Viena vertus, sutinkant iš esmės su kiekvienu L.Birdo žodžiu, ištartu tą trečiadienį – kad žaidėjai nežaidė vienodai profesionaliai, kad treneriams nepavyko suburti komandos ir t. t., – į sąrašą tų, kuriems šį sezoną skausmingai nepasisekė, reikėtų įtraukti dar vieną garsią pavardę – paties Larry Birdo.
Trejus metus vadovaudamas šiai komandai drauge su vykdančiuoju direktoriumi Donnie Walshu (beje, D.Walsho sutartis baigiasi kitą sezoną), L.Birdas žengė vieną gerą žingsnį – atleido Isiah’ą Thomasą ir nusamdė Ricką Carlisle’ą. Taškas. Kas toliau?
Populiarųjį Alą Harringtoną L.Birdas išmainė į visiškai nepastovų Stepheną Jacksoną – klaida.
Jis ėmėsi palaikyti Roną Artestą, stojęs greta jo ant žurnalo „Sports Illustrated“ viršelio – vėl klaida.
Pasirašė trejų metų sutartį su Šarūnu Jasikevičiumi – dar viena klaida.
Pažvelgus atgal, galima būtų pateikti argumentų, kad sprendimas įsigyti Predragą Stojakovičių taip pat buvo klaida: ir Corey Maggette, ir Bonzi Wellsas (kiti svarstyti įsigyti žaidėjai) gerokai geriau žaidė sezono atkrintamosiose rungtynėse.
Gal L.Birdas tuomet ir nesumaišė Ricko Carlisle’o su žemėmis, tačiau pastarajam kliuvo kaip reikiant. Štai kaip kalbėjo L.Birdas:
„Turėjo būti daugiau bendravimo tarp trenerio ir žaidėjų.“
„Aš manau, kad kartais Rickas turėjo būti griežtesnis. Jis turėjo daugiau reikalauti iš šių vyrukų, kaip iš profesionalų, atsižvelgiant į tai, kaip jie žaidė kartu.“
„Turint omeny visa tai, kas įvyko praėjusiaisiais metais, galima būtų pastebėti, kad treneris kartais galbūt prarasdavo komandos kontrolę.“
Apie Š.Jasikevičių, R.Carlisle’o „palaidotą“ ant atsarginių žaidėjų suolelio, L.Birdas kalbėjo taip: „Mudu su Ricku esame skirtingi. Jis mėgsta jį [Š.Jasikevičių] pastatyti atakuojančiojo gynėjo pozicijoje, o man atrodo, kad jis yra įžaidėjas, ir jei jis gauna savo minutes aikštėje, užsitarnauja pasitikėjimą. Aš manau, kad jis labai geras žaidėjas.“
Būdami R.Carlisle'o vietoje, turbūt nekantraujate, kas toliau. Detroite jis buvo apkaltintas per dideliu griežtumu ir buvo atleistas netgi po dviejų sezonų su 50 pergalių. Čia jis kaltinamas per dideliu švelnumu, ypač rodomu geriausiems žaidėjams, pavyzdžiui, S.Jacksonui ir J.O’Nealui, nepaisant sezonų su 61, 44 ir 41 pergale.
L.Birdas labai aiškiai davė suprasti, kad pats daug labiau rūpinsis naujojo sezono komanda, – jis užsiminė, kad turėjo tuo užsiimti ir šiais metais. Taip, tarė jis, kitą sezoną pavadėlis bus gerokai trumpesnis ir žaidėjams, ir treneriams.
O kaip su virve ant L.Birdo kaklo? Per pirmuosius dvejus metus Walsho-Birdo komandoje Walshui teko vadovo vaidmuo, o Birdui – mokinio. Tačiau kitais metais komanda priklausys vienam Birdui ir niekam daugiau.
Sužinojome viena: būti fantastišku žaidėju dar nereiškia būti fantastišku NBA vadovu. Prisiminkime du senus L.Birdo komandos draugus iš Bostono Danny Ainge’ą ir Keviną McHale’ą.
O dabar tai, kad L.Birdas nežadėjo didelių permainų atkrintamosioms rungtynėms, dar nereiškia, kad jis nepajudinamai laikysis savo šią vasarą. Nebūtų prasminga skelbtis, ketinąs performuoti sąrašą. Tačiau jei kito sezono sąrašas atrodys labai panašus į tą, kuris buvo eliminuotas, bus įdomu dalyvauti kito pavasario „skrodime“.
Galima įtarti, kad tuomet jis jau nebeturės atpirkimo ožių.
