Tokį ilgą neliečiamumą mainų susitarimams įgauna tie žaidėjai, kurie šią vasarą pratęsė sutartis su iki jos atstovautomis komandomis, jų atlyginimas ūgtelėjo bent dvidešimčia procentų, o kontraktą pasirašisuioji organizacija viršijo algų kepurę ir sutartį sudarė pasinaudodama vadinamosiomis „Birdo teisėmis“.
Visus šiuo kriterijus 2017-18 metų NBA atitinka šešiolika žaidėjų: Cristiano Felicio, JaMychalas Greenas, Blake'as Griffinas, Jrue Holiday, Serge'as Ibaka, Andre Iguodala, Joe Inglesas, Kyle'as Korveris, Shaunas Livingstonas, Kyle'as Lowry, Patty Millsas, Masonas Plumlee, Andre Robersonas, Tony Snellas ir teisę vetuoti bet kokius šiame sezone sudarytus jų mainus turintys Otto Porteris bei Nikola Mirotičius.
Pastarojo žaidėjo ateitis buvo plačiai aptarinėjama nuo pat sezono pradžios. Galimybės atstovauti Ispanijos rinktinei praėjusią vasarą vykusiame Europos čempionate atsisakęs juodkalnietis tokį sprendimą priėmė nusprendęs susikoncentruoti į geriausios sportinės formos savo karjeroje įgavimą.
Itin daug darbo ir kantrybės į pasiruošimą sezonui įdėjęs europietis jau treniruočių stovyklos metu įsivėlė į konfliktą su komandos draugu Bobby Portisu, smogusiu Nikolai į veidą ir sulaužiusiu jam skruostikaulį.
Nuoširdžiai geriausia sezono pradžia savo karjeroje tikėjusio Mirotičiaus po incidento laukė ilgas reabilitacijos procesas, tačiau grįžęs į aikštę gruodžio pradžioje krašto puolėjas ėmė demonstruoti stulbinantį žaidimą.
Prieš sezono debiutą pusiau rimtai pusiau juokais teigęs, jog tris pergales ir dvidešimt pralaimėjimų patyrę „Bulls“ tąnakt įveiks Šarlotės krepšininkus ir pradės ilgą pergalių seriją, Mirotičius logikai prieštaraujančiais būdais įvykdė savo neįtikėtiną pažadą.
Septynios pergalės iš eilės, 19,6 taško ir 7,7 atkovoto kamuolio vidurkiai bei 49 procentų tritaškių taiklumas. Nors šiandien atitinkami Nikolos rodikliai smuktelėjo iki 17,3 taško, 6,9 kamuolio ir 46 procentų, tokie rezultatai ne tik atspindi geriausią sezoną juodkalniečio NBA karjeroje, bet ir verčia puolimo postūmio ieškančio organizacijų generalinius vadybininkus varvinti seilę žvelgiant į šią statistinę eilutę.
Dar sezono pradžioje reikalavimą būti išmainytu „Bulls“ klubui pateikęs krepšininkas šiandien laikosi savo pozicijos ir „sėdėdamas ant lagaminų“ laukia žinių apie neišvengiamai artėjantį išvykimą iš Ilinojaus valstijos.
Toks žaidėjui tinkamos ir atsiskleisti padėjusios Fredo Hoibergo puolimo sistemos nepaisymas – daugiau nei suprantamas. Mirotičius ir Portisas iki pat dabar yra atsitvėrę tylos siena, ir panašu, jog būtent Niko yra pasiryžęs kuo greičiau palikti šią nemalonią situaciją.
Ko tikisi „Bulls“ ir kas patikės Mirotičiumi?
Kaip pastariaisias metais darosi įprasta NBA lygoje, į turnyrinės lentelės dugną nusitaikęs Čikagos klubas už starto penketo kalibro krepšininką tikisi gauti bent vieną jauną žaidėją ir ateities naujokų biržos pirmojo rato šaukimą.
Tokie lūkesčiai yra absoliučiai logiški. Su komandos lyderiu Jimmy Butleriu atsisveikinę Buliai siekia papildyti savo sudėtį kuo didesniu jaunų ir perspektyvių talentų skaičiumi.
Nors visa lyga puikiai supranta, jog „Bulls“ privalo „parduoti“ šį žaidėją, tokią potencialiai jo vertę numušančią aplinkybę sušvelnina Mirotičiaus kontrakto situacija: šiame sezone puolėjas gauna 12,5 milijono JAV dolerių, o 2018-19 metų pirmenybėms identiška suma sutartyje yra numatyta kaip komandos opcija.
Galimybė išbandyti žaidėją savo komandoje su teise jam nepritapus naujoje aplinkoje elementariai jo atsisakyti turėtų vilioti dideles išnaudotas sumas algų biudžetuose jau turinčias organizacijas, siekiančias šiais metais pakovoti dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas ar aukštesnės pozicijos pirmame konferencijos aštuntuke.
Negalime atmesti ir tikimybės, jog Mirotičiaus žaidimas smarkiai imponuoja kuriems nors iš lygos autsaiderių, tačiau nė viena iš šių komandų neaukos aukšto savo (ar žemo originaliai kitai komandai priklaususio) kitų metų biržos šaukimo vardan dviejų juodkalniečio sezonų savo gretose.
Teoriškai tokios ekipos gali į mainus įtraukti antrojo rato šaukimus, tačiau „Bulls“ veikiausiai sulauks pasiūlymo, kurio centre atsidurs 20-30 biržos pozicijoje atsidursiantis pasirinkimas.
Šios prielaidos mums leidžia iš potencialių naujųjų Niko darboviečių sąrašo išbraukti Atlantos „Hawks“, Orlando „Magic“, Bruklino „Nets“, Sakramento „Kings“, Memfio „Grizzlies“, Dalaso „Mavericks“, Los Andželo „Lakers“ ir Finikso „Suns“ klubus.
Mažai tikėtina, jog dėl Mirotičiaus galimu puikaus tarpusavio susižaidimo išardymu rizikuotų „Warriors“, Bostono „Celtics“, Majamio „Heat“ ar San Antonijaus „Spurs“, o Klivlando „Cavaliers“ mainų taikiklyje turėtų figuruoti ne į puolimo, o į gynybos sustiprinimą orientuoti žaidėjai.
Panašų į Mirotičiaus vaidmenį atliekantį Mike'ą Scottą savo gretose turintys „Wizards“ juodkalniečio negali gauti nepaaukoję Markiefo Morriso, „Pacers“ būtų priversti atsisakyti Myleso Turnerio ir Domanto Sabonio tobulėjimui padedančio Alo Jeffersono, o „Nuggets“ apčiuopiamą naudą Mirotičius atneštų tik iki Paulo Millsapo pasveikimo po traumos.
Ispanijos rinktinės nario situacija pasinaudoti norėtų Naujojo Orleano „Pelicans“, mainų būdu potencialiai galėdami atsikratyti tikru finansiniu inkaru tapusio Omero Ašiko kontrakto. Visgi net ir pirmojo rato Pelikanų šaukimas tokiame susitarime vargiai suviliotų finansinį lankstumą akcentuojančią „Bulls“ valdybą.
Iš sąrašo išbraukti veikiausiai galime ir Toronto „Raptors“, nusprendusius galbūt paskutinį kartą pabandyti su ilgamečiu komandos branduoliu pakartoti žygį iki Rytų konferencijos finalo ir pasistengti įgyvendinti šiandien neįmanomu atrodantį tikslą – pirmą kartą klubo istorijoje žaisti NBA superfinale.
Surizikuoti gali ryžtis Oklahomos „Thunder“ ekipa, kuriai verkiant trūksta šeštojo žaidėjo rolėje efektyviai žaisti galinčio krepšininko. Alejandro Abrineso ir savo paties šešėliu tapusio Patricko Pattersono kontraktai ir pirmo rato šaukimas atrodo vienu iš patraukliausių pasiūlymų, kurių gali sulaukti Čikagos organizacija.
Įdomiu mainų partneriu „Bulls“ ekipai galėtų tapti Minesotos „Timberwolves“, turintys Oklahomos komandai identišką aukšto lygio atsarginių krepšininkų problemą. Tomui Thibodeau Mineapolyje formuojant jau dabar „Timberbulls“ pravardę įgavusią sudėtį ekipa mainų ginansines išpildyti galėtų pasiūlydama Cole' Aldricho ir Nemanjos Bjelicos kontraktus, tačiau klubas vis dar kenčia vieno nevykusio sprendimo padarinius.
Billy Kingo fiasko Bruklino ir Bostono mainų metu paskatino NBA sukurti naują taisyklę – komandos negali į susitarimus įtraukti savo pirmojo ratų šaukimų dvejus metus iš eilės. Tai reiškia, jog Minesota Čikagai gali pasiūlyti nebent 2020-ųjų metų pasirinkimą, o tokia rizika neatrodo Thibodeau būdingu žingsniu.
Identiškai apriboti yra ir Milvokio „Bucks“, kurių pirmojo rato šaukimas šiais metais atiteks Finikso klubui. Jei Jasono Kiddo vadovaujamas klubas jį vis dar turėtų savo dispozicijoje, pridėjęs prie jo Mirzą Teletovičių „Bucks“ sprendimus priimantis Jonas Horstas drąsiai galėtų skambinti Čikagos klubo valdybai.
Nors teorines galimybes pasinaudoti galimybe įsigyti Mirotičių turi visos lygos komandos, penkios iš jų turėtų būti laikomos potencialiomis Ispanijos rinktinės žaidėjo įsigijimo favoritėmis.
Vidutiniokų statuso atsikratyti niekaip nesugbanti Michaelui Jordanui priklausanti ekipa artėjant mainų lango užsidarymui turi du pasirinkimus: griauti esamą sudėtį ir pradėti ilgalaikę komandos komplektaciją nuo nulio, arba bandyti pasipildyti krepšininku (-ais), galinčiu (-ais) padėti „Hornets“ pakliūti į atkrintamąsias varžybas.
Vienokio ar kitokio sprendimo reikalauja įžaidėjo Kemba Walkerio ateities klausimas. Iki 2019-ųjų metų galiojančią sutartį su Šiaurės Karolinos valstijos ekipa turintis 2017-ų metų Visų žvaigždžių rungtynių dalyvis Šarlotėje žaidžia jau septintą sezoną, tačiau per šiuos metus tenkinosi dviem pralaimėjimais pirmame atkrintamųjų varžybų etape.
Dwighto Howardo įsigijimas iliustruoja „Hornets“ siekį kovoti dėl aukštesnių tikslų, o iš toli puikiai atakuojantis krašto puolėjas palengvintų erdvę puolime apribojančius Howardą ir Michaelą Kidd-Gilchristą kartu į aikštę leidžiančios komandos žaidimą.
Klubo generalinis vadybininkas Richas Cho už Mirotičių gali pasiūlyti du variantus: šiame sezone puikiai žaidžiančio Jeremy Lambo ir prastesne Niko versija šiandien laikomo Franko Kaminsky duetą arba vis dar sąlyginai jauną (25-erių metų) vidurio puolėją Cody Zellerį.
Abu variantai Šarlotei taptų pakankamai rizikingais, o visus savo ateities naujokų biržų šaukimus turinti komanda prie jų tikrai nepridėtų „Bulls“ geidžiamo pasirinkimo. Niekas nežino ar Mirotičius taptų ilgalaikiu atsakymu į „Hornets“ problemas, tačiau faktas, jog stringančiai Šarlotei reikia svarstyti visus įmanomus variantus.
Nors sezoną ilga namų rungtynių serija ir jos dėka padovanotu stebėtinai geru rezultatu pradėję „Knicks“ pastaruoju metu smunka link prieš sezoną jiems prognozuotos pozicijos turnyrinėje lentelėje, gandai skelbia, jog klubas aktyviai domisi Mirotičiaus situacija.
Kelią juodkalniečio įsigijimui Niujorkui gali užkirsti finansinės aplinkybės. Vienintelis žaidėjas, kurį pagal mainų nuostatus „Knicks“ gali iškeisti už Niko „vienas-už-vieną“ yra 32-ejų metų atakuojantis gynėjas Courtney Lee, absoliučiai neatitinkantis ilgalaikės Čikagos klubo vizijos.
Negana to, Lee ir Mirotičiaus mainai teoriškai turėtų priešingą efektą, nei geidžia Niujorko organizacija, ir kaip tik susilpnintų „Knicks“ galimybes kovoti dėl aukštesnių pozicijų.
Vienintelis realiu mainų kandidatu esantis didžiausio JAV miesto ekipos žaidėjas, galintis dominti „Bulls“ ekipą, yra 23-ejų metų ispanas Willy Hernangomezas.
Visgi vos 1,4 milijono JAV dolerių šiame sezone uždirbančio aukštaūgio sutartį siekdami išlyginti Mirotičiaus kontraktą „Knicks“ turėtų kombinuoti su dar bent dviem žaidėjais, o tokius mainus atlikti siekdamas Čikagos klubas turėtų arba atleisti, arba į Niujorką kartu su Mirotičiumi išsųsti Paulą Zipserį.
Tačiau tie teoriniai du „Knicks“ žaidėjai turėtų prasidėti 29-erių metų Lance'u Thomasu, prie kurio komanda galėtų „prisegti“ Roną Bakerį, Kyle'ą O'Quinną arba Dougą McDermottą. Nė viena iš šių kombinacijų neatrodo itin patrauklia jauną sudėtį buriantiems „Bulls“, o aukoti šaukimą už Mirotičiaus atvykimą būtų itin neatsakinga iš „Knicks“ pusės.
Nors Philą Jacksoną pakeitęs Steve'as Millsas stebi kaip baigsis Nikolos situacija, Niujorko klubas neturi akivaizdžiai tinkamų resursų tokių mainų įgyvendinimui. Nepaisant to, „Knicks“ lygos apžvalgininkų vis dar yra įvardijami kaip viena labiausiai Mirotičiumi besidominčių organizacijų.
Dar vienu žiniasklaidos favoritu Niko mainų dramoje laikomas Portlando klubas. Ilgalaikėje perspektyvoje pragaištinga tapusią 2016-ų metų vasarą į kairę į dešinę kontraktus siūliusi organizacija šiandien savo sudėtyje turi visą būrį daug aukštesne nei dabartine rinkos kaina rungtyniaujančių krepšininkų.
Realiausiais mainų kandidatais šiame kontekste laikomi 25-erių metų sunkusis kraštas Meyersas Leonardas (31,8 milijono JAV dolerių iki 2020-ųjų) ir 24-erių metų Puerto Riko rinktinės narys Maurice'as Harklessas (32,5 iki 2020-ųjų).
Nors žaidėjams numatytos sumos verčia kilstelėti antakius, jas dalinai kompensuoja krepšininkų amžius, leidžiantis tikėtis jų progreso artimiausių sezonų metu. Ilgalaikio atsakymo lengvojo krašto puolėjo pozicijoje neturintys „Bulls“ gali susivilioti Harklesso ir Portlando klubo pirmo rato šaukimo kombinacija.
Efektyviu žaidėjų išnaudojimu puolime garsėjančio „Blazers“ stratego Terry Stottso bei galimybės žaisti komandos starto penkete derinys turėtų dominti ir patį Mirotičių, turintį teisę atšaukti jo netenkinančius mainus. Jei Čikaga ir Portlandas pasiektų susitarimą, tokia galimybe Niko pasinaudoti tikrai neturėtų.
Detroito „Pistons“ (22-19), septinta vieta Rytų konferencijoje.
Šansą žaisti starto penkete juodkalnietis turėtų ir „Bulls“ diviziono varžovų iš Detroito gretose. Susidomėjimą žaidėju kiek įmanoma atvirai reiškiantys „Pistons“ Mirotičiaus atvykimo atveju sulauktų solidžios pagalbos iki aštuonioliktos pozicijos efektyvumo reitinge nusiritusiame puolime.
Mičigano valstijos klubui vadovaujantis Stanas Van Gundy Čikagai gali pateikti du pasiūlymus, tačiau jų abiejų centre neabejotinai atsidurtų šiuo metu traumą besigydantis Jonas Leueris. Iš Finikso „Suns“ atvykusio krašto puolėjo kontraktas taptų finansiniu susitarimo pamatu, o jį papildyti „Pistons“ gali dviem būdais.
Vienas iš jų – pirmojo rato šaukimo perleidimas Buliams. Tokio pobūdžio mainus Detroito organizacija bandė įvykdyti prieš porą metų, tačiau galiausiai juos atšaukė po Donato Motiejūno medicininės apžiūros.
Kitas „Bulls“ sudominti galintis mainų dėmuo – vos 21-erių metų lengvasis kraštas Stanley Johnsonas. Kibia gynyba ir tragišku puolimu pasižymintis aštuntasis 2015-ųjų metų biržos šaukimas atitinka ilgalaikę Čikagos klubo viziją ir galėtų bent dalinai užkamšyti Lauri Markkaneno paliekamas skyles savoje aikštės pusėje.
Detroito organizacijos atstovai ne kartą minėjo, jog Johnsonas yra pasiekiamas jo trokštantiems klubams. Belieka sužinoti, ar tarp jų yra ir Čikagos „Bulls“.
Jutos „Jazz“ (17-25), dešimta vieta Vakarų konferencijoje.
Pagrindiniu favoritu įsigyti Mirotičių lygos apžvalgininkai beveik vienbalsiai įvardina Jutos klubą. Ambicijų patekti į pirmą Vakarų konferencijos aštuntuką neatsisakantys „džiazmenai“ tariamai turi ir konkretų pasiūlymą „Bulls“ ekipai.
Nors Buliai savo sudėtyje turi Robiną Lopezą, 29-erių metų sulaukęs aukštaūgis nėra laikomas ilgalaikiu atsakymu 23-ejų metų Kriso Dunno, 22-ejų Zacho LaVine'o ir 20-ies sulaukusio Markkaneno branduolį subūrusios komandos planuose.
Dar vieną šansą įrodyti savo vertę potencialiai gaunantis Favorsas ir vos 20-ą efektyviausią puolimą lygoje demonstruojančius „Jazz“ papildantis Mirotičius ne tik skamba kaip abi komandas tenkinantis scenarijus – puse lūpų kalbama, jog šis susitarimas neoficialiai jau yra pasiektas.
Tokius gandus pakurstė prieš kelias dienas juodkalniečio parodytas aktyvumas „Twitter“ tinkle. Įprastai tik buvusių ir esamų komandos draugų profilius sekantis Niko netikėtai nuspaudė „follow“ mygtukus prie Jutos naujoko Donovano Mitchello ir vietinio valstijos naujienų portalo „The Salt Lake City Tribune“ puslapių.
Apsimestinis sausio 15-osios datos reikšmingumo nežinojimas sukelia įtarimų, jog Nikola puikiai žino kur tęsis jo karjera, o socialiniuose tinkluose išduotos smulkmenos leidžia daryti prielaidą, jog juodkalnietis rimtu veidu mulkina lygos aktualijas stebinčius apžvalgininkus.
