Pernai Mike‘o Malone‘o vadovaujamas Kolorado valstijos klubas bilieto į atkrintamąsias varžybas neteko tik paskutinėse sezono rungtynėse. Žūtbūtinėje dvikovoje „Nuggets“ nusileido divizono varžovams Minesotos „Timberwolves“ ir užleido oponentams aštuntąją Vakarų konferencijos vietą.
Skaudi sezono pabaiga galėjo paskatinti Artūrą Karnišovą ir likusią organizacijos vadovybę imtis ryškesnių pokyčių, tačiau rezultatyviausio visų laikų Lietuvos rinktinės krepšininko ir jo kolegų sprendimas buvo priešingas – Denverio ekipa šių metų pirmenybes pasitiko su faktiškai nepakitusia sudėtimi.
Tokį žingsnį bent iš dalies buvo galima nuspėti dėl ilgalaikės klubo vizijos. Naujokų biržose pakviestais krepšininkais ir laisvųjų agentų rinkoje prisiviliotu veteranu besiremiantys „Nuggets“ šiais sprendimais beveik tiksliai kartoja prieš penketą metų dabartinių čempionų „Golden State Warriors“ atliktus žingsnius.
Nors iš jaunojo komandos branduolio buvo galima tikėtis progreso, toks milžiniškas šuolis vis vien atrodo stulbinančiai. Po užtikrintos sezono pradžios Denverio krepšininkai buvo smuktelėję į trumpą žaidybinę duobę, bet po jos iškovojo septynias pergalės iš eilės ir buvo grįžę į galingosios Vakarų konferencijos turnyro lentelės viršūnę.
Situacija kiek pakito po dviejų iš eilės pralaimėjimų: penktadienį nusileista Šarlotės „Hornets“ ekipai, o šeštadienį – Atlantos „Hawks“ krepšininkams.
Tačiau „Nuggets“ ir toliau lieka Vakarų konferencijos lyderių trejete. Sužaidę 26 rungtynes Denverio krepšininkai šiuo metu Vakaruose užima trečią vietą ir viena pergale atsilieka nuo „Golden State Warriors“ bei Oklahomos „Thunder“.
Dar didesnę nuostabą kelia faktas, jog Kolorado valstijos ekipa šiuo metu susiduria su rimtomis žaidėjų sveikatos problemomis. Traumuotų žaidėjų sąrašas iš pirmo žvilgsnio atrodo katastrofiškai – Willas Bartonas, Gary Harrisas, Isaiah Thomasas ir klubo naujokai Michaelas Porteris bei Jarredas Vanderbiltas iš rikiuotės yra iškritę ilgam laikui. Klubas net nepateikia preliminarių prognozių dėl nė vieno iš šių krepšininkų sugrįžimo datos.
Tad kokiu būdu pastaruosius penkerius metus į pirmąjį Vakarų konferencijos aštuntuką pakliūti nesugebanti komanda, vasarą pasistiprinusi tik trimis šiame sezone dėl traumų dar nerungtyniavusiais krepšininkais, sugebėjo sužaisti geriausią sezono startą nuo 2009-ųjų metų?
Iš lygos dugno – į lyderių sąrašo viršų
Pastarieji keturi „Nuggets“ sezonai pasižymėjo viena nekintančia tendencija. Kuo aukštesnį žaidimo tempą palaikyti bandžiusi komanda geriau nei vidutiniškai atrodė varžovų aikštės pusėje, tačiau oponentų atakų stabdymas dažniau priminė bandymus semti vandenį naudojantis rėčiu.
2014-15 metų pirmenybėse Denverio ekipa pagal gynybos reitingą užėmė vos 26-ąją vietą tarp trisdešimties lygos komandų. Prabėgus metams jų rezultatai išliko beveik nepakitę – 25-oji pozicija – o užpernai net po 111,7 taško per 100 atakų į savo krepšį vidutiniškai praleidusi komanda pagal šį rodiklį liko priešpaskutinė NBA lygoje.
Nežymius progreso ženklus „Nuggets“ užfiksavo praėjusiame sezone, kai jų gynybos reitingas tapo 23-iuoju geriausiu lygos rezultatu. Net ir toks, atrodytų, menkas žingsnis pirmyn leido Denverio krepšininkams paskutinę reguliariojo sezono dieną turėti realią galimybę užimti aštuntąją Vakarų konferencijos vietą.
Ketverius metus tarp aštuonių blogiausiai besiginančių lygos komandų murkdęsis Kolorado valstijos klubas šiame sezone atliko neįtikėtiną šuolį. Po dvidešimt penkerių sužaistų rungtynių Malone‘o auklėtiniai fiksuoja penktą geriausią gynybos reitingą, į priekį praleisdami tik Memfio „Grizzlies“, Indianos „Pacers“, Bostono „Celtics“ ir Oklahomos „Thunder“ ekipas.
Tokiai evoliucijai įtakos turėjo visa eilė žaidimo komponentų. „Nuggets“ šiuo metu yra aštunti pagal vidutiniškai perimamų kamuolių skaičių, septinti pagal efektyviausią varžovų antrųjų šansų eliminavimą bei septinti pagal mažiausią varžovų greitame puolime praleidžiamų taškų skaičių.
Kitaip tariant, Malone‘o auklėtiniai nebijo rizikuoti spausdami varžovų žaidimo kūrėjus bei rizikuodami siekiant perskaityti oponentų atliekamų perdavimų trajektorijas, tačiau tą sugeba daryti nesuteikdami varžovams galimybių pelnyti lengvus taškus. Bet dar įspūdingiau „Nuggets“ tvarkosi su pavojingiausiu pastarųjų metų NBA ginklu tapusiu krepšinio elementu.
31,6 procento. Tik tokiu taiklumu Denverio ekipa leidžia varžovams atakuoti iš trijų taškų zonos. Šis rezultatas tik keliomis dešimtosiomis procento dalimis atsilieka nuo lygoje pirmaujančių Dwane‘o Casey Detroito „Pistons“ ir žengti antroje šios statistinės kategorijos sąrašo vietoje.
Toks rezultatas – tiesiog stulbinantis, atsižvelgiant į pastarųjų metų „Nuggets“ rezultatus. 2015-16 metų pirmenybėse varžovai tritaškius į Denverio komandos krepšį metė 37,1 procento taiklumu (27-a vieta), užpernai – 37,5 (28-a vieta), o pernai – 37,8 procento tikslumu (blogiausias rezultatas visoje lygoje).
Jaunieji „Nuggets“ perimetro žaidėjai Jamalas Murray ir Gary Harrisas šiame sezone nedemonstruoja iš jų laukto ženkliai efektyvesnio puolimo. Atakuojantis gynėjas Harrisas iš žaidimo atakuoja tik 44, o kanadietis Murray – vos 42 procentų taiklumu, tačiau šis tandemas sugebėjo žengti milžinišką žingsnį pirmyn komandinės gynybos atžvilgiu.
Prie šio klubo progreso prisideda ir proveržio sezoną patyliukais žaidžiantis ispanas Juancho Hernangomezas. Po Willo Bartono traumos vietą starto penkete geru žaidimu išsikovojęs 23-ejų metų krašto puolėjas pasižymi itin stipria ūgio ir mobilumo kombinacija, leidžiančia jam sėkmingai stabdyti varžovus ties trijų taškų linija.
Universali, nenuspėjama ir itin gausi puolimo armija
Trenerio pasitikėjimo Hernangomezui prideda ir 9,7 pelnomo taško vidurkis bei 46 procentų taiklumas atakuojant iš toli – devintas geriausias rezultatas lygoje. Ispanas šiuo metu yra vienas iš net aštuonių „Nuggets“ krepšininkų, per rungtynes vidutiniškai renkančių bent po 9 taškus.
Didelis puolime iššauti galinčių žaidėjų skaičius atsiliepia Denverio klubo statistikai ir iš kitos pusės – komandoje nėra nė vieno krepšininko, pasiekiančio 20 taškų vidurkį. Rezultatyviausio žaidėjo vardas šiuo metu priklauso Murray (17,9), o už jo rikiuojasi Harrisas (16,6), Nikola Jokičius ir Bartonas (16,5), Paulas Millsapas (13,5), Trey Lylesas (10,3), Hernangomezas ir Monte Morrisas (9,1).
Šiai žaidėjų kombinacijai pavojingumo prideda efektyvus dalinimasis kamuoliu „Nuggets“ rengiamų atakų metu. Malone‘o auklėtiniai šiame sezone 64,7 procento savo taiklių metimų atlieka po rezultatyvių perdavimų ir pagal šią procentinę išraišką lygoje dalinasi antrąja-trečiąja vietomis.
Be jokios abejonės, svarbiausiu puolimo sraigtu čia tampa su Arvydu Saboniu ne kartą lygintas ir dar lyginsimas Jokičius. Fenomenaliu aikštės matymu pasižymintis serbas šiame sezone atlieka net po 7,8 rezultatyvaus perdavimo ir pagal šį skaičių lygoje užima aštuntą vietą, lenkdamas tokius žaidimo kūrėjus kaip LeBronas Jamesas ar Ricky Rubio.
Jokičiaus pasiekimą suvokti padeda istorinis kontekstas. Per visą lygos istoriją bent 7 rezultatyvių perdavimų vidurkį fiksavusių aukštaūgių sąrašas yra trumpesnis nei trumpas – tą 1966-68 metais du sezonus iš eilės padarė Wiltas Chamberlainas, antraisiais metais pirmavęs visoje lygoje pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį. Nikola šiame sezone gali tapti tik antruoju tokiu krepšininku per 73 NBA egzistavimo metus.
Nepaisant to, „Nuggets“ sėkmė šiuo metu atrodo itin trapi, o jos ilgaamžiškumui rimtą išbandymą atneš penktadienio naktį klubą pasiekusios liūdnos naujienos. Rungtynių su „Hornets“ metu po kontakto su Michaelu Kidd-Gilchristu pamatiniu gerėjančios gynybos akmeniu tapusiam Millsapui lūžo kojos pirštas.
2017-ų vasarą didžiausiu pastarųjų metų Denverio klubo darbo laisvųjų agentų rinkoje trofėjumi tapęs 33-ejų metų puolėjas praėjusiame sezone dėl traumų sužaidė vos 38 rungtynes. Lūžęs pirštas jį iš rikiuotės ir vėl gali išmesti iki dviejų mėnesių potencialiai užsitęsiančiam laikotarpiui.
Nors „Nuggets“ šiuo metu žengia Vakarų konferencijos viršūnėje, turnyro lentelės situacija čia – kaip niekad įtempta. Nuo devintą-dešimtą vietas užimančių Dalaso „Mavericks“ ir Minesotos „Timberwolves“ Kolorado klubą skiria vos ketverios rungtynės. Kitaip tariant, keturi Denverio ekipos pralaimėjimai ir keturios vieno iš minėtų klubų pergalės leistų šioms ekipoms susilyginti savo rezultatais.
Bartono, Harriso, Thomaso, Porterio, Vanderbilto, o dabar ir Millsapo paslaugų artimiausiu metu nesulauksianti ekipa privalės įrodyti, jog savo sudėtyje turi pakankamai resursų artėjančiai kovai dėl išlikimo pirmajame Vakarų aštuntuke. Kitu atveju, Karnišovas ir kolegos gali būti priversti sezono viduryje rizikuoti ir atlikti klubo ateitį vardan dabarties paaukosiančius mainus.
