Likimą sprendė KGB
1989 metais Artūras Karnišovas tris dienas laukė viename Maskvos bute, kol KGB sprendė jo likimą.
18 metų lietuvis puoselėjo svajonę tapti pirmuoju žaidėju iš Sovietų Sąjungos, žaidžiančiu studentų krepšinio komandoje Jungtinėse Valstijose. Tačiau tais laikais bet kuriam žmogui, išvykusiam iš komunistinės šalies, reikėjo palydos, turėjusios užtikrinti, kad jis nepabėgs.
„Klausiau: „Ko mes laukiame?“, – duodamas interviu laikraščiui „The Denver Post“ prisiminimais dalijosi A. Karnišovas. – Jie sprendė, leisti man išvykti, ar ne“.
Jei tąkart KGB nebūtų leidusi jam laisvai išvykti į užsienį, šiandien A. Karnišovas nesėdėtų viršutiniuose „Pepsi Center“ arenos aukštuose įsikūrusiame biure. Tačiau tai, kaip Denverio „Nuggets“ generalinis vadybininkas atskleidžia šiuos lemtingus įvykius, leidusius pradėti jam pasaulinę kelionę krepšinio sferoje, iliustruoja ir tai, kaip jis tvarko šio klubo verslo reikalus, rašo denverpost.com.
Kaip krepšininkas, jis buvo vadinamas tyliuoju žudiku, nes „jo veido išraiška nieko nesakydavo“. Dabar 47 metų sulaukęs A. Karnišovas vis dar kalba ramiai ir mėgsta likti užkulisiuose. Krepšinio operacijų prezidentui Timui Connelly jis leidžia išnaudoti savo visuomenišką charakterį ir būti pačiame Denverio komandos priešakyje. Pats A. Karnišovas save realizuoja žvalgydamas ir užmegzdamas ryšius visame pasaulyje.
Hjustono „Rockets“ generalinis vadybininkas Darylas Morey, kurio komanda laimėjo NBA reguliarųjį sezoną, kadaise pavadino A. Karnišovą „patikimu bičiuliu“. Kim Bohuny – viena iš NBA lygos vadovių, didelę dalį savo karjeros pašventusi tarptautiniams žaidėjams – buvo A. Karnišovo mentorė, bičiulė ir viršininkė. T. Connelly dar gerokai prieš tai, kai su A. Karnišovu tapo partneriais, turėjusiais prikelti „Nuggets“ komandą, taip pat pastebėjo, kad A. Karnišovas yra „gerbiamas kiekvienoje pasaulio sporto salėje“.
Dirbdamas Denverio komandos vadovybėje A. Karnišovas veikiausiai ir toliau stengsis likti pasislėpęs nuo visuomenės akių. Tačiau nuo jo priklauso, ar pastangos atgaivinti „Nuggets“, kuriam šįkart iki atkrintamųjų varžybų pritrūko vos vienos pergalės, duos pageidaujamų rezultatų.
„Kolektyvinė šios organizacijos nuomonė didele dalimi yra jo mąstymo, jo veiksmų rezultatas, – sakė T. Connelly. – Daugybė procesų, kurie vyksta, ir tai, kaip mes žiūrime į mums svarbius dalykus, yra jo darbo vaisius“.
Gavo stipendiją net neparodęs sugebėjimų
Šiame sezone NBA komandų sąrašuose buvo 108 užsieniečiai iš 42 šalių. Kiekviena ekipa turėjo mažiausiai vieną krepšininką iš užsienio.
Tačiau 10-ojo dešimtmečio pradžioje A. Karnišovas buvo tapęs pionieriumi.
Vaikystėje su savo tėvu Mykolu, taip pat buvusiu krepšininku, jis lankydavosi sporto salėse. Nors Lietuvoje krepšinis yra tarsi antroji religija, savo aistrą NBA rungtynėms jis patenkindavo per skolintą vaizdo grotuvą žiūrėdamas vaizdajuostes su karštomis 9-ojo dešimtmečio finalų serijomis tarp Bostono „Celtics“ ir Los Andželo „Lakers“. Būdamas 16 metų jis taip pat turėjo progą išvysti Atlantos „Hawks“ komandą – 1987 metais ji žaidė Lietuvoje su Sovietų Sąjungos rinktine.
Būdamas paauglys, su Sovietų Sąjungos nacionaline jaunių komanda jis lankėsi JAV, kur žaidė su mokyklų krepšinio lygos žvaigždžių komanda. Jo talentas ir sugebėjimai patraukė tarptautiniu mastu žinomo Lietuvos krepšininko Šarūno Marčiulionio dėmesį. Pastarasis A. Karnišovą rekomendavo K. Bohuny, kuri beveik 30 metų dirbo su tarptautiniais NBA žaidėjais ir Geros valios žaidynėmis – olimpinių žaidynių alternatyva, kuri buvo rengiama per politinių konfliktų laikotarpį 9-ajame dešimtmetyje. K. Bohuny apie A. Karnišovą užsiminė tuometiniam Seton Hallo universiteto krepšinio treneriui P. J. Carlesimo, kuris turėjo patirties įtraukiant užsienio žaidėjus į savo programą.
P. J. Carlesimo, net nematęs A. Karnišovo, pasiūlė jam stipendiją.
„Aš pasitikėjau Kim ir Šarūnu, man nereikėjo papildomo vertinimo. Man nereikėjo mąstyti daugiau nei dvi sekundes“, – sakė P. J. Carlesimo.
Į Jungtines Valstijas atvykęs A. Karnišovas nemokėjo angliškai ir pusantrų metų nematė savo šeimos – tais laikais, kai nebūdavo mobiliųjų telefonų ir elektroninio pašto, jie bendraudavo daugiausia ranka rašytais laiškais. Jo aplankyti į JAV atvykęs tėvas apsipylė džiaugsmo ašaromis ir negalėjo atsistebėti prekių gausa prekybos centruose. 1991 metais per pokalbį telefonu jo motina Irena „žiūrėdama pro langą pradėjo skaičiuoti tankus“, kurie riedėjo pro jų namus per žlugusį Rugpjūčio pučą, prisidėjusį prie Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Nepaisant neramumų namuose, A. Karnišovui sekėsi gerai tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jis tapo vienu iš vos dviejų žaidėjų, kurie per visą šio universiteto istoriją ketverius metus iš eilės patekdavo į startinę komandos sudėtį NCAA lygoje. Šiame universitete jis taip pat sutiko savo žmoną Giną. Maža to, pradėjo nykti kultūriniai skirtumai. Jo komandos draugai per 1992 metų olimpines žaidynes, kuriose Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė ir laimėjo bronzos medalį, žaismingai vadino A. Karnišovą „Amerikos berniuku“ – nes autobuse per didžiules ausines jis klausydavo muziką.
Užbaigęs profesionalaus krepšininko karjerą Europoje, A. Karnišovas pradėjo dirbti su K. Bohuny, kuri tuomet ėjo NBA vyresniosios viceprezidentės tarptautinėms krepšinio operacijoms pareigas. Šios lygos biure A. Karnišovui teko dirbti su tokiomis programomis kaip „Krepšinis be sienų“, per NBA bei Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA) rūpintis pasauline plėtra bei ryšiais su bendruomenėmis. Jis lankydavosi atskirose komandose ir stebėdavo, kurios organizacinės struktūros būdavo veiksmingos. Jis taip pat dalydavosi savo patirtimi su užsienio žaidėjais, kurie pradėdavo žaisti NBA.
„Kai jis įžengdavo į kambarį ir pradėdavo kalbėtis su žaidėjais, nedelsiant užsitarnaudavo jų pagarbą, – teigė K. Bohuny. – Galėdavai matyti, kaip jie jo klausosi, nes jis savo kailiu patyrė tai, ką jie tuo metu išgyveno“.
Tokia patirtis patraukė D. Morey dėmesį. 2008 metais jis pasamdė A. Karnišovą dirbti „Rockets“ pasaulinės talentų paieškos direktoriumi. D. Morey žavėjosi neprilygstamais A. Karnišovo santykiais su treneriais bei komandų vadovais ir jo sugebėjimais pastebėti gerus žaidėjus, kurie galėtų sužibėti NBA.
„Gana anksti supratau, kad vieną dieną jis turės savo paties komandą, – sakė D. Morey. – Jis jau tuomet mąstė kaip generalinis vadybininkas“.
A. Karnišovo keliai per tarptautines žaidėjų paieškos keliones dažnai susikirsdavo ir su T. Connelly, kuris su „Nuggets“ komanda pradėjo dirbti 2013 metais. T. Connelly greitai pakėlė jį į kandidatų, kuriuos reikėtų prisivilioti, sąrašo viršų. Taigi, 2013 metų vasarą T. Connelly pasamdė A. Karnišovą generalinio vadybininko asistento pareigoms, o praėjusių metų vasarą jis buvo pakylėtas į generalinius vadybininkus – tai buvo agresyvus žingsnis, kurį paskubino tai, kad tokias pačias pareigas A. Karnišovui pradėjo siūlyti kitos komandos.
Dirbdamas su „Nuggets“, A. Karnišovas padėjo suburti žaidėjus, kurie pasižymi ypatingu fiziniu profiliu, turi įvairiapusiškų įgūdžių ir tokių mažiau apčiuopiamų savybių kaip vidinis veržlumas ar nesavanaudiškumas.
Nieko keisto, kad dabartinėje Denverio komandos sudėtyje yra nemažai žaidėjų iš svetur. Įžaidėjas Jamalas Murray ir atsarginis krašto puolėjas Trey Lylesas yra gimę Kanadoje. Lengvasis krašto puolėjas ir atakuojantis gynėjas Torrey Craigas buvo atrastas tuo metu, kai žaidė Australijoje. O štai serbas Nikola Jokičius iš palyginus nežinomo krepšininko, pasirinkto antruoju šaukimu, tapo vienu svarbiausių komandos žaidėjų.
„Artūras buvo tas žmogus, kuris norėjo, kad aš čia atvykčiau. Jis yra europietis, jis žino, kaip funkcionuoja Europos krepšinis. Jis yra žaidęs su kai kuriais serbų krepšininkais. Jis pažįsta mūsų mentalitetą. Žinoma, jis gali man daug padėti, vien tik prisitaikant prie krepšinio NBA“, – teigė N. Jokičius.
Net namų rungtynes žiūri per televizorių
A. Karnišovas buvo susierzinęs, kai žvalgėsi po auditoriją per pirmąją Amerikos istorijos paskaitą Seton Hallo universitete. Jo bendramoksliai sparčiai žymėjosi pastabas, o jam sunkiai sekėsi juos pasivyti. Tačiau tą dieną jis prisiekė, kad daugiau taip nesijaus.
Jis pradėjo lankyti papildomas skaitymo ir rašymo anglų kalba pamokas ir gilino savo matematikos žinias. Tačiau patarėjai jį įspėjo, kad daugiau papildomų užsiėmimų jis nepakels, nes jam reikia studijuoti pagrindinį dalyką. Jis pasirinko ekonomiką. Beje, A. Karnišovas yra vienintelis Seton Hallo universiteto krepšininkas, du kartus laimėjęs Didžiųjų Rytų studijuojančio metų sportininko (Big East Scholar Athlete of the Year) titulą.
„Esu tikras, kad nebuvo lengva, bet jis elgėsi taip, tarsi jam būtų lengva“, – sakė J. P. Carlesimo.
A. Karnišovas iš pradžių manė, kad mokslai padės jam padaryti karjerą finansų srityje – taip jis galės padėti savo krepšinio draugams valdyti savo pinigus pasibaigus sportinei karjerai. Tačiau maždaug po metų šioje sferoje A. Karnišovą pasamdė K. Bohuny, nukreipusi jo dėmesį į sporto verslo pusę.
Galiausiai A. Karnišovas suprato, kad jam patinka dirbti komandos aplinkoje, „kur egzistuoja labai aiškus tikslas ir kur dirbama kolektyviškai“. Jis sudomino NBA vadovus, kurie padrąsino išbandyti savo sugebėjimus JAV organizacijose.
„Rockets“ klube A. Karnišovui teko dirbti su buvusiu Filadelfijos „76ers“ generaliniu vadybininku Samu Hinkie ir buvusiu Dalaso „Mavericks“ generaliniu vadybininku Gerssonu Rosasu. Šiame klube A. Karnišovas analizavo kiekvieną vadybinio darbo aspektą, pradedant derybų pokalbiais ar būsimų žaidėjų treniruočių stebėjimu ir baigiant vasaros lygos žaidėjų sąrašų sudarymu.
„Tu nepriimi sprendimų, – apie savo laiką Hjustone sakė A. Karnišovas. – Tačiau tu matai, kaip pasiekiami šie sprendimai ir matai, kas tai per procesas“.
T. Connelly juokavo, kad tomis dienomis A. Karnišovas turėjo nešioti baltą chalatą, nes jį taip domino struktūra, organizavimas ir pasirengimo darbai. Apsilankymas jo biure patvirtina tokį polinkį. Siena už jo darbo stalo yra nuklota lentele su spalviniais kodais, žyminčiais kiekvieną NBA komandų žaidėją.
„Mes turime daug panašių draugų ir patirties, – sakė T. Connelly. – Manau, kad kolektyviškai mes darome gerą darbą, padedami vienas kitam, vienas kitą kontroliuodami ir keldami vienas kitam iššūkius“.
Šiais laikais A. Karnišovas įsmunka į Denverio komandos salę pažiūrėti treniruočių ir paklausyti raminančio kamuolio bumbsėjimo. Prieš dienos metu vykstančias rungtynes jis dalyvauja „Nuggets“ apšilimuose ir kartais pasidalija savo patarimais. Tuomet jis pabėga nuo žiūrovų minios į ketvirtame „Pepsi Center“ aukšte įsikūrusį konferencijų kambarį – čia jis per televizorių stebi varžybas ir leidžia lietis savo emocijoms.
Balandį, kai tiksėjo finalinės pralaimėtų rungtynių Minesotoje sekundės, paskutinį reguliariojo sezono vakarą neleidusios „Nuggets“ patekti į atkrintamąsias varžybas, jis stovėjo „Target Center“ arenos tunelyje.
Po pergalių kupinos karjeros A. Karnišovas pripažįsta, kad einant dabartines pareigas sunkiausias dalykas yra išsaugoti ramybę. Disciplina yra būtina norint išvengti pagundos „peršokti laiptelius“. Mat „Nuggets“ ne tik siekia surinkti jauną komandą, bet ir ieško galimybių pirmą kartą nuo nuo 2013 metų iškopti į atkrintamąsias varžybas.
„Nuggets“ vadovas prasideda atsakingas tarpsezonis, kurio vienas iš tikslų – pasirašyti patrauklų kontraktą su kylančia savo žvaigžde N. Jokičiumi. O kartu sustiprinti atsarginių suolą, neišleidžiant pernelyg daug pinigų naujokų biržos šaukimams ir laisviesiems agentams.
Kol Denveris tobulins savo žaidėjų sąrašą, A. Karnišovas veikiausiai liks nuošaliau visuomenės dėmesio – būtent tam jis teikia pirmenybę.
