Johnas Wallas, Vašingtono „Wizards“: Nuo pat dienos, kai 2010-ųjų metų naujokų biržos pirmuoju šaukimu iš Kentukio universiteto pakviestas krepšininkas prisijungė prie NBA lygos, mažai kas abejojo, jog jis turi visus įžaidėjui reikalingus įgūdžius. Nedaug šios pozicijos krepšininkų gali prilygti „Wizards“ lyderiui atakų užbaigimo ar progų komandos draugams kūrimo klausimais.
Savo septintajame NBA sezone J. Wallas pasiekė aukščiausią žadimo lygį ir renka geriausius karjeros skaičius pelnytų taškų (23,2), rezultatyvių perdavimų (10,7) ir perimtų kamuolių (2,0) vidurkiuose, padėdamas „Wizards“ kautis dėl trečiosios rytų konferencijos vietos.
Prie sėkmingo įžaidėjo žaidimo prisideda ir tai, jog atakuojantis gynėjas Bradley Bealas pagaliau išvengia traumų, ir šis duetas pelnytai minimas diskusijose dėl geriausios gynėjų linijos visoje NBA lygoje. Tačiau dabar J. Wallas privalo išlaikyti šaltakraujiškumą ir žaidimo kokybę atkrintamosiose varžybose.
Du kartus šioje sezono stadijoje žaidęs krepšininkas abiem atvejais smarkiai regresavo svarbiausiose rungtynėse. 2014-ais metais jo pelnomų taškų ir rezultatyvių perdavimų vidurkiai nuo 19,3 ir 8,8 reguliariajame sezone smuktelėjo iki 16,3 ir 7,1 atkrintamosiose, o po metų atitinkamu metu pataikymo procentas krito nuo 45 iki 39 procentų.
„Wizards“ norint pasiekti bent jau Rytų konferencijos finalą J. Wallas privalo paneigti tendencingumus ir žaisti dar efektyviau, nei iki šiol.
Tony Parkeris, San Antonijaus „Spurs“: Per pirmuosius 15 veterano lygoje praleistų sezonų „Spurs“ susidūrus su žaidybinėmis kliūtimis jas nugriauti savo žaidimu dažniausiai sugebėdavo būtent jų įžaidėjas iš Prancūzijos.
Prasiveržimai į baudos aikštelę greitame puolime ir perdavimai laisviems prie tritaškio linijos likusiems komandos draugams ar jo paties agresyvumas pelnant taškus – savo greičiu ir staigumu pasiremdavęs T. Parkeris varžovams nuolat tapdavo neišsprendžiama mįsle.
Šiame sezone toks prancūzo žaidimas jau tapo tik atisminimu. Gegužę 35-ąjį gimtadienį sutiksiantis veteranas viso sezono metu susidūrė su pėdų bei nugaros traumomis ir akivaizdžiai prarado didžiąją dalį savo pagrindiniu laiku visus šiuos metus buvusio startinio greičio.
Ir nors Patty Millsas kartais blyksteli surengdamas savo asmeninį tritaškių šou, o naujokas Dejounte Murray taip pat sužaidė keletą gerų rungtynių, „Spurs“ įžaidėjų linija neabejotinai yra pagrindine jų silpnybe.
San Antonijaus klubui norint pasiekti NBA superfinalą T. Parkeris privalės sugebėti grįžti į jaunystę svarbiausiose atkrintamųjų situacijose.
Isaiah Thomasas, Bostono „Celtics“: Vos 175 centimetrų ūgio pasitikėjimu savimi ir energija spinduliuojantis krepšininkas jums pirmasis pasakys, jog jo sudėjimas netrukdo jam varžytis su geriausiais pasaulio krepšininkais. Jo istoriniai pasiekimai ketvirtuose rungtynių kėliniuose nuo pat sezono pradžios tapo įrodymu, jog pernykštis patekimas į Visų žvaigždžių rungtynes nebuvo vienkartinis atsitiktinumas.
Jis sugeba pataikyti iš bet kurios aikštės vietos, meistriškai nardyti tarp beveik pusmetriu aukštesnių varžovų bokštų baudos aikštelėje ir priimti gerus sprendimus žaidžiant du-prieš-du.
Kol kiti pagrindiniai Rytų konferencijos favoritai („Cavaliers“, „Wizards“ ir „Raptors“) sezono viduryje stiprino savo sudėtis, „Celtics“ pasiryžo keliauti iki galo su turimais žaidėjais. Šis sprendimas tik dar daugiau naštos užkrauna ant I. Thomaso pečių.
Norėdamas nepaisant savo trūkumų gynyboje atvesti Bostono ekipą į konferencijos Olimpą, įžaidėjas privalės žaisti beveik tobulą krepšinį puolime.
Ryanas Andersonas, Hjustono „Rockets“: Vyriausiasis Teksaso ekipos treneris Mike‘as D‘Antoni neseniai buvo paklaustas ar, jo nuomone, R. Andersonas gauna pakankamą ivertinimą už savo žaidimą šiame sezone. „Jis gauna 20 miljionų JAV dolerių. Aš galėčiau patapšnoti jam per petį, bet manau, kad jis patenkintas ir be to“, atsakė strategas.
Kai „Rockets“ su R. Andersonu pasirašė ketverių metų 80 milijonų dolerių kontraktą, dauguma lygos analitikų šį sprendimą vadino vienu rizikingiausių (ar, atvirai – blogiausių) sprendimų šią vasarą. Per pastaruosius tris sezonus snaiperis dėl traumų atitinkamai praleido 60, 21 ir 16 rungtynių.
Kažkada beveik 40 procentų siekęs tritaškių taiklumas per paskutiniuosius du puolėjo sezonus Naujajame Orleane taip pat stipriai krito. Dėl savo gynybinių gegbėjimų stokos galiausiai jis net prarado vietą „Pelicans“ starto penkete.
Tačiau M. D‘Antoni daug labiau rūpi ne R. Andersono gynyba, o savybė atverti erdves puolime klubo lyderiui Jamesui Hardenui. Ir nors puolėjas ir nėra taip garsiai linksniuojamas kaip jo komandos draugas Ericas Gordonas, jo žaidimas bus itin svarbus „Rockets“ siekiant aukščiausių tikslų.
Gordonas Haywardas, Jutos „Jazz“: Iki šio sezono vienintelį kartą NBA atkrintamųjų skonio G. Haywardas paragavo antrajame savo sezone (2012-ais) ir sausu rezultatu pirmame etape „Spurs“ pralaimėta serija puolėjui negalėjo palikti gero įspūdžio. Per pastaruosius ketverius metus Jutos lyderis daugiau nei įprato prie pralaimėjimų, tačiau ilgalaikis „Jazz“ palanas pagaliau neša vaisius.
G. Haywardas savo pirmoje rimtoje atkrintamųjų varžybų serijoje žais būtent prieš tą vasarą, kurios metu taps neapribotu laisvuoju agentu. Ši aplinkybė psichologinio spaudimo atneš tiek žaidėjui, tiek pačiai organizacijai. Krašto puolėjas jau įrodė, kad kovingumu prilygsta savo talentui ir pirmą kartą karjeroje dalyvavo Visų žvaigždžių rungtynėse.
Būtent aplink šį 27-erių metų krepšininką Jutos klubas ir nori statyti savo sudėtį, tačiau tuo pačiu metu buvęs G. Haywardo treneris Butlerio universitete Bradas Stevensas ieško tos žvaigždės, kuri pakeltų „Celtics“ į Klivlando ekipos lygį, tad krepšininko laukia įtempta vasara.
„Jazz“ turi būri jaunų ir talentingų, tačiau patirties atkrintamosiose neturinčių krepšininkų – Rudy Gobertą, Rodney Hoodą, Alecą Burksą, Derricką Favorsą, Dante Exumą – todėl nors simboliškos patirties šioje sezono stadijoje ragavęs G. Hayw
