Prieš pradedant pažintį su aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tuometinėse ABA pirmenybėse dominavusių „Pacers“ legendomis tapusiais krepšininkais derėtų susipažinti su išskirtine Indianos valstijos savybe, savotiškais giminystės ryšiais susiejančia ją su mūsų šalimi.

Perpus už Lietuvą didesnėje Indianoje 2017-ųjų metų duomenimis gyvena kiek daugiau nei 6,6 milijono žmonių. Tik 38-ąją vietą tarp visų JAV valstijų pagal plotą užimantis žemės lopinėlis aplinkinių yra pašiepiamai vadinamas „fly-over state“ – valstija, virš kurios dažnas praskrenda keliaudamas tarp didžiųjų Šiaurės Amerikos miestų, tačiau beveik niekada joje neapsilanko.

Nepaisant to, valstijos sostinė bei didžiausias miestas Indianapolis kasmet gegužės pabaigoje sulaukia šimtų tūkstančių autosporto mėgėjų. 500 mylių lenktynės, sutrumpintai vadinamos tiesiog „Indy 500”, yra bene labiausiai valstiją garsinantis sporto renginys. Visgi patys Indianos gyventojai savo meilę mieliau skiria kitai sporto šakai.

Indy 500 lenktynių žiūrovai

Stiprios valstijos universitetų krepšinio tradicijos jau ne vieną dešimtmetį vietinių akyse išlaiko šį žaidimą populiariausiųjų viršūnėje. Notre Dame'o, Butlerio, Indianos ir Purdue aukštosios mokyklos beveik kasmet surenka konkurencingas komandas, kurių buvę ir esami studentai dažniausiai tampa prisiekusiais savo alma mater gerbėjais.

Šis masinis susidomėjimas krepšiniu pasitarnauja ir „Pacers“ klubui. Indianapolio ekipa pernai savo oficialiu šūkiu pavertė visoje valstijoje populiarią frazę „we grow basketball here“ („Mes čia auginame krepšinį“).

Toks lozungas imponuoja tiek jaunajai kartai, tiek nuo vienu geriausių visų laikų krepšinio filmų laikomo 1986-ųjų metų šedevro „Hoosiers“ oranžinį kamuolį pamilusiems sirgaliams, tiek auksinius „Pacers“ ABA laikus atsimenantiems gerbėjams.

Triskart ABA čempionai Indianos Pacers

Pažintį su tuometinėmis Indianos krepšinio klubo žvaigždėmis dera pradėti nuo žaidėjo, 1967-ais metais tapusio pirmuoju krepšininku, sudariusiu kontraktą su naujai įkurta „Pacers“ ekipa. Visgi jo kelias į ABA Olimpą buvo kaip reta komplikuotas ir balansavo ties tragedijos riba.

1942-ais metais Brukline, Niujorko valstijoje, gimęs Rogeris Brownas savo išskirtinį talentą atskleidė dar vidurinėje mokykloje, po kurios baigimo sutiko atstovauti Ohajo valstijoje įsikūrusiam Daytono universitetui.

Ribotą atletiškumą Bruklino gatvės aikštelėse išsiugdytais stulbinančiais žaidimo vienas prieš vieną įgūdžiais kompensavęs atakuojantis gynėjas Daytone sužaidė vieną sezoną, po kurio šiam universitetui buvo klijuojama absoliučių 1961-1962 metų NCAA pirmenybių favoritų etiketė. Pats Brownas jau tuomet buvo laikomas vienu talentingiausių savo kartos krepšininkų.

Visgi Rogeriui taip ir nepavyko atvesti savo aukštosios mokyklos iki išsvajotojo titulo. 1961-ųjų metų vasarą paaiškėjo, jog dar mokydamasis vidurinėje Brownas susipažino su didžiausią visų laikų NCAA parduotų rungtynių skandalo organizatoriumi Jacku Molinasu, po trylikos metų, kaip įtariama, dėl nesutarimų su mafija snaiperiniu šautuvu nušautu jo paties namuose.

Nors pačiam krepšininkui niekados nebuvo pareikšti kaltinimai sukčiavimu, galutinis verdiktas absoliučiai sugniuždė jaunąjį Browną. Jam buvo skirta diskvalifikacija visam gyvenimui tiek iš NCAA, tiek iš NBA pirmenybių.

Vasarą Brukline leidęs Brownas dėl nesiliaujančių grasinimų ir negailestingų žurnalistų komentarų buvo priverstas palikti Niujorko valstiją ir grįžo į Daytoną. Ten jį po savo sparnu priėmė vaikų neturėjusi Arlenos ir Azariah Smitho pora, leidusi jaunuoliui apsigyventi jų namuose.

Grįžimas į Ohajo valstiją nesustabdė nepertraukiamų užgauliojimų ir įžeidinėjimų virtinės.

Kaip pasakoja mamos vaidmenį krepšininko gyvenime užėmusi Arlena, Rogeris ne kartą skambino namo nesulaikydamas ašarų ir kalbėjo apie norą pasitraukti iš gyvenimo, kuriame nebegalėjo užsiimti savo mylimiausia veikla – krepšiniu. Smithų šeima niekados neatskleidė jam, jog beveik kasdien iš savo pašto dėžutės ir iš po automobilio valytuvų traukdavo raštelius, kuriuose jiems buvo grasinama susidorojimu.

Siekdami grąžinti savo įsūnį į normalias gyvenimo vėžes, Smithai jam rado darbą „General Motors“ kompanijoje. Dienomis Rogeris stovėdavo prie konvejerio, o vakarais žaisdavo Daytono miesto mėgėjų krepšinio lygoje. Kai buvę jo komandos draugai vilkėjo Bostono „Celtics“ ar Niujorko „Knicks“ aprangas, ant talentingiausiu iš jų laikyto Browno marškinėlių puikavosi vietinius laidojimo namus reklamavęs užrašas „Jones Morticians“.

Arlena Smith vis dar puikiai pamena tą dieną, kai kasdienis Rogerio skambutis užtvindė jos širdį džiaugsmu. Kitame ragelio gale sunkiai žodžius rinkęs jau 25-erių metų Brownas ir vėl kalbėjo su ašaromis, tačiau šį sykį jos liejosi iš laimė – naujai įsikūręs Indianos „Pacers“ klubas pakvietė jį varžytis ABA lygoje.

Jau savo debiutiniame sezone Brownas pagaliau grįžo į žiniasklaidos dėmesio centrą dėl žaidybinių priežasčių. 19,6 taško, 8,5 atkovoto kamuolio ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkiai leido jam pirmaisiais metais pakliūti į Visų žvaigždžių rungtynes, tačiau žaidimo džiaugsmą vėl pajutusiam Brownui tai tebuvo tik pradžia.

Vis geresnę sportinę formą demonstravęs krepšininkas visu gražumu atsiskleidė 1970-ųjų metų atkrintamosiose varžybose. „Pacers“ iki finalo nuvedęs žaidėjas pirmose trejose serijos su Los Andželo „Stars“ rungtynėse rinko po 19,6 taško, tačiau iš žaidimo atakavo vos 39 procentų taiklumu.

Indianos sirgaliai buvo sunerimę, tačiau kuklus namukas Daytono mieste spinduliavo su nekantriu jauduliu sumišusia ramybe – kas jau kas, bet Smithų šeima puikiai žinojo, kaip Rogeris reaguoja į sunkumus.

Ketvirtosios serijos rungtynės. Trečiąjį susitikimą laimėję „Stars“ sušvelnino serijos rezultatą iki 1:2 ir, įgavę pasitikėjimo savo jėgomis, siekė Los Andžele atstatyti lygybę. Nors „Pacers“ po pirmo kėlinio pirmavo dešimties taškų skirtumu, į ilgąją pertrauką dviejų taškų persvarą išsinešė arenos šeimininkai. Los Andželas džiūgavo – argi niekam neįdomūs vaikinai iš provincijos gali atsilaikyti prieš Holivudo žvaigždžių spindesį?

Iki įsiūčio privestas Brownas antrąją rungtynių pusę pavertė nesuvokiamu vieno žmogaus šou. Pirmasis visų laikų „Pacers“ krepšininkas viso tą vakarą pelnė 53 taškus, atkovojo 13 kamuolių ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus, o svečiai iš Indianapolio galiausiai sumindė „Stars“ rezultatu 142:120.

Toks proveržis kitam krepšininkui gal ir būtų leidęs užmigti ant laurų, tačiau Brownas šias rungtynes palydėjo 39 taškais penktose ir 45 – šeštose rungtynėse, po kurių „Pacers“ iškėlė čempionų taurę. Kovingajam Rogeriui atiteko naudingiausio atkrintamųjų varžybų žaidėjo titulas.

Per artimiausius ketverius metus Brownas ir kiti Indianapolio herojai iškovojo dar du čempionų titulus ir tapo neabejotinai geriausia 1976-ais metais savo egzistavimą baigusios ABA lygos komanda.

Nepelnytai diskvalifikuotas krepšininkas anapilin iškeliavo 1997-ais metais, tačiau 2013-ais Springfieldo mieste tuomet 84-erių metų sulaukusi Arlena Smith nuo scenos pareiškė, jog neabejoja, kad jos įsūnis Rogeris ir vyras Azariah šiandien danguje kalbasi apie krepšinį.

2013-ųjų rugsėjo 8-ą dieną buvęs Daytono laidojimų namų krepšinio komandos atakuojantis gynėjas Rogeris Brownas buvo įtrauktas į Naismitho krepšinio šlovės muziejų.