Kartu su Žydrūnu Ilgausku kelerius metus Klivlando „Cavaliers“ gretose praleidęs B. Knightas pats vėliau kurį laiką vilkėjo „Grizzlies“ aprangą, o šiuo metu komentuoja ir aptaria visas jų rungtynes „Fox Sports“ kanale.

„Jis atlieka puikų darbą žaisdamas vienas prieš vieną ir neįtikėtinai gerai įkerta po krepšiu. Dar didesnis dalykas yra tai, kad jis stato itin tvirtas užtvaras komandos draugams, kuriems telieka įmesti laisviems. O gynyboje jis labai fiziškas: ir pats blokuoja daug metimų, ir priverčia varžovus keisti jų trajektorijas“, – didžiausius JV pliusus išvardijo B. Knightas.

„Jis žaidžia fantastiškai nuo pat tada, kai prisijungė prie „Grizzlies“ paskutinę mainų lango dieną. Man visada patiko J. Valančiūno žaidimas net ir stebint jį per atstumą. Tačiau iš arti jis yra dar geresnis ir malonesnis akiai“, – antrino Pete'as Pranica, anksčiau penkerius metus darbavęsis Portlande, kai „Blazers“ garbę kaip tik gynė Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis.

Pagyrimai, skriejantys Jono adresu, nėra iš piršto laužti. J. Valančiūnas dar niekada per savo jau netrumpą NBA karjerą negalėjo pasigirti tokia iškalbinga statistika, kokią jis renka Memfyje: vidutiniškai po 18,5 taško (58,1 proc. pataikymas iš žaidimo), daugiau nei 10 atkovotų kamuolių ir beveik 2,5 rezultatyvaus perdavimo. Maždaug tokius skaičius prie JV inicialų dabar kiekvieną rytą gali tikėtis išvysti į oficialią lygos svetainę užsukę krepšinio gerbėjai.

Kai tu išsiskyri su franšizės veidu, tokiu kaip M. Gasolis, labai nerimauji dėl to, kas bus tas kitas žmogus, kuris pasibels į tavo duris. Tačiau, kai jas pravėrė J. Valančiūnas, tas nerimas dėl komandos baigia išsisklaidyti. Jautiesi daug ramiau, kai žinai, kad tu turi J. Valančiūną.
Brevinas Knightas

Ir visa tai – ne prieš atsargines varžovų pajėgas ir ne per vadinamąsias „šiukšlių“ minutes, kai į aikštę leidžiami pasižaisti tie, kurie, jei skirtumas tarp komandų būtų mažesnis nei 20 taškų, joje nešmėžuotų. Ne, tokius skaičius Jonas sukaupia pasirodęs starto penkete, grumdamasis prieš geriausius NBA žaidėjus ir siekdamas pergalės lemiamomis minutėmis.

Puikus to pavyzdys – paskutinės rungtynės Oklahomoje, per kurių visą ketvirtą kėlinį J. Valančiūnui buvo leista atsikvėpti tik 2 minutes. Likusias 10 min. jis galynėjosi prieš galingo stoto „Thunder“ kalną Steveną Adamsą ir neliko jo šešėlyje: JV per svarbiausią ketvirtį, kurį Toronte buvo įpratęs stebėti apsigaubęs rankšluoščiu ant suolo, sumetė beveik pusę „Grizlių“ taškų (8 iš 20) ir sugriebė 5 kamuolius. Ir jei ne užstrigę komandos draugai, jis, ko gero, būtų išsivežęs ir pergalę.

Jonas naujojoje darbovietoje sužaidė jau 7 mačus ir net penkiuose iš jų jis finišavo su dvigubais dubliais: 23 tšk. ir 10 atk. kam., 25 tšk. ir 11 atk. kam, 20 tšk. ir 13 atk. kam., 20 tšk. ir 10 atk. kam. bei 16 tšk. ir 13 atk. kam.

Jono charakteris tikrai labai tinka Memfio miestui, pabrėžiančiam savo juodadarbiškumą, todėl šita, sakykime, santuoka iš išskaičiavimo gali baigtis labai romantiška istorija.
Rokas Grajauskas

Tuo, kaip greitai ir kaip kokybiškai jis užpildė Marco Gasolio paliktą irštvą po krepšiu, negali patikėti ne tik mainais iš pradžių piktinęsi „Grizzlies“ fanai, kurie dabar po sėkmingų J. Valančiūno epizodų kyla iš savo vietų ir kelia rankas į viršų, bet ir NBA apžvalgininkai.

„Kas man patinka Jono žaidime, yra ne tik tai, kad jis beveik neprameta iš po krepšio ir yra vienas lygos lyderių pagal taškus, pelnytus iš baudos aikštelės, bet ir tai, kad jis žino, kaip perduoti kamuolį, kai prieš jį dvigubinama gynyba.

Kai tu išsiskyri su franšizės veidu, tokiu kaip M. Gasolis, labai nerimauji dėl to, kas bus tas kitas žmogus, kuris pasibels į tavo duris. Tačiau, kai jas pravėrė J. Valančiūnas, tas nerimas dėl komandos baigia išsisklaidyti. Jautiesi daug ramiau, kai žinai, kad tu turi J. Valančiūną“, – paatviravo NBA analitikas B. Knightas.

Įdomu, kad tas pats Marcas tiek šiemet, tiek ir pernai generavo kuklesnius rodiklius už lietuvį (maždaug 2-3 taškais ir 2 atkovotais kamuoliais mažesni vidurkiai bei net 15 proc. prastesnis pataikymas – DELFI NBA), nors Memfyje iš viso klajojo daugiau nei 10 sezonų, jautėsi čia kaip namuose ir buvo centrinė „Grizlių“ figūra, kuriai viskas leidžiama ir aplink kurią sukosi visas žaidimas.

Ar tai reiškia, kad sugrizlėjęs J. Valančiūnas pagaliau atrado savo vietą NBA, o tikrieji mainų nugalėtojai yra visai ne „Raptors“? Gal toks JV žaidimas ilgainiui patrauks tokių klubų kaip San Antonijaus „Spurs“ ar Dalaso „Mavericks“ dėmesį? Ir koks rimtas iššūkis Jono laukia jau artimiausią naktį?

DELFI NBA pokalbis apie tai – su lygos ekspertu Roku Grajausku.

– Rokai, JV Memfyje jau apšilo tiek rankas, tiek kojas: išsikovojo vietą starto penkete ir labai greitai tapo vienu „Grizlių“ lyderiu. Ar tai, kaip sklandžiai klostosi jo pirmas mėnuo naujoje komandoje tave nuteikia optimistiškai?

– Nuo pirmų rungtynių buvo aiškiai matyti, kad J. Valančiūnas yra tas žmogus, kuris labai nuoširdžiai dirba ir palaiko savo komandos draugus. Todėl jam įsilieti į „Grizlių“ rūbinę ir mikroklimatą turėjo būti labai paprasta. Jis neturi jokių ego ar charakterio problemų. Jonas – tobulas pavyzdys to komandiškumo, komandinio darbo bei pasiaukojimo, jeigu to reikia vardan komandos tikslų.

Optimizmo yra daug. Ir daugiausia jo dėl artėjančio pasaulio krepšinio čempionato, kadangi į jį J. Valančiūnas turėtų atvažiuoti tikrai įgavęs labai gerą formą ir gerai įsibėgėjęs. Pasitikėjimo savimi atžvilgiu šis sezonas turėtų jį stipriai pakelti, todėl tikiuosi jį matyti lygiai taip pat dominuojantį ir Kinijoje.

– Jono naudingu žaidimu džiaugiamės ne tik mes, lietuviai, ir Memfio komandos gerbėjai, bet ir „Grizzlies“ komentatoriai. Jie prasitarė, kad išvykus Marcui buvo daug daugiau nerimo, nei jo yra dabar, kai jie pamatė, ką iš tikro gali J. Valančiūnas. Gal tai ženklas, kad „Grizliai“ norės matyti JV savo sudėtyje ilgiau nei tik šį ir kitą sezoną?

– Gali būti, tačiau čia NBA ir viskas gali keistis per savaitę, o mes kalbame apie labai ilgą laiko tarpą lygos standartais. Dar anksti daryti kažkokias labai užtikrintas išvadas, bet Jono charakteris tikrai labai tinka Memfio miestui, pabrėžiančiam savo juodadarbiškumą, todėl šita, sakykime, santuoka iš išskaičiavimo gali baigtis labai romantiška istorija.

Kalbant apie ilgalaikę perspketyvą, J. Valančiūnas turi žaidėjo opciją kitam sezonui. Jeigu aš būčiau jo agentas, tai tikrai tikrai raginčiau ja pasinaudoti, kadangi ta pinigų suma (17,6 mln. JAV dolerių) yra didelė. Po to sezono, 2020 m. vasarą, rinkoje bus labai daug laisvų pinigų, nes baigsis tos sutartys, kurios buvo pasirašytos 2016 m., iki šiol tebevadinamais beprotiškiausio išlaidavimo metais per visą NBA istoriją.

Timofejaus Mozgovo (64 mln.), Bismacko Biyombo (72 mln.) ir kitų gerokai permokėtų žaidėjų absurdiški kontraktai baigsis būtent tada, tad tuomet atsiras išties daug pinigų, o laisvųjų agentų rinka kaip tik nebus labai pajėgi. Taigi kažkam tuos atsilaivinusius pinigus vis tiek sumokėti reikės. Būtent tada J. Valančiūnui, tikėkimės, kad po dar vieno gero sezono Memfyje, ir būtų labai naudinga tapti laisvuoju agentu.

Bet kaip aš įsivaizduoju, ir pačiam J. Valančiūnui situacija Memfyje yra labai gera ir tinkama, ir tuo pačiu „Grizzlies“ komandai, kurioje, nors ir keičiasi tiek treneriai, tiek žaidėjai, bet išlieka praktiškai toks pats žaidimo stilius, tokio tipažo vidurio puolėjas labai tinka. Nebūčiau prieš, jeigu jis ten liktų ir ilgam laikui, jeigu tik pavyks suderinti visas finansines sąlygas ir visa kita.

– Visai neseniai įdomų ėjimą atliko San Antonijaus „Spurs“ organizacija, atsisveikinusi su veteranu Pau Gasoliu. Ar joje vieną dieną negali atsidurti J. Valančiūnas?

– Ar ten galėtų atsidurti Jonas? Aš manau, kad visi mes čia, Lietuvoje ir netgi apskritai Europoje, galvodami apie savo šalių krepšininkus, svajojame, kad jie atsidurtų „Spurs“, kadangi europiečiams tai yra ta prestižinis, sveikiausio proto klubas, kuris žaidžia suprantamiausią krepšinį ir priima logiškus sprendimus. Labai gaila, kad tas pats Šarūnas Jasikevičius savo laiku neatsidūrė ten, nors juo „Spurs“ labai aktyviai domėjosi. Net Manu Ginobili jam, jau žaidžiant už „Pacers“ ar „Warriors“, sakė: „Tu nebijok, mes tave iš ten ištrauksime ir tu žaisi pas mus“. Bet galiausiai viskas nutiko, kaip nutiko.

Dar prie to Lietuvoje išsvajotų komandų sąrašo pamažu jungiasi ir Dalaso „Mavericks“. Niekas tikrai nesupyktų, jeigu pas juos prie Lukos Dončičiaus ir Kristapo Porzingio prisijingtų ir J. Valančiūnas ar Domantas Sabonis. Būtų labai linksmas toks scenarijus.

– J. Valančiūnas Memfyje kol kas tik du kartus aikštę apleido be dvigubo dublio – abusyk, kai teko žaisti su Čikagos „Bulls“ ekipa, turinčia Robiną Lopezą. Nelengva Jonui buvo ir prieš kitą galingo stoto varžovą Steveną Adamsą, nusiėmusį net 22 kamuolius, 8 iš jų puolime. Ar galima sakyti, kad taip sudėti centrai JV yra neparankūs?

– Turbūt priklauso nuo kiekvieno individualaus varžovo ir jo sugebėjimų, nes bendro tendencingumo nėra. Tas pats Andre Drummondas tikrai nėra smulkaus sudėjimo vidurio puolėjas, bet prieš jį J. Valančiūnas beveik visada pasirodo žvėriškai.

Tačiau reikia pastebėti, kad tiek R. Lopezas, tiek S. Adamsas, ypač pastarasis, yra geri gynybinio plano krepšininkai. Pats J. Valančiūnas sako, kad jam labai patinka stumdytis su tokiais kontaktinio tipo varžovais, kad tai yra jo žaidimo stilius ir kad jis gerai jaučiasi prieš juos. Ir turbūt tai yra tiesa. Nes žaisti prieš, tarkime, Brooką Lopezą, Alą Horfordą ar kitus iš toli pataikančius universalius aukštaūgius, jam būna kur kas sunkiau.

– Paskutiniame susitikime su „Thunder“ klubu Jonas puikiai saugojo baudos aikštelę, kur išrašė tris blokus ir neleido nardyti veržliesiems Russellui Westbrookui bei Dennisui Schroderiui. Šie nebaudė lietuvio, jei jis nuo jų atsitraukdavo ir pasislinkdavo link savo krepšio bei kartu tepataikė vos 30 proc. iš žaidimo (13/42 metimai). Artimiausią naktį „Grizliai“ susikaus su kur kas taiklesnę gynėjų liniją turinčiais „Blazers“. Ar dėl J. Valančiūnui gali kilti daugiau probelmų?

– Žinoma, labai svarbus gynybos sudedamasis komponentas yra tai, kaip tu giniesi du prieš du. JV, gindamasis prieš „pick and roll“, Toronte visą laiką, o Memfyje irgi didžiąją dalį atakų pasilieka žemai, tokiu būdu atlaisvindamas metimus iš vidutinio nuotolio. Taip, tai veikia prieš R. Westbrooką ir D. Schroderį, bet Damianas Lillardas ir C. J. McCollumas yra priešingi jiems, t. y. puikūs metikai, tad gali tikrai pasiautėti prieš „Grizzlies“.

Ar tikrai LeBronas Jamesas vis dar yra geriausias pasaulio krepšininkas? Nejaugi jis pirmą kartą per 14 metų nepateks į atkrintamąsias? Kas dabar yra favoritas kovoje dėl MVP titulo? Ir kodėl Luka dar negali būti ramus dėl geriausio naujoko vardo?

Visa laida apie NBA aktualijas – vaizdo įraše.

Foto: Getty images