikinti su ilgamečiu komandos simboliu Mike'u Conley.

Siekis „iškovoti“ kuo daugiau pralaimėjimų lėmė itin atsargų Tenesio valstijos ekipos požiūrį į žaidėjų traumas. Sezono pabaigoje neįtikėtiną metimų skaičių atlikdavęs JV tą darė ne tik dėl klubo noro kuo labiau išnaudoti lietuvio talentą. Šių metimų, be Jono, išmesti tiesiog nebuvo kam.

Conley, Jarenas Jacksonas, Dillonas Brooksas, Kyle'as Andersonas – šie keturi krepšininkai buvo nominalūs „Grizzlies“ starto penketo žaidėjai, kovos dėl pergalių atveju turėję žengti į aikštę kartu su Valančiūnu. Tačiau visi šie krepšininkai dėl, dažnu atveju, ne itin komplikuotų traumų sezoną baigė gerokai anksčiau.

Paimkime pavyzdžiu kad ir jau minėtas JV karjeros rungtynes su Finikso „Suns“. Starto penkete kartu su lietuviu pasirodė Conley, Tyleris Dorsey, Justinas Holiday ir Bruno Caboclo. Iš šių keturių krepšininkų šiame sezone tik Conley ir Holiday gauna reguliaraus žaidybinio laiko – Caboclo sėdi Memfio komandos suolo gale, o Dorsey gina Tel Avivo „Maccabi“ spalvas.

Loterijos sėkmė gerąja šio žodžio prasme sujaukė artimiausius „Grizzlies“ planus, tačiau antrojo šaukimo prisijungimas prie komandos gerokai pakeitė tiek klubo tikslus, tiek jo žaidimo stilių.

Moranto ir Jareno Jacksono duetas dar iki sezono pradžios buvo imtas vadinti pagrindiniu „Grizzlies“ ateities stuburu. Prie jaunųjų krepšininkų prijsijungė ir dar vienas naujokas – 21-uoju šaukimu pakviestas kanadietis Brandonas Clarke'as, šiuo metu užimantis šeštojo komandos žaidėjo vaidmenį.

Atiduoti savo šaukimą Bostonui ir paskirti 2019-20 metų sezoną lenktynėms į dugną dėl aukščiausio ateinančių metų šaukimo planavę Grizliai turėjo gerokai pakoreguoti savo planus. Klubas turės perleisti savo artimiausią šaukimą „Celtics“ tuo atveju, jei jis iškris už pirmojo šešeto ribos.

Pirmenybes Memfio ekipa pradėjo su būtent šiuo tikslu, tačiau jam pasiekti prireiks kitokių priemonių, nei pernai. Dar labiau sustiprėjusioje Vakarų konferencijoje „Grizzlies“ siekia ne tik suteikti kuo daugiau žaidybinės praktikos savo jauniesiems talentams, bet ir iškovoti kuo daugiau pergalių, kurios leistų netapti viena iš šešių blogiausių lygos komandų.

Dėl šios priežasties klubas pasiliko Conley mainų metu į Memfį persikėlusį patyrusį krašto puolėją Jae Crowderį, pakeitė savo krepšinio operacijų prezidentą bei pasisamdė naują vyriausiąjį trenerį – Taylorą Jenkinsą.

Naujasis komandos strategas ilgus metus dirbo Mike'o Budenholzerio asistentu. Atlantos „Hawks“ klube šie treneriai rėmėsi „five-out“ („penki lauke“) žaidimo schema – komandos aukštaūgiai Alas Horfordas ir Paulas Millsapas dažnai bausdavo varžovus tolimais metimais. Treneriams persikėlus į Milvokį šios ekipos aukštaūgis Brookas Lopezas tapo tikru tritaškių fontanu. Nenuostabu, jog naujoje „Grizzlies“ žaidimo sistemoje gerokai pasikeitė ir Valančiūno vaidmuo.

Šiame sezone per visą savo karjerą žaidimu po varžovų krepšiu rėmęsis JV iš artimos distancijos (0-1 metras nuo lanko) išmeta vos 39 procentus visų savo atliekamų metimų. Šis skaičius yra žemiausias uteniškio karjeroje, tačiau tokius bandymus Jonas realizuoja stulbinančiu 75 procentų taiklumu.

Didžiąją dalį šio metimų proporcijos pokyčio sudaro daug dažnesni lietuvio metimai iš toli. Iki šiol tik kartą (2017-18 metų sezone) dešimties procentų atliekamų metimų tritaškiais peržengęs aukštaūgis šiais metais iš toli išmeta faktiškai kas šeštą savo metimą (16,1 proc.).

Jonas Valančiūnas
Foto: Getty images


Dažnesnis Valančiūno bandymas atlikti snaiperio funkciją atveria pagrindiniu komandos ginklu tapusiam Morantui platesnes erdves važovų baudos aikštelėje ir patvirtina prieš sezoną apžvalgininkų darytą prielaidą – naujasis treneris Jenkinsas Memfyje bandys integruoti tai, kas sėkmingai veikė Atlantos ir Milvokio klubuose.

Nors šiuo metu JV pataiko tik trečdalį mestų tritaškių, optimizmo jo taiklumo atžvilgiu įkvepia stulbinantis lietuvio baudų metimų pataikymas. Šių metų sezone Jonas pataiko net 85 procentus mestų baudų, o susitikime su Los Andželo „Clippers“ jo taiklumas įgavo itin ryškią ir nekasdienę iliustraciją – po Paulo George'o techninės pražangos skirtą baudos metimą atliko būtent „Grizzlies“ aukštaūgis. Tokio vaizdo NBA rungtynėse neišvysime niekur kitur.

Negana to, sąlyginai lėtą Valančiūno sezono startą lėmė ir treniruočių stovykloje patirta trauma. Nors ikisezoninių rungtynių metu nerungtyniavusio lietuvio pėdos skausmas iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip klubo sprendimas suteikti jam papildomo poilsio po FIBA pasaulio čempionato, Jono sveikatos būklę išdavė jo sezono pradžioje aikštėje praleistų minučių skaičius.

Spalio mėnesį uteniškis vidutiniškai ant parketo praleido vos po 19 minučių. Lapkričio mėnesį šis skaičius ūgtelėjo iki 26 minučių per rungtynes, o pirmą kartą šiame sezone bent 30 minučių sužaidęs Valančiūnas jas pavertė 30-čia į „Clippers“ krepšį sumestų taškų.

Apie pasikeitusį savo vaidmenį po šių rungtynių kalbėjo ir pats JV. Duodamas interviu Memfio žiniasklaidai lietuvis teigė, jog vis dar ieško savo vaidmens naujojoje žaidimo sistemoje ir stengiasi rasti būdų būti kuo naudingesniu savo komandai.

Prisitaikymas prie naujo trenerio įdiegtų puolimo schemų ir fizinės formos atgavimas neatrodo kaip neįgyvendinami uždaviniai. Artimiausiu metu „lietuvių žaibas“ turės galimybę vėl grįžti prie didesnio metimų skaičiaus – dėl nugaros traumos Morantas praleis bent jau ateinančią savaitę, o jį starto penkete pakeisiantis Tyusas Jonesas pasižymi daug mažesniu agresyvumu puolime. Jei krepšinio dievai apsaugos Joną nuo ateities traumų, jo žaidybinė kreivė turėtų imti stabiliai kilti aukštyn.