Aštuonerias Olimpinio turnyro rungtynes bendru žadą atimančiu 350 taškų skirtumu laimėjusioje komandoje netrūko spalvingų bei labai skirtingų asmenybių. Šiandien kviečiame kartu apžvelgti kaip susiklostė jų gyvenimai baigus profesionalių krepšininkų karjeras.
Šiame sąraše nesutiksime vyriausiojo rinktinės trenerio Chucko Daly, iškeliavusio anapilin 2009-ųjų metų pavasarį. Po triumfo Barselonoje strategas du sezonus vadovavo Naujojo Džersio „Nets“ klubui, o po trejų metų pertraukos dar du sezonus praleido Orlando „Magic“ vyriausiojo trenerio poste, tačiau ryškiausias savo pergales iškovojo 1989-ais ir 1990-ais atvesdamas Detroito „Pistons“ į NBA Olimpą bei tapdamas garsiausios visų laikų krepšinio komandos vedliu.
Sėkmingas karjeras po 1992-ųjų metų vasaros pratęsė visi trys Daly asistentai. P. J. Carlesimo šešerius metus išdirbo NBA klubų vyriausiuoju treneriu bei septynis sezonus praleido asistento pozicijoje. Su San Antonijaus „Spurs“ klubu Carlesimo du kartus tapo NBA čempionu.
Galimybe prisijungti prie NBA lygos nesusiviliojo vienintelis Mike‘as Krzyzewski. Nuo pat 1980-ųjų metų vis dar Duke‘o universiteto krepšinio komandai vadovaujantis strategas praleido eilę metų ir vyriausiojo JAV rinktinės trenerio poste, iškovodamas tris olimpinius aukso medalius.
Savo karjerą pratęsė ir Lenny Wilkensas, NBA klubams vadovavęs nuo 1969-ų iki 2005-ų metų. Per savo karjerą strategas iškovojo net 1,332 pergales. Tuometiniu rekordu tapusį pasiekimą pagerinti sugebėjo tik 2010-ais metais tą padaręs Donas Nelsonas.
Visi dvylika buvusių Daly auklėtinių JAV ir toliau yra laikomi aukščiausio lygio žvaigždėmis, tačiau pora iš jų sąmoningai vengia tokio statuso ir stengiasi atsiriboti nuo šlovės.
Atsiminti „Svajonių komandą“ ir pažinti tolimesnius jų gyvenimo vingius šiandien galime simboliškai – Barselonoje jų vilkėtų marškinėlių numerių eilės tvarka.
#4. Christianas Laettneris.
Vienintelis į 1992-ųjų metų rinktinę pakviestas tuometinis NCAA krepšininkas JAV ir dabar yra ryškiausiai atsimenamas dėl savo karjeros Duke‘o universitete. Du čempionų titulus paeiliui studijų metais iškovojęs krašto puolėjas NBA lygoje praleido trylika metų ir 1997-ais buvo išrinktas į Visų žvaigždžių rungtynes, tačiau niekada taip ir nepateisino jaunystėje jam klijuotos būsimos superžvaigždės etiketės.
Šiuo metu Laettneris vadovauja savo vardo krepšinio akademijai ir rengia stovyklas jauniesiems krepšininkams bei sėkmingai plėtoja savo verslą – buvęs krepšininkas yra vienas iš JAV MLS futbolo lygos klubo „D.C. United“ savininkų, o 2007-ais metais nesėkmingai bandė įsigyti Memfio „Grizzlies“ klubą.
Nors jo atstovauta Duke‘o universiteto komanda pasižymėjo ryškiu dominavimu aikštėje, privilegijuotų turtingų tėvų vaikų aukštąja mokykla laikoma įstaiga tuo pačiu išlieka viena nekenčiamiausių sporto ekipų visoje Šiaurės Amerikoje. „Svajonių komandos“ narys vis dar išlieka savotišku šios antipatijos simboliu – 2015-ais metais ESPN net išleido dokumentinį filmą, pavadinimu „Aš nekenčiu Christiano Laettnerio“ („I hate Christian Laettner“).
#5. Davidas Robinsonas.
Nors 53-ejų metų sulaukęs „Admirolas“ Robinsonas šiuo metu nesieja savo gyvenimo su krepšiniu, jis vis dar išlieka tikra San Antonijaus „Spurs“ klubo legenda. Aukštaūgis iki pat šių dienų reguliariai lankosi komandos namų rungtynėse bei dalyvauja jos organizuojamuose renginiuose.
Visgi pagrindine buvusio vidurio puolėjo veikla tapo rūpinimasis sunkioje socialinėje aplinkoje augančiu jaunimu. Davidas ir jo žmona Valerie 2001-ais metais San Antonijuje atidarė finansinę pagalbą aukštojo mokslo siekiantiems jaunuoliams suteikiančią „Carver Academy“ įstaigą ir iki šių dienų jai kartu jau yra paaukoję daugiau nei 11 milijonų JAV dolerių.
#6. Patrickas Ewingas.
Jamaikoje gimęs paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Niujorko „Knicks“ simbolis po karjeros pabaigos neatitolo ne tik nuo krepšinio, bet ir nuo NBA lygos. Nuo 2002-ų iki 2017-ų metų Ewingas ėjo vyriausiojo trenerio asistento pareigas Vašingtono „Wizards“, Hjustono „Rockets“, Orlando „Magic“ ir Šarlotės „Hornets“ klubuose.
Prieš kiek daugiau nei porą metų Olimpinis čempionas ėmė viešai kalbėti apie jo ir kitų buvusių vidurio puolėjų NBA trenerių pasaulyje išgyvenamą diskriminaciją. Pasak Ewingo, stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje aukštaūgiai yra matomi tik kaip su jaunais savo pozicijos krepšininkais galintys dirbti specialistai ir neturi galimybės tapti vyriausiasiais klubų treneriais.
Praėjusių metų vasarą Ewingas galiausiai bent iš dalies išpildė savo svajonę ir pagaliau gavo progą užimti pagrindinio stratego kėdę. Tiesa, tokią galimybę jam suteikė ne NBA, o NCAA pirmenybėse rungtyniaujantis klubas – buvęs krepšininkas tapo vyriausiuoju savo studijų metais atstovauto Georgetowno universiteto treneriu. Pirmajame sezone jo vadovaujami studentai iškovojo 15 pergalių bei patyrė 15 pralaimėijmų ir Big East konferencijoje užėmė aštuntąją vietą.
#7. Larry Birdas.
Skirtingai nei Ewingas, Bostono „Celtics“ ikona tapęs Birdas galimybę paragauti NBA vyriausiojo trenerio duonos gavo be didesnių pastangų. Nė vieno sezono asistentu lygoje nedirbęs snaiperis 1997-ais užėmė savo gimtosios valstijos klubo stratego postą ir ėmė vadovauti Indianos „Pacers“ komandai.
Jau pirmajame sezone Larry‘io vadovaujami „Pacers“ pasiekė tuometinį klubo rekordą iškovodami 58 pergales, o atkrintamosiose varžybose tik konferencijos finale rezultatu 3:4 nusileido Michaelo Jordano vedamiems Čikagos „Bulls“.
Trejus metus stratego poste praleidęs Birdas paskutiniajame sezone atvedė Indianą į pirmąjį ir vienintelį pasirodymą NBA superfinale, kuriame jo auklėtiniai pripažino Los Andželo „Lakers“ pranašumą. Nepaisant puikių rezultatų, priimdamas pasiūlymą tapti treneriu Birdas iškart pareiškė, jog šio darbo nedirbs daugiau nei trejus metus, ir išpildė savo pažadą baigdamas stratego karjerą.
Po trejų metų Larry tapo „Pacers“ krepšinio operacijų prezidentu ir pradėjo dar vieną sėkmingą Indianapolio klubo erą. Iš šio posto dėl sveikatos problemų jam pasitraukti teko 2017-ais metais. Visgi per Indianoje ir Bostone praleistus metus Birdas tapo vieninteliu žmogumi NBA istorijoje, iškovojusiu naudingiausio lygos krepšininko, geriausio metų trenerio ir geriausio metų vadybininko apdovanojimus.
#8. Scottie Pippenas.
Vienas geriausių visų laikų lengvųjų krašto puolėjų praėjus keletai metų po karjeros baigimo netikėtai grįžo į aikštę apsivilkdamas Suomijos „Torpan Pojat“ ir Švedijos „Sundsvall“ ekipų marškinėlius. 42-ejų metų Pippenas Šiaurės Europoje viso sužaidė ketverias rungtynes, sėkmingiausiose iš kurių surinko 21 tašką, 12 atkovotų kamuolių ir 6 rezultatyvius perdavimus.
Superžvaigždės statusu iki šiol besimėgaujantis buvęs krepšininkas šiuo metu reguliariai dalyvauja ESPN krepšinio apžvalgų laidoje „The Jump“. Nestandartiniais pareiškimais joje garsėjantis Scottie prieš kiek mažiau nei porą savaičių teigė, jog siekdami kovoti dėl čempionų titulo Los Andželo „Lakers“ privalo įsigyti Carmelo Anthony.
#9. Michaelas Jordanas.
Trečią ir paskutinį kartą su profesionalų krepšiniu atsisveikinęs geriausiu visų laikų žaidėju tituluojamas MJ grįžo į Šiaurės Karolinos valstiją, kurioje užaugo bei studijavo to paties pavadinimo universitete. Šiuo metu Jordanas gali būti laikomas ne tik vienu geriausių krepšininkų, bet ir vienu sėkmingiausių verslininkų – žurnalu Forbes teigimu, buvusi „Bulls“ žvaigždė turtingiausių JAV afroamerikiečių sąraše užima trečiąją vietą.
Didžiąją dalį savo pajamų iš dar ankstyvoje karjeros stadijoje suformuoto „Jordan“ prekės ženklo gaunanti krepšinio legenda savo rankose turi 89,5 procento Šarlotės „Hornets“ klubo akcijų, o nuo 2017-ųjų metų yra ir dalinis Majamio „Marlins“ beisbolo klubo savininkas.
Nors Jordano talentu aikštėje suabejoti negali niekas, jo indėlis į „Hornets“ organizacijos veiksmus vertinamas kritiškai. Dažnai valdžią į savo rankas perimantis savininkas neretai priima abejotinus sprendimus, o 2010-ais jo įsigytas klubas per šiuos aštuonis sezonus į atkrintamąsias varžybas pakliuvo tik du kartus.
#10. Clyde‘as Drexleris.
Nors „Clyde the Glide“ pravardžiuotas krepšininkas daugumai NBA sirgalių pirmiausiai asocijuojasi su Portlando „Trail Blazers“ klubu, daug ryškesnį vaidmenį jo gyvenime suvaidino Hjustono miestas.
Iš Luizianos valstijos kilęs Drexleris būtent Hjustone mokėsi vidurinėje, vėliaus studijavo Hjustono universitete, o 1995-aisiais metais iškovojo vienintelį savo NBA čempiono žiedą su „Rockets“ klubu.
Baigęs karjerą Clyde‘as tapo vyriausiuoju Hjustono universiteto krepšinio komandos treneriu, tačiau po dviejų nuviliančių sezonų atsistatydino iš savo pareigų. Nepaisant to, buvęs krepšininkas ir toliau yra tiesiogiai susijęs tiek su krepšiniu, tiek su Hjustono miestu – šiuo metu Drexleris dirba „Rockets“ rungtynių komentatoriumi.
#11. Karlas Malone‘as.
Skirtingai nei dauguma jo komandos draugų, antras rezultatyviausias visų laikų NBA krepšininkas šiuo metu gyvena beveik atsiskyrėlišką gyvenimą. Savo gimtajame mažame Luizianos valstijos Rustono miestelyje įsikūręs „Paštininkas“ savo dienas leidžia skirdamas laiką šeimai bei savo aistrai – medžiodamas elnius jam pačiam priklausančioje teritorijoje.
Buvęs Jutos „Jazz“ lyderis su dukra Kadee šią vasarą išpildė bendrą svajonę atidarydami cigarų bei elektroninių cigarečių parduotuvę. Aistringas tiršto dūmo gerbėjas Malone‘as net išleido savo vardinę Dominikos Respublikoje gaminamų cigarų liniją, o naujoji parduotuvė atsidarė vietinių „Malone‘ų miestu“ („Malonetown“) pramintame miestelio kvartale, kuriame taip pat veikia ir Karlo kepsnių restoranas bei eilė kitų jo šeimai priklausančių įstaigų.
Nors Malone‘as retsykiais apsilanko „Jazz“ rungtynėse, šiuo metu jis mėgaujasi nuo krepšinio kiek įmanoma atitolusiu gyvenimu. „Deseret News“ reporterio Erico Woodyardo teigimu, dauguma Rustono miestelio jaunimo net nežino, jog Kadee tėtis kadais žaidė krepšinį ir pažįsta jį tik kaip geraširdį medžiotoją.
#12. Johnas Stocktonas.
Panašiai kaip ilgametis jo „du-prieš-du“ derinio partneris Jutos klube, daugiausiai rezultatyvių perdavimų NBA istorijoje atlikęs Stocktonas taip pat nesiveržia į ryškiomis šviesomis apšviestą superžvaigždžių podiumą.
Visgi nuo krepšinio vienas geriausių visų laikų įžaidėjų neatsiribojo, tačiau ir ėmęsis trenerio amato tą sugeba daryti sąlyginiame šešėlyje. Su jaunimo komandomis kurį laiką dirbęs, o nuo 2015-ųjų metų Montanos valstijos universiteto merginų komandoje asistento vaidmenį užimantis specialistas dar niekada neišbandė savęs vyriausiojo trenerio pozicijoje.
Jutos sirgaliai Stocktoną pasveikinti galėjo šių metų kovo 25-ąją dieną, kai „Jazz“ gretose debiutavo jo sūnus Davidas. Santūriai susitikimą stebėjęs jo tėvas po susitikimo tyliai pasišalino iš arenos, išvengęs smalsių reporterių kamerų ir klausimų.
#13. Chrisas Mullinas.
Ilgametis Šarūno Marčiulionio komandos draugas „Golden State Warriors“ klube 2004-ais metais grįžo į Ouklando ekipą kaip specialusis konsultantas, o vėliau buvo paaukštintas iki krepšinio operacijų viceprezidento pareigų.
Jo penkerių metų kontraktui pasibaigus organizacija nepasiūlė jam naujos sutarties, tačiau po ketverių ESPN kanale praleistų metų Mullinas gavo poziciją kitame Kalifornijos klube – Sakramento „Kings“. Kai klubo savininkas Vivekas Ranadive atleido generalinį vadybininką Pete‘ą D‘Alessandro, šis postas buvo pasiūlytas Olimpiniam čempionui, tačiau pats snaiperis šio kvietimo atsisakė ir paliko „Kings“ organizaciją.
Nuo 2015-ųjų metų Mullinas ėmėsi vyriausiojo trenerio darbo savo studijų metais atstovautame St. John‘s universitete. Šį sezoną jo auklėtiniai pradėjo laimėdami visas trylika žaistų rungtynių ir užfiksuodami geriausią pirmenybių startą per pastaruosius 36 metus.
#14. Charlesas Barkley.
Nors nemaža dalis „Svajonių komandos“ narių išbandė savo jėgas tiesioginiame televizijos eteryje, nė vienas iš jų nesusilaukė tokios sėkmės, kaip Barkley. „Seru Charlesu“ draugiškai pravardžiuojamas apžvalgininkas pasižymi kontroversiška reputacija ir itin kandžiu humoro jausmu, tačiau jo komentarai pavertė jį vienu sėkmingiausių šios profesijos atstovų.
Prie nacionalinio JAV transliuotojo TNT buvęs krepšininkas prisijungė dar 2000-ais metais ir savo televizijos karjerą sėkmingai tęsia iki pat šių dienų.
#15. Magicas Johnsonas.
Praėjus aštuoniolikai metų nuo trumpo, tačiau Lietuvos krepšinio sirgaliams puikiai įsiminusio šio įžaidėjo apsilankymo Švedijos „M7 Boras“ krepšinio klube, charizmatiškasis Johnsonas grįžo ten, kur praleido visą savo NBA karjerą – į Los Andželo „Lakers“ organizaciją.
Per šį laikotarpį Magicas spėjo įsigyti visą eilę Angelų miesto sporto ekipų – jam dalinai priklauso MLS komanda „Los Angeles F.C.“, WNBA pirmenybėse besivaržanti ir 2016-ųjų čempione tapusi „Sparks“ ir MLB pirmenybių narė „Dodgers“.
Visgi ryškiausią pėdsaką Los Andželo sporto pasaulyje charizmatiškasis Johnsonas paliko šią vasarą, kai sugebėjo privilioti LeBroną Jamesą į „Lakers“ klubą. Earvino talentu tikintys komandos sirgaliai viliasi, jog „Magiškasis“ Johnsonas jau artimiausiu metu grąžins jų palaikomą ekipą į NBA lygos viršūnę.
