Pastarąjį penktadienį vykusiose „Raptors“ rungtynėse su Jutos „Jazz“ klubu Toronto ekipa po trijų kėlinių buvo pataikiusi keturis tritaškius metimus. Pusę iš jų sumetė Jonas Valančiūnas.
Į šį faktą galima pažvelgti iš kelių perspektyvų. Taip, „Raptors“ iš toli atakavo tiesiog tragiškai ir prametė 16 iš 20 visų mestų bandymų. Ir taip, komanda per visas rungtynes pataikė vos 7 iš 27 tritaškių, taip sužaisdama vienas šiuo atžvilgiu prasčiausių sezono rungtynių.
Todėl jie ir patyrė pralaimėjimą – 93:97. „Raptors“ susidūrė su nepakankamai vertinama „Jazz“ gynyba, kuri Toronte uždengė viską, kas įmanoma. Keletas patogesnių metimų buvo netikslūs, negana to, šeimininkai prametė penkias baudas. Kaip po rungtynių sakė Dwane'as Casey: „mūsų taiklumas buvo žemiau mėšlo ribos“.
Tačiau tritaškių – ir kitų metimų – taiklumas nėra stabilus reikalas: pasitaiko gerų, pasitaiko ir blogų dienų. Ir kadangi „Raptors“ per rungtynes pataiko po daugiau nei 11 tritaškių (penkta vieta Rytų konferencijoje) bei meta juos bendru 35 procentų taiklumu, šios rungtynės neturėtų sukelti nerimo. Jei tai būtų du, trys ar keturi tokie nesėkmingi susitkimai iš eilės, tuomet derėtų susirūpinti rimčiau.
Bet kad patikimiausiu komandos snaiperiu taptų Valančiūnas? Kad jis pirmą kartą karjeroje pataikytų du tritaškius per rungtynes? Kad jo sezono vidurkis po sekmadienio rungtynių su „Lakers“ siektų 44 procentus (11 iš 25)? Šito tikrai nesitikėjo niekas.
Pats aukštaūgis sakė: „Aš daug ties tuo dirbau, ir dabar tas darbas atsiperka. Dabar tiesiog metu. Negaliu šitoje vietoje tapti savanaudišku, turiu pajusti ritmą ir erdvę. Tą ir stengiuosi padaryti.“.
Nepamirškime, kad Valančiūnas per pirmuosius penkis NBA karjeros sezonus pataikė tik vieną tritaškį. Nors šiame sezone jų lietuvis išmetė tik porą tuzinų, jo taiklumas priverčia atkreipti dėmesį. Per pirmąsias 363-ejas karjeros rungtynes JV jų išmetė tik keturis. Nors šie skaičiai maži, jų augimas – milžiniškas.
Ir kaip jis ir sako, Valančiūnas daug dirbo su šiuo žaidimo aspektu. Casey jau seniai kalbėjo, jog kitas jo startinio vidurio puolėjo karjeros žingsnis – atakavimas iš trijų taškų zonos, todėl tai, ką matome šiame sezone, nėra atsitiktinumas.
Toks sprenimas yra visiškai logiškas. Fizine jėga paremtas žaidimas, kuriuo iki šiol rėmėsi JV, 2018-ų metų NBA lygoje yra nykstantis reiškinys. Šiandieniniai vidurio puolėjai gali mesti, gali judėti, gali gintis ties tritaškio linija. Arba gali sėdėti ant suolo.
Būdamas vos 25-erių metų Valančiūnas vis dar gali keistis ir progresuoti. Žinoma, jo judrumo galimybės ribotos. Jis niekada netaps Karl-Anthony Townsu ar Joeliu Embiidu. Bet jei jis galės patikimai mesti tritaškius (kitas žingsnis – mesti juos per varžovų rankas), šiai komandai jis taps daug naudingesniu.
Taip, aukštaūgiui ryžusis atakuoti iš toli, pats procesas vis dar atrodo neužtikrintai ir nejaukiai.
Beveik visada, prieš paleisdamas kamuolį iš rankų, jis atlieka klaidinantį pašokdinimo judesį, – net tada, kai aplink jį nėra nė vieno varžovo.
Ir dažniausiai „Air Canada Centre“ susirinkę žiūrovai nori, jog Valančiūnas mestų gerokai anksčiau, kadangi garsios ovacijos arenoje ima skambėti dar prieš jam išmetant kamuolį.
Bet kuo daugiau tokių metimų bus taiklūs, tuo didesnį pasitikėjimą savimi jis įgaus, o varžovų vidurio puolėjai bus vis dažniau išviliojami iš baudos aikštelės pasitikti Valančiūną ties trijų taškų linija. Tai dar vienas privalumas, kadangi JV sugeba įveikti varžovus verždamasis po klaidinančio judesio ir užtikrintai užbaigti atakas galingais dėjimais.
„Jis žaidžia fantastiškai. To mums iš jo įr reikia. Jis kiekvieną vakarą žaidžia iš visų jėgų ir dominuoja baudos aikštelėje. Tai vienas šviesiausių šio sezono šviesos spindulių“ – apie komandos draugą atsiliepė Kyle'as Lowry.
Lowry teisus. Valančiūnas surinko dvigubą dublį penkeriose iš šešerių pastarųjų „Raptors“ rungtynių, ir nors Toronto klubas pralaimėjo du iš šių susitikimų, lietuvis buvo paskutine nesėkmių priežastimi.
Anksčiau ketvirtus kėlinius nuo suolo stebėjęs JV dabar įtemptos kovos atveju drąsiai metamas į aikštę. Jo žaidimo kreivė stabiliai kyla aukštyn, o universalesnis žaidimas leidžia tikėtis dar didesnio puolimo ir gynybos judesių arsenalo išplėtimo.
Žingsnis po žingsnio Valančiūnas tampa tikru moderniu NBA vidurio puolėju. Nors šią kelionę jis pradėjo mažais žingsneliais, 25-erių metų lietuvis turi neabejotino potencialo likti vienu svarbiausių „Raptors“ krepšininkų.
