Praėjus 20 metų savotišką skrydį į krepšinio kosmosą atliko Šarūnas Marčiulionis, 1989 m. apsivilkęs 13-tu numeriu pažymėtą „Golden State Warriors“ aprangą ir debiutavęs NBA. O dar po 10 metų, 1999-aisiais, kitas lietuvis Arvydas Sabonis (garsusis numeris 11) net buvo nominuotas tapti naudingiausiu NBA sezono žaidėju ir gauti prestižinį MVP apdovanojimą.
Apie visa tai – DELFI NBA krepšinio retrospektyvoje, kurioje akimirkai stabtelsime ir prie kitų karjeras jau baigusių ar tebežaidžiančių NBA lietuvių bei dabartinio jų vertinimo.
Lietuvos Jordanas, arba geriausias toks šaukimas NBA istorijoje
„Kai tai bus baigta, mes turime susėsti alaus ir pasikalbėti apie tai. Tik žinai ką? Mes abu netekome proto“, – pareiškė Atlantos „Hawks“ generalinis vadybininkas Stanas Kastenas. „Nėra abejonės. Mes išprotėjome“, – atsakė jam „Golden State Warriors“ treneris Donas Nelsonas.
Abu jie iki pat 1989-ųjų gaudė vėją laukuose – konkuravo dėl Š. Marčiulionio parašo. Nors pirmieji jį iškart po 1988-ųjų Seulo olimpinių žaidynių, kuriose Marčela iškovojo aukso medalį, gavo „Hawks“, sutartis neįsigaliojo, nes sovietai informavo, kad gynėjo nepaleis.
Po metų Š. Marčiulionis visgi gavo leidimą ir šį sykį pasirinko „Warriors“, kurie jį, beje, ir buvo pakvietę 127-uoju numeriu (arba 13-tu šeštame rate) 1987-aisiais. Tai iki šiol laikoma geriausiu tokiu žemu šaukimu per visą istoriją. Tiesa, „Hawks“ užginčijo šį šaukimą, nes likus savaitei iki tos NBA biržos lietuviui suėjo 23-eji ir jis formaliai nebegalėjo joje dalyvauti.
Suraitęs savo autografą ant trejų metų 3,8 mln. JAV dolerių vertės sutarties, Š. Marčiulionis tapo ne tik pirmu sovietiniu piliečiu, atsidūrusiu NBA klube, bet ir pirmu Amerikoje apskritai profesionaliu atletu iš SSRS.
„Kaip rytų europiečiui, žaidžiančiam San Fransisko įlankoje, ir vadovaujamam tokio kieto trenerio, jis galėjo jaustis taip pat, kaip išsilaipinęs Mėnulyje“, – teigia „San Francisco Chronicle“ žurnalistas George‘as Shirkas.
Bet Š. Marčiulioniui drąsos nežinomoje teritorijoje netrūko.
„Mes, lietuviai, esame geriausi krepšininkai pasaulyje, šalia juodaodžių amerikiečių“, – atvykęs į JAV tarė jis.
Ir nors tiek NBA žiūrovai, tiek teisėjai į Marčelą kurį laiką žiūrėjo kreivai ir diskriminavo vadindami rusu arba traktuodami jo epizodus kaip nepageidaujamo ateivio, Šarūnas nuo pat pirmų rungtynių pradėjo atsakinėti už savo žodžius apie lietuvių gerumą krepšinyje.
Oficialus 25-erių Š. Marčiulionio debiutas NBA įvyko 1989 m. lapkričio 3 dieną Finikse. Šias rungtynes tiesiogiai visose JAV transliavo TNT kanalas. „Warriors“ neprilygo „Suns“ spindesiui 106:136, bet Šarūnas buvo tas, kuris neiškepė Arizonoje. Jis per 24 minutes pelnė 19 taškų (5/8 dvitaškiai, 0/2 tritaškiai, 9/9 baudos) ir iškart pristatė save Amerikos publikai.
„Manau, kad Šarūnas buvo mūsų vienintelis šviesulys šį vakarą. Dabar jūs matote, kodėl mes taip atkakliai jo siekėme“, – naujoką gyrė D. Nelsonas.
Sėkmingiausias Š. Marčiulioniui buvo trečiasis, 1991-1992 metų, sezonas, kurio metu jis per mačą vidutiniškai pelnydavo net po 18,9 taško, atlikdavo po 3,4 rezultatyvių perdavimų ir perimdavo po 1,6 kamuolio. Ir visa tai nepaisant to, kad lietuvis 67-erias iš 72-ejų rungtynių pradėjo nuo atsarginių suolo. Tų metų geriausio šešto žaidėjo rinkimuose mūsiškis nusileido tik Detlefui Schrempfui (vid. po 17,3 tšk. ir 9,6 atk. Kam.).
Iš viso NBA lygoje Š. Marčiulionis praleido 8-erius metus ir keturis kartus pateko į atkrintamąsias varžybas. Lietuvis uždirbo 12,937 mln. JAV dolerių, o jo atskirų statistikos kategorijų rekordai NBA yra 35 taškai, 9 rezultatyvūs perdavimai ir 6 perimti kamuoliai per dvikovą.
Apskritai per savo karjerą už Atlanto Š. Marčiulionis 30 taškų ribą pasiekė šešis kartus. Dar tris sykius jis įmetė po 29 taškus. Kaip atsarginiam žaidėjui ir krepšinio pionieriui iš Europos – tai daugiau nei įspūdingi skaičiai.
Šarūnas žibėjo ir per NBA atkrintamąsias varžybas: štai 1992 m. Vakarų konferencijos ketvirtfinalio serijoje su Sietlo „SuperSonics“ ekipa jis vidutiniškai rinkdavo net po 21,3 taško ir atlikdavo po 5 rezultatyvius perdavimus, nors irgi buvo atsarginis. Po šios serijos Š. Marčiulionis užsitarnavo Lietuvos Jordano pravardę.
Dvejus metus iš eilės (1992 ir 1993 m.) jis liko per plauką nuo geriausio šeštojo NBA žaidėjo prizo – nusileido tik atitinkamai Detlefui Schrempfui ir Cliffui Robinsonui. 2014 m. Š. Marčiulionis buvo įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejų.
Svetainė jmoneysports.com prognozuoja, kad jei 1987-ųjų NBA naujokų birža būtų pakartota, o komandos žinotų, kaip susiklostys visų tos klasės žaidėjų karjeros, Š. Marčiulionis būtų pasirinktas ne vos 127-tas, o bent 15-tas., t. y. mažiausiai 112 pozicijų aukščiau nei buvo. Ir be jokios abejonės, pirmame rate.
Į sezono MVP pretendavęs Sabas galėjo būti ir pirmas
„Paskutiniu pirmo rato NBA naujokų biržos šaukimu... Amerikos žaidime... Portlando „Trail Blazers“ pasirinko Arvydą Sabonį... iš Sovietų Sąjungos“, – su ironiška šypsena veide šį Oregono valstijos klubo sprendimą pranešė lygos komisaras D. Sternas, o salėje nuvilnijo nepasitenkinimo atodūsis.
Panašiai į būsimą naujoką reagavo ir Portlande kalbinti tiesiogiai NBA biržą stebėję krepšinio gerbėjai. „Viso gero“, „Tai – absurdiška, tiesiog absurdiška“, „Na, aš negaliu jo pavardės nei ištarti, nei pasakyti jos paraidžiui“, – piktinosi amerikiečiai.
Jie tuo metu nė nenutuokė, kad šis „absurdiškas“ pasirinkimas vieną dieną atves jų komandą prie pat NBA superfinalo slenksčio ir gaus balsų net per naudingiausio sezono žaidėjo (MVP) rinkimus.
Itin audringai sureagavę fanai buvo nė motais „Blazers“ savininkui Larry Weinbergui, kuris nebuvo tikras tik dėl vieno – ar pavyks kada nors A. Sabonį išvis atsigabenti į Portlandą.
„Jeigu ištraukti jį iš Sovietų Sąjungos būtų taip paprasta, kaip atrakinti spyną, šioje NBA naujokų biržoje jis būtų pats pirmas numeris“, – „The New York Times“ straipsnyje „Rusas – pirmojo rato šaukimas“ cituojamas L. Weinbergas.
Ėjo 1986-ieji, o beveik visa tik 24-u numeriu pašaukto 21-erių metų Sabo karjera dar buvo priekyje.
Kauno „Žalgirio“ strategas Vladas Garastas, sužinojęs apie A. Sabonio pašaukimą, ėmėsi raminti aistras.
„Šiuo metu mums jo reikia daug labiau nei bet kuriai Amerikos komandai“, – tikino jis.
Kaip plačiai žinoma, Sabas dar ilgai neprisijungė prie „Blazers“, kol galiausiai padarė tik 1995-ųjų pabaigoje, likus mėnesiui iki 31-o gimtadienio.
Net ir atvykęs gerokai per vėlai A. Sabonis tapo tikru atradimui visai lygai. Sabas žaidė tarp tarsi būtų atkeliavęs iš ateities: varžovus gniuždė tritaškiais, neregėtais perdavimais ir puikiu žaidimo skaitymu. Jis per pirmą savo mėnesį NBA pataikė 15 tolimų metimų iš 26 bandymų ir kurį laiką pagal tritaškių taiklumą (58 proc.) net pirmavo tarp visų lygos snaiperių! Tą įsimintiną lapkritį Sabas smeigė dvi serijas, kai taiklūs buvo šeši iš eilės jo tritaškiai šūviai.
Debiutinį sezoną Sabas susižėrė ir tris istorinius apdovanojimus: tapo geriausiu paskutinės kovo savaitės NBA žaidėju (tada buvo renkamas tik vienas per abi konferencijas – DELFI NBA), laimėjo geriausio balandžio mėnesio naujoko titulą ir pateko į pirmą geriausių sezono naujokų komandą.
Bene įspūdingiausias A. Sabonio asmeninis pasiekimas NBA – tai, kad jis buvo net nominuotas MVP rinkimuose. 1999 metais Sabas surinko tris žurnalistų balsus ir bendroje įskaitoje kartu su Hakeemu Olajuwonu pasidalino 13 vietą. Nugalėjo Jutos „Jazz“ žvaigždė Karlas Malone'as.
Ko gero, „Blazers“ organizacijai reikėjo atkakliau siekti A. Sabonio, o ne prisiminti jį tik prabėgus kone 10 metų nuo pašaukimo. Apie tai dabar atvirai kalba ne tik Portlando ekipos gerbėjai, bet ir buvę žaidėjai.
„Mes būtume tapę NBA čempionais keturis, penkis arba šešis kartus. A. Sabonis buvo neįtikėtinas. Jis darė viską – atlikdavo puikius perdavimus, pataikė tritaškius ir dominavo po krepšiu“, – tvirtina „Blazers“ legenda Clyde'as Drexleris, kuris pats žaidė Portlande iki 1995-ųjų ir matė Sabą treniruotėse, kai šis buvo atvykęs reabilitacijai.
Turėdami teises į Sabą, bet be jo aikštėje „Blazers“ 1992-ųjų NBA finale kaip lygūs su lygiais kovėsi su Čikagos „Bulls“ ir Michaelu Jordanu, bet pripažino pastarųjų pranašumą 2:4.
Visgi Sabas buvo arti NBA aukso žiedų net ir sulaukęs 36-erių metų: 2000 m. Vakarų konferencijos finale „Blazers“ susitiko su Los Andželo „Lakers“ ir serijos rezultatas buvo lygus 3:3, o paskutinėje dvikovoje portlandiečiai likus žaisti 10 min. pirmavo 15 taškų skirtumu (75:60), bet išsibaudavus lietuviui subyrėjo. Portlando komanda pralaimėjo atkarpą net 9:29, mačą 84:89 ir seriją 3:4, o „Lakers“ NBA finale 4:2 susitvarkė su Indianos „Pacers“ ir buvo karūnuoti čempionais.
Iš viso NBA A. Sabonis praleido septynis sezonus, per kuriuos uždirbo 47,838 mln. JAV dolerių. Sabo vidurkiai lygoje – po 12 taškų ir 7,3 atkovoto kamuolio per 24 min., o asmeniniai rekordai – 33 taškai, 20 atkovoti kamuoliai, 8 rezultatyvūs perdavimai ir 6 blokai.
Ar kyla klausimų dėl to, kad Arvydas 1986 m. NBA naujokų biržoje turėjo būti pasirinktas aukščiau? Nebent tik vienas: pirmu numeriu ar kiek žemiau?
Portalas jmoneysports.com mano, kad A. Saboniui turėjo atitekti ketvirtas šaukimas, ir pirmenybę teikia Dennisui Rodmanui, Markui Price'ui bei Bradui Daugherty. Tačiau jeigu svarstytume, jog Sabą pasirinkęs NBA klubas būtų šiek tiek labiau užsispyręs nei „Blazers“ ir sugebėtų prisivilioti jį į JAV bent pora metų anksčiau, A. Sabonis neabejotinai palypėtų į patį viršų.
Pasiteisinęs Big Z, nustebinęs D. Songaila ir pervertintas JV
Be jau aptartų per visą lygos istoriją NBA naujokų biržoje pasirinktų ir pakankamai progų parodyti savo galimybes aikštėje gavusių lietuvių dar trys – Žydrūnas Ilgauskas, Darius Songaila ir Linas Kleiza – jau yra baigę karjeras, o kiti trys – Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas ir Domantas Sabonis – jas tęsia (nebūtinai už Atlanto).
Dukart „Visų žvaigždžių“ dalyvis, naudingiausias Naujokų rungtynių žaidėjas Ž. Ilgauskas, kuris, kaip ir A. Sabonis, savo kraityje dar turi ir geriausio NBA savaitės žaidėjo titulą (2004 m. kovo vidurio) stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje tikrai nebuvo pastumdėlis.
Beveik visą karjerą Klivlande kovojusio Big Z marškinėliai pelnytai kybo „Quicken Loans“ arenos palubėse, o netrukus milžinas sulauks ir dar vieno apdovanojimo.
Ž. Ilgauskas NBA lygoje iš viso praleido 15 metų, dalyvavo, bet nieko nepešė dviejuose NBA superfinaluose ir uždirbo 124,487 mln. JAV dolerių.
1996 metais 20-u pašauktas Big Z, „The Pudding“ skaičiavimais, iš tikrųjų buvo vertas bent 13-os pozicijos.
Per aštuonis sezonus 25,33 mln. JAV dolerių nusipelnęs D. Songaila 2002 m. savo pavardę išgirdo tik 50-as, tačiau solidžiai žaidė tiek Čikagoje, tiek Vašingtone. „The Pudding“ jam skiria 16-ą vietą, o tai reiškia, kad realiai 2002-aisiais prieš Darių buvo pasirinkti net 34-i prastesni žaidėjai už jį.
Per penkis sezonus 9,65 mln. JAV dolerių praturtėjęs L. Kleiza NBA lygoje išgarsėjo 41-o taško pasirodymu mače su Jutos „Jazz“, o 2009 m. buvo ne per toliausiai gal net nuo aukso žiedo, kai kartu su Carmelo Anthony, J. R. Smithu, Chauncey Billupsu, Kenyonu Martinu ir kitais pasiekė Vakarų konferencijos finalą, kur tik po atkaklios serijos užleido kelią į superfinalą „Lakers“ komandai. „The Pudding“ vertinimu, 2005 m. 27-tu numeriu pašauktas L. Kleiza turėjo būti 37-as.
Vertinti dar aktyvius krepšininkus yra sudėtinga, nes jie gali pakeisti savo žaidimą, rodiklius ir nuomonę apie juos. Visgi jei atsispirtume analizuodami naujausius rezultatus, turbūt tik D. Sabonis kol kas atitinka į jį dėtus lūkesčius.
2011-aisiais NBA naujokų biržoje buvo pasirinkti du lietuviai: J. Valančiūnas net penktas, o D. Motiejūnas – 20-as. Skirtingų šaltinių duomenimis, abu jie buvo kiek pervertinti: JV dabar atitektų 8-10 numeris, o D-Mo – ne aukštesnis nei 25-as.
2016 m. į NBA šeimą buvo priimtas ir D. Sabonis. Akivaizdu, kad simboliškai 11-u numeriu pakviestas Domantas pateisina visas viltis ir turėjo būti pirmame dešimtuke – 6-9-as.
Vis dėlto kiekvienas sezonas, o kartais ir rungtynės atneša naujų iššūkių, aplinkybių ir galimybių, tad dabartiniai NBA lietuviai dar tikrai gali stiebtis į viršų. Dėl to juk krepšinis, o ir apskritai sportas ir yra tokie patrauklūs – skaičiavimai ir prognozės čia taip mažai ką reiškia ir iš jų labai dažnai lieka tik dulkės.
