Kanados reporteris savo straipsnyje prisipažino, kad pirmaisiais metais pokalbiai su lietuviu išbandydavo jo žurnalistinį kūrybingumą: nors J. Valančiūną jis pavadino vienu draugiškiausių atletų pasaulyje ir išskyrė unikalų mūsiškio humoro jausmą, tačiau pabrėžė, kad įsijungus kameroms lietuvis tampa visai kitu žmogumi.

„Jis tampa kur kas atsargesnis. Bet taip yra su daugeliu jaunųjų krepšininkų. Prisiminkite, kad NBA Jonas debiutavo būdamas 20-ies, gyvendamas svetimoje šalyje ir besimokydamas naujos kalbos. Ir dėl to jo nebuvo galima kaltinti. Jeigu norėdavai gauti citatą apie Valančiūną, geriausia būdavo pasiteirauti vyresnių žaidėjų arba trenerių, – prisiminė J. Lewenbergas. – Bet man labiausiai patirtis patinka tuo, kad ji prideda pasitikėjimo. Ir pasitikdamas šeštąjį sezoną NBA Jonas spinduliuoja pasitikėjimu tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų.“

„Negalėčiau sakyti, kad esu kitoks Jonas, bet aš esu geresnė Jono versija“, – TSN portalui atsivėrusio 213 cm ūgio centro žodžius cituoja žurnalistas.

„Dėl daugybės dalykų praėjusi vasara tapo J. Valančiūno atgimimu. Ir geresnio laiko tam tiek žaidėjui, tiek komandai negalėjo būti“, – įsitikinęs reporteris.

Jis prisiminė fantastišką JV pasirodymą 2016 metų atkrintamosiose varžybose, kurį tuomet sustabdė tik čiurnos trauma, sugrįžimą į Torontą po prasto pasirodymo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir sunkiai susiklosčiusį praėjusį sezoną.

Kad po sunkių metų lietuvis buvo šiek tiek palūžęs, treniruočių stovyklos metu pripažino ir „Raptors“ vairininkas Dwane'as Caey. Bet tiek Lietuvos krepšinio gerbėjai, tiek treneris, tiek komandos draugai, tiek ir žurnalistai anapus Atlanto pastebėjo, kad šią vasarą J. Valančiūnas buvo visiškai kitoks.

„Pirmiausia ir svarbiausia, jis buvo sveikas. Jo žmona pagimdė antrą atžalą. Jis mėnesį plušėjo miklindamas savo kojas ir įdėjo daugybę pastangų riebalus paversdamas raumenimis. Jis pasiryžo pasiekti geriausią savo gyvenimo formą tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai – ir darbo vaisius jis jau ragauja ikisezoninių rungtynių metu. Jis tapo vienu iš labiausiai stebinančių komandos žaidėjų“, – nuostabos neslėpė TSN reporteris.

Jonas Valančiūnas

Ką neseniai viename interviu pažymėjo D. Casey, tą pastebėjo ir žurnalistas – Jonas pilnai susitaikė su savo nauju vaidmeniu naujoje „Raptors“ puolimo sistemoje.

„Aš jaučiuosi užtikrintai, – prisipažino pats JV. – Pirmiausia, man patinka tai, ką mes darome. Aš tuo mėgaujuosi. Aš tam atsiduodu. Buvo puiki vasara. Aš daug dirbau ties daug žaidimo detalių. Į Torontą grįžau geros nuotaikos. Lietuvos rinktinė nelaimėjo, bet Europos čempionate mes bent jau gerai žaidėme. Aš grįžau būdamas pasirengęs žaisti, būdamas geroje sportinėje formoje ir būdamas psichologiškai tvirtas.“

„Raptors“ vasarą nusprendė judėti visiškai kitokia kryptimi – tapti kur kas greitesne komanda, metančia daug daugiau tolimų metimų ir labiau besidalinančia kamuoliu. Atrodo, kad nė viena iš šių žaidimo savybių nėra stiprioji centro iš Utenos pusė, tačiau jis ne tik prie to pratinasi, bet ir žiba tai darydamas.

Kaip ir daugelis komandos draugų, neminint Kyle'o Lowry ar DeMaro DeRozano, J. Valančiūnas dažnai jausdavosi ignoruojamas puolime. Ir jeigu lietuvis po krepšiu nebūtų sulaukęs perdavimų, kad galėtų nugara žaisti vienas prieš vieną, tai jis apskritai nebūtų įtrauktas į „Raptors“ žaidimą. Bet naujoje sistemoje jis dažniau jausis svarbia komandos dalimi.

„Galbūt tai ir nereiškia, kad Jonas atliks daugiau metimų ir, iš tikrųjų, netgi sulauks mažiau įmetimų po krepšiu – kamuolys turės judėti, o ne sustoti – bet D. Casey nori, kad lietuvis priimtų sprendimus kiekvienoje atakoje, skirstydamas kamuolius nuo tritaškio linijos“, – laukiančius mūsiškio iššūkius naujajame sezone išskyrė žurnalistas.

„Visą vasarą dirbau tam, kad geriau suprasčiau krepšinį ir geriau skaityčiau žaidimą – manau, kad tai yra kitas žingsnis, kurį turiu atlikti puolime“, – įsitikinęs pats aukštaūgis, vasarą svarbių patarimų sulaukęs ir iš Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio. – Juk krepšinis nėra tik taškų pelnymas, taip? Krepšinyje reikia priimti teisingą sprendimą, atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku ir pamatyti laisvus komandos draugus. Jeigu nori laimėti, negali būti savanaudis.“

„Aš tiesiog jaučiuosi patogiai šioje sistemoje... Juk gausiu progą nuspręsti, ką daryti su kamuoliu ir ką visa komanda turės daryti. Tai suteikia daugybę pasitikėjimo ir leidžia pačiam pajusti tikėjimą savimi“, – pridėjo J. Valančiūnas.

Jonas Valančiūnas

Visą vasarą netilo kalbos, kad Lietuvos rinktinės lyderis „Raptors“ klubui nebereikalingas, todėl šis ieško, kam jį išmainyti. Žmonės netgi diskutavo, ar tokie žaidėjai kaip Jonas išvis dar turi ateitį NBA.

Galbūt visos šios kalbos lietuvį tik dar labiau motyvavo?

„Manęs tai visiškai nemotyvuoja, – pareiškė JV. – Aš žinau, kas mane motyvuoja – tai mano šeima. Komandos draugai mane motyvuoja, klubo vadovų norai man mane motyvuoja. Aš suprantu, kad žmonėms reikia kalbėti, žmonės sukurti kalbėti, bet šiais socialinių tinklų laikais tai nepasikeis. Žinau, ką turiu daryti, žinau savo vaidmenį komandoje ir komanda yra svarbiausias dalykas.“

Net penkerius metus mažais žingsniukais tobulėjęs JV nuolat kaip tikras kareivis aukodavo save komandos labui. Bet galbūt jau šiame sezone sirgaliai galiausiai išvys lūžį jo žaidime?

Visgi vos tik išgirdęs šį žodį J. Valančiūnas ėmė kikenti.

„Lūžis? Ką išvis reiškia lūžis?“ – retoriškai klausė Jonas.

Lietuvis žino, jog jis nėra D. DeRozanas ar K. Lowry. Jis nebus rezultatyviausiu „Raptors“ krepšininku. Greičiausiai jis nežais ir „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Kai kuriuose mačuose jo indėlis bus neįvertintas, bet jam tai nė motais. Lūžio sezonu jis pats laikytų tapimą didesne ir svarbesne dar geresnės Toronto komandos dalimi.

„Aukštaūgiai vis dar gali atlikti daug naudingų dalykų“, – pabrėžė milžinas iš Lietuvos. – Atkovoti kamuoliai yra vienas svarbiausių žaidimo elementų, ir tai niekada nepasikeis. Gynėjas negali šiuo aspektu pranokti vidurio puolėjo, ar ne? Tad ši dalis visada išliks tokia pati.

Kažkas turės saugoti krepšį, o mes turėsime užbaigti gynybą atkovotu kamuoliu – tai amžinos tiesos. Manau, kad tie žmonės, kurie sako, jog aukštaūgiai ateityje apskritai išnyks, nėra teisūs“.