Lietuvoje gimęs 20-ies metų snaiperis Kulboka nepasinaudojo galimybe atsiimti savo paraišką bei dalyvaus 2018-ųjų metų NBA naujokų biržoje.
NBA „Global Camp“ stovykloje 13 taškų pelnęs 206 cm ūgio puolėjas jau dalyvavo individualiose Los Andželo „Lakers“ ir Denverio „Nuggets“ klubų peržiūrose.
Talentingas žaidėjas atskleidė Hoopshype portalui savo mintis apie žaidimą NBA lygoje bei pasidalino savo išskirtinės kelionės įspūdžiais.
– Lietuva sulaukė daug su krepšiniu susijusio dėmesio į jūsų šalį atvykus LiAngelo ir LaMelo Ballams. Kokius jausmus sukėlė amerikiečių iššauktas dėmesys?
– Jie čia atvyko kaip žvaigždės. Žmonės daug iš jų tikėjosi. Jie prisijungė prie vienos prasčiausių šio sezono lygos komandų, išgyvenusios daug vidinių problemų. Dauguma tikėjosi, kad Ballai bus šiek tiek geresni. Tačiau negali užkrauti tokių lūkesčių iš vidurinės atyvkusiems vaikams, kuriems tenka varžytis su suagusiais profesionaliais krepšininkais.
Čia turi stengtis gynyboje. Turi žaisti fiziškiau. LaMelo yra labai jaunas, nemanau, kad jis buvo pasiruošęs tokiai patirčiai. LiAngelo atrodė visai neblogai. Žiniasklaida daug apie juos rašė. Kartais tos žinutės buvo labai geros ir žmonės manė, jog jie pelnė po tiek taškų žaisdami prieš profesionalus, tačiau iš tiesų jie tą darė žaisdami su kitais vaikais draugiškose rungtynėse. Klubas sulaukė daug dėmesio. Tik pažvelkite į jų instagram paskyrą!
– Kaip susidomėjai krepšiniu būdamas tokio jauno amžiaus?
– Krepšinis Lietuvoje yra kaip religija. Kai buvau mažas, aš jau turėjau žaislinį krepšį būdamas dvejų ar trejų metų. Kai buvau šešerių, žinojau, kad noriu lankyti krepšinį, nes vieną dieną noriu jį žaisti profesionaliai. Tai nutiko labai anksti, nes ši sporto šaka yra didžiausia daugybės žmonių mano gimtinėje aistra.
Aš labai didžiuojuosi, jog esu kilęs iš mažyčio kaimelio. Vis dar siekiu įgyvendinti savo tikslus, tačiau aš jau esu profesionalus krepšininkas. Sunku to pasiekti, kai tavo gimtajame kaime negyvena nė tūkstantis žmonių.
– Koks didžiausias skirtumas tarp sprendimo atsiimti savo paraišką pernai ir dalyvauti biržoje šiais metais?
– Pernai aš neturėjau tiek patirties, kiek jos turiu dabar. Aš nežaidžiau aukščiausioje lygoje. Bet šiais metais gavau progą atsiskleisti Italijos pirmenybėse. Jaučiuosi labiau subrendęs. Užsiauginau daug raumenų masės, esu stipresnis, vien sezono metu priaugau apie 6-7 kilogramus.
Žaidybinis laikas varžantis su profesionalais man tapo svarbiausiu dalyku. Labai patobulėjau gynyboje. Tai buvo viena didžiausių mano silpnybių. Ties ja dirbu ir toliau. Patobulinau savo kūną ir stengiuosi progresuoti visose srityse. Dabar ginuosi daug geriau, nei iki šiol.
– Pagal kokių NBA snaiperių žaidimo stilių stengiesi modeliuoti savąjį?
– Man labai patinka kaip žaidžia Joe Inglesas ir Bojanas Bogdanovičius. Jie abu yra panašūs į mane. Abu žaidė Europoje, ir aš juos abu labai mėgstu.
– Ar esi žaidęs prieš NBA patirties turinčius žaidėjus?
– Taip, ir ne kartą. Šiais metais vienas iš mano komandos draugų buvo Ericas Maynoras. Jis padėjo man tobulėti. Jis žino, kad esu geras metikas, ir visad ragino mane atakuoti drąsiai ir nekreipiant dėmesio į aplinkybes.
Jei pramesdavau kelis metimus, jis ragindavo mane nenuleisti galvos. Mesk dar vieną, tik šįkart labiau pasitikėk savimi. Jis man papasakojo apie pagrindinius gyvenimo NBA aspektus. Visada išlik susikaupęs, kas benutiktų. Nesiblaškyk. Man nereikia prabangaus gyvenimo, aš tik noriu žaisti krepšinį aukščiausiame jo lygyje.
– Esi žaidęs įvairiose pasaulio šalyse, o tai galėtų tau padėti pritapti NBA. Kaip tai paveikė tavo pasaulinį šios sporto šakos suvokimą?
– Smagu, kad esu žaidęs daug kur. Žaidžiau Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje. Krepšinis visur skirtingas. Iš skirtingų trenerių išmoksti skirtingų dalykų. Visada norėjau žaisti kitose valstybėse, kad pajusčiau ne tik krepšinio, bet ir kultūrų, žmonių bei kalbų skirtumus. Tai buvo gera patirtis.
– Koks didžiausias pokytis tavęs laukia persikėlimo į JAV atveju?
– Laiko juostų skirtumas. Kai paskambinsiu savo merginai ar savo šeimai vienuoliktą valandą vakaro, jie manęs klaus, ką šiandien veiksiu, nes būsiu ką tik atsikėlęs. Tai tikrai bus be proto keista.
– Kaip atsidūrei Sicilijoje? Atrodo, jog ji labai toli nuo namų.
– Aš norėjau gauti žaidybinio laiko. Turėjome daug pasirinkimų. Aš kalbėjau su savo komanda Bamberge ir savo agentu, ir mes nusprendėme, jog Italija yra geras pasirinkimas, ten pakankamai aukštas lygis. Jų lyga yra solidi. Turėjau šansą žaisti ir Čempionų Lygoje, kurioje lygis dar aukštesnis. Mano treneris man suteikė šansą ir aš juo pasinaudojau.
– Kokius gyvenimo ritmo pokyčius įžvelgei kiekvienoje naujoje vietoje?
– Jei atvirai, esu įpratęs gyventi vienas, nes palikau namus būdamas penkiolikos. Man tai nesudaro sunkumų. Man tereikia tik salės, kamuolio ir trenerių.
– Ar augdamas turėjai galimybę daug keliauti, ar ji tave aplankė tik pradėjus žaisti krepšinį?
–Būdamas mažas visai nekeliavau. Kaip minėjau, esu iš mažo kaimelio. Kelionės prasidėjo su krepšiniu, kai man buvo 12 ar 13. Šiais metais į kiekvienas rungtynes skrisdavom lėktuvu, nes gyvenome saloje.
– Ar tavo žaidime yra detalių, kurios gali nustebinti skautus treniruočių bei peržiūrų metu?
– Šiais metais aš neturėjau galimybės dažnai inicijuoti derinio du-prieš-du ar kurtis sau progas be kamuolio. Bet manau, kad galiu tai daryti pakankamai aukštu lygiu. Daug žmonių galvoja, kad esu neatletiškas, tačiau, tiesą pasakius, aš manau priešingai.
– Ir pabaigai: ar esi iš aukštaūgių šeimos? Kada pradėjai sparčiausiai augti?
– Mano brolio ūgis yra 193 cm, bet mano tėvai nėra aukšti. Senelis sakė, kad jo pusbrolis buvo maždaug dviejų metrų ūgio, bet daugiau aukštaūgių mūsų giminėje nėra. Aš tikrai nežinau, kaip čia taip nutiko. Mama ir tėtis kartais juokauja, kad aš turbūt kaimyno vaikas.
Niekada neišstypau per vieną vasarą, visada augau stabiliai, gal po 15-20 centimetrų per metus. Aš buvau aukščiausias vaikas, tada visi kiti mane praaugo, bet sustojo, o aš augau toliau. Basomis esu 206 cm ūgio, man to pakanka.
2018-ųjų metų NBA naujokų birža vyks naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, 2 val. Lietuvos laiku.
