O buvo 1999-tųjų sausio 13 diena ir NBA lygą kaustė lokautas. Nepaisant to, į legendinę Čikagos „United Center“ areną sulėkė šimtai žurnalistų ir fotografų. Ir visi jie – dėl vieno žmogaus, kuris tenorėjo pasakyti du žodžius.

„Ką gi, mes tai jau darome antrą kartą. Prieš ateidamas čia sakiau žmonai, kad jaudinuosi taip pat, kaip per vestuves. Aš čia tam, kad praneščiau apie savo pasitraukimą iš krepšinio. Ir ateity nebebus jokio pranešimo apie perėjimą į beisbolą ar ko nors panašaus.

Žaidžiau geriausiai kaip galėjau žaisti. Stengiausi būtų geriausiu krepšininku, kokiu tik galėjau būti. Galvojau, kad šiandien tarsiu tik du žodžius: „Aš išeinu“, bet tada pamaniau, kad esu skolingas savo gerbėjams kur kas daugiau“, – NBA komisaro Davido Sterno akivaizdoje tarė M. Jordanas.
Jordanas yra Jordanas ir tuo viskas pasakyta. Jis buvo visai kitoks, plastiškesnis, turėjo daugiau fantazijos. Žinoma, Kobe irgi labai rimtas žaidėjas, bet ne Jordanas
Arvydas Sabonis

Po 13 stebuklingų sezonų ir šešių laimėtų aukso žiedų MJ visiems laikams pamojavo „Buliams“.

„Manau, kad kiekvienas turi savų priežasčių. Aš tik noriu pasakyti „ačiū“ visiems fanams Čikagoje, kurie priėmė mane kaip savą ir kuriems aš bandžiau atsilyginti, kai žengdavau ant parketo, kad miestas atsikratytų gangsterių mentaliteto, dėl kurio buvo ilgai žinomas. Matau, kad man, komandos draugams ir visai organizacijai tai pavyko. Tikėkimės, kad Čikaga dabar bus žinoma kaip čempioniškas miestas ir tai tęsis net ir tada, kai Michaelas Jordanas jau bus be aprangos“, – kalbėjo jis.

MJ visgi prasitarė, kodėl nusprendė išeiti būtent tokiu metu.

„Psichologiškai aš esu išsekęs ir nebejaučiu jokio iššūkio, o fiziškai jaučiuosi puikiai. Tai – idealus metas man pasitraukti iš šio žaidimo. Aš su tuo esu susitaikęs“, – paaiškino GOAT (ang. Greatest Of All Time), kuriam po mėnesio sukako 36-eri.

Nors tai buvo antrasis ir dar ne paskutinis jo pabėgimas iš krepšinio, bet „Bulls“ marškinėlių Michaelas daugiau taip niekada ir nebepasimatavo.

Net ir padaręs beveik trejų metų pauzę bei į aikštelę grįžęs jau kaip praktiškai 40-metis Vašingtono „Wizards“ narys jis du kartus pelnė 41, o po sykį – 40, 43, 44, 45 ir 51 tašką. Be to, visą savo atlyginimą, daugiau nei 2 mln. JAV dolerių, paaukojo Rugsėjo 11-osios aukų artimiesiems. Tačiau tai jau nebuvo tas pats pralaimėti negalintis M. Jordanas, o tik gražus jo atsisveikinimo turas.
Evoliucija neturi ribų. Nebent bus padidintas krepšio aukštis ar kitaip pakeisti žaidimo matmenys, kitu atveju, tikrai atsiras žaidėjas, didingesnis už mane
Michaelas Jordanas

NBA gerbėjai ir ekspertai iki šiol svarsto, kaip viskas galėjo pasisukti, jei „Buliams“ būtų pavykę neišsilakstyti po šešto jų triumfo superfinale.

„Mes visi norėjome ir toliau žaisti kartu, išlaikyti tą branduolį, bet mums buvo pranešta, kad tai bus paskutinis mūsų sezonas. Taigi mes pasiėmėme iš jo geriausia, ką galėjome. Bet jeigu būtume turėję šansą tęsti visa tai ir su tais pačiais žaidėjais, kurie ten buvo, aš esu įsitikinęs, kad mes ir kitą sezoną būtume iškovoję titulą“, – šiomis dienomis ESPN eteryje pareiškė pagrindinis M. Jordano bendražygis Scottie Pippenas.

Deja, po šešto NBA titulo per aštuonerius metus (M. Jordanas padarė beveik dviejų sezonų pertrauką po to, kai buvo nužudytas jo tėvas – DELFI NBA) iš čempioniškos „Bulls“ sudėties Čikagoje liko tik šeši žaidėjai: Toni Kukočius, Billas Wenningtonas, Ronas Harperis, Dickey Simpkinsas, Randy Brownas ir Rusty LaRue'as.

Nenuostabu, kad kitus keturis sezonus iš eilės „Buliai“ buvo visiški lygos pastumdėliai, laimėjo atitinkamai vos 13, 17, 15 ir 21 susitikimą bei Rytų konferencijoje užėmė paskutinę, 15-ą, vietą, o NBA be M. Jordano prarado didelę dalį savo identiteto, dvasios, jaudulio, populiarumo, traukos ir žavesio.

Beje, tą 1999 m. sezoną Michaelas vos nepadarė paslaugos Lietuvos krepšinio ikonai Arvydui Saboniui, kurio atstovaujami Portlando „Trail Blazers“ tik Vakarų konferencijos finale nusileido būsimiems NBA čempionams San Antonijaus „Spurs“.

Pats Sabas, paklaustas, prieš ką buvo sunkiau žaisti – M. Jordaną ar K. Bryantą, nė kiek nedvejojo. „Jordanas yra Jordanas ir tuo viskas pasakyta. Jis buvo visai kitoks, plastiškesnis, turėjo daugiau fantazijos. Žinoma, Kobe irgi labai rimtas žaidėjas, bet ne Jordanas“, – abejoti neleido Arvydas.

Nepakartojamas M. Jordanas net šešiskart tapo NBA čempionu (nepralaimėjo nė vieno finalo!) ir naudingiausiu visų tų finalų žaidėju (MVP) bei, žinoma, buvo įšventintas į Šlovės muziejų.

Jau pirmame mače vilkėdamas „Bulls“ marškinėlius M. Jordanas pelnė 16, antrame – 21, o trečiame – 37 taškus. Praėjus vos dviem savaitėms nuo savo debiuto NBA jis į „Spurs“ krepšį įmetė net 45 taškus ir išplėšė pergalę 120:117 Čikagos komandai, kuri sezoną pradėjo puikiu balansu (7/2).

Simboliška, kad įspūdingą kiekį – 45-is taškus – MJ įmetė ir per paskutinį savo pasirodymą už „Bulls“, kai šeštose 1998 m. NBA superfinalo rungtynėse Jutoje praktiškai vienas 87:86 privertė kapituliuoti „Jazz“ ir užsimovė šeštąjį aukso žiedą. Antras pagal rezultatyvumą tame mače svečių klube buvo T. Kukočius su 15 taškų...

Sunkiai suvokiama, bet M. Jordanas per visą savo 930 rungtynių trukusią karjerą Čikagoje tik vieną vienintelį sykį nesurinko dviženklio taškų skaičiaus. Tai nutiko 1986 m. kovo 22 d., kai „Bulls“ krito nuo „Cavs“ net 97:123.

Tiesa, tąkart Michaelas kilo nuo atsarginių suolo ir težaidė 16 minučių, per kurias pasitenkino 8 taškais. Tai buvo vienintelis toks MJ vakaras per 13 sezonų ir vienintelė išimtis per 930 mačų.

Įdomiausia, kad lygiai po ketverių metų M. Jordanas tame pačiame Klivlande reabilitavosi su kaupu: 1990 m. kovo 28 d. susmeigė net 69 taškus – tai visų laikų jo rekordas (21/31 dvitaškiai, 2/6 tritaškiai, 21/23 baudos, 18 atk. kam., 6 rez. perd., 4 per. kam.).

Dviejų olimpinių aukso medalių (1984 ir 1992 m.) savininkui M. Jordanui šiuo metu – 55-eri.

Trečią ir paskutinį kartą su profesionaliuoju krepšiniu 2003 m. atsisveikinęs MJ grįžo į Šiaurės Karolinos valstiją, kurioje užaugo, ir yra vienas sėkmingiausių JAV verslininkų.

Didžiąją dalį savo pajamų iš dar ankstyvoje karjeros stadijoje suformuoto „Jordan“ prekės ženklo gaunanti krepšinio legenda savo rankose turi 89,5 procento Šarlotės „Hornets“ akcijų ir yra dalinis Majamio „Marlins“ beisbolo klubo savininkas.

Vis dėlto pats M. Jordanas, skirtingai nei šių laikų dievuku laikomas LeBronas Jamesas, savęs niekada nėra pavadinęs geriausiu, nors 1966 m. sausio 16 d. įkurti „Bulls“ per 53 gyvavimo metus šlovę pasiekė tik atskridus Michaelui.

„Evoliucija neturi ribų. Nebent bus padidintas krepšio aukštis ar kitaip pakeisti žaidimo matmenys, kitu atveju, tikrai atsiras žaidėjas, didingesnis už mane“, – teigia visiškai pagrįstai geriausiu visų laikų pasaulio krepšininku tituluojamas atletas.