Bent jau į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę pastarosiomis vasaromis renkasi tik tie, kurie neturi svaresnių priežasčių ar reikalų.
Pernai – dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nacionalinės komandos marškinėlių Europos čempionate neapsivilko Edgaras Ulanovas, Tadas Sedekerskis, Eimantas Bendžius, Donatas Motiejūnas ir Artūras Gudaitis.
Šiemet atsisakiusiųjų ginti šalies garbę planetos pirmenybėse sąrašas taip pat ne ką trumpesnis – Lukas Lekavičius, Marius Grigonis, Rokas Giedraitis ir turbūt tas pats E. Ulanovas. Neaiški ir už Atlanto esančio Domanto Sabonio situacija, kuriam gali būti atlikta dešiniojo nykščio operacija.
„Keli žaidėjai dar laukia, kol pasibaigs jų čempionatas, žiūrės ar turės pakankamai poilsio. Situacija keičiasi, žaidėjai turi savo planus. Yra traumos, sutartys. Reikėtų klausti jų.
Pasikeitimų bus, bet manau, kad nenukentėsime dėl to. Turėsime labiau alkaną komandą, žaidėjus, kurie nori žaisti ir atstovauti Lietuvai. Aišku, norėčiau surinkti geriausius. Patirties gal bus mažiau, bet suvažiuos visi, kurie motyvuoti“, – spaudos konferencijoje atskleidė vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis.
Visiškai aiškų teigiamą atsakymą strategas kol kas yra gavęs tik iš dviejų vyrų – savo atsidavimą garantavo Rokas Jokubaitis ir Jonas Valančiūnas.
Koks bus tikrasis Lietuvos rinktinės pajėgumas, paaiškės vėliau, bet jau ryškėja vaizdas, kad nutraukti medalių badą, kuris tęsiasi nuo pat 2015-ųjų, paprasta nebus.
Tuo labiau, kad ištraukti burtai lietuvius (FIBA 8) nubloškė į D grupę kartu su Juodkalnija (FIBA 18), Meksika (FIBA 31) ir Egiptu (FIBA 55), kurios barjerą įveikus dėl vietos ketvirtfinalyje greičiausiai tektų konkuruoti su JAV (FIBA 2) ir Graikijos (FIBA 9) kariaunomis iš C grupės.
Amerikiečių pajėgas sudarys NBA lygos žvaigždės, o graikus į priekį turėtų vesti pats Giannis Antetokounmpo. Neseniai šios šalies pilietybė buvo suteikta ir buvusiam žalgiriečiui, o dabar – Eurolygos vicečempiono Pirėjo „Olympiakos“ klubo gynybos monstrui Thomasui Walkupui.
„Kai žaidėjai man pasiskųsdavo, kad yra pavargę, aš jiems pasakydavau: keisk profesiją – eik dirbti buhalteriu“, – skambiai yra pareiškęs buvęs ilgametis rinktinės vedlys Vladas Garastas.
Panašiai kandžiai apie atsisakančius ar dvejojančius žaisti Lietuvos rinktinėje pasisakė ir pats ne vieną vasarą paaukojęs bei ne vieną medalį (dvi olimpines bronzas ir Europos čempionato sidabrą) nukalti padėjęs Rimas Kurtinaitis.
„Dėl žaidimo nacionalinėje rinktinėje neturėtų kilti klausimų. Tai nebūtų teisinga. Aišku, aš žinau, kad rungtynių padaugėjo, jos įtemptos, žaidėjai pavargę, traumuoti. Yra daug objektyvių priežasčių, dėl kurių gal jie gali nežaisti. Bet iš esmės tai yra mūsų šalis ir ją reikia ginti.
Aš nenoriu grįžti į tuos laikus, bet mums būdavo garbė grįžti į Lietuvą ir mes kovojame dėl kiekvienos vietos. Tuo metu buvo tokia tendencija, kad kas nepapuola į rinktinę, tas verkia, o dabar kažkaip lengvai visi žiūri – pavargęs, nenoriu...
Manau, per prievartą tų rezultatų nepasieksi. Gal tada reikia surinkti tuos gal ne tokio aukšto lygio žaidėjus, bet norinčius laimėti, kurie dirbs ir sieks pergalių“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ svarstė Kurtis, pats Lietuvos garbę net ir atrankos varžybose gynęs iki beveik 37-erių metų amžiaus.
Kiek nuosaikiau kalbėjo buvęs rinktinės trenerių štabo narys Benas Matkevičius.
„Mes teisti ar smerkti žaidėjų negalime. Taip daryti tiesiog negalime, nes jei toks sprendimas priimtas, turime jį gerbti.
Tu negali prognozuoti, koks bus klimatas komandoje. Kartais būna, kad mažesnė sudėtis, trumpesnė žaidėjų rotacija ir aiškesni vaidmenys visiškai išeina į pozityvią pusę, o komanda dar geriau pasirodo. Visi prisimename 2010-ųjų pasaulio čempionatą, kai daug kas nesitikėjo nieko ir galvojo, kad jauna komanda, nebus jokio medalio. Turime pažiūrėti, kaip komanda atrodys, kaip jis suigros, koks bus vaizdas ir žaidimas.
Lietuvai dažnai yra geriau žaisti kaip ne favoritei ir negalvoti apie save kaip apie pasaulio bambą, o kovoti nuolankiai ir įsikandus dantimis į varžovus gynyboje. Tada mažiau ir visokių klausimų, frustracijų bei barnių. Sakau, viskas gali išeiti ir į gerą pusę, tereikia išlaukti paisruošimo fazės, galutinės sudėties, kelionės, aklimatizacijos, o tada jau žiūrėti, kaip žaidimas klostysis“, – teigė NBA klubo Bostono „Celtics“ tarptautinis skautas.
Su tokia nuomone iš dalies sutiko ir aštrialiežuvis komentatorius Vaidas Čeponis.
„Reikia į kiekvieną atvejį žiūrėti atskirai. Jeigu, tarkime, krepšininkas yra jaunas, pačiame jėgų žydėjime, jei sezono metu neturėjo jokių traumų ir nėra jokių nelaimių šeimoje, bet atsisako padėti, tuomet jis vertas smerkimo. Atsimename, kai prieš daug metų vienas žaidėjas, kurio pavardės neminėsiu, atsisakė žaisti rinktinėje, nes reikėjo perkraustyti baldus kažkur bute.
Bet tikrai būna taip, kad tada vidutiniokai taip mobilizuojasi, nes žino, kad gaus daug minučių, kadangi nėra, kam juos pakeisti. Matėme, kaip suspindo rinktinė 2010-aisiais“, – pasakojo ekspertas.
LKF rinktinei kelia tikslą patekti į geriausių aštuntuką pasaulio čempionate, pats K. Maksvytis turi didesnes ambicijas.
Šiais metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvaus FIBA pasaulio taurėje, kurios kovos vyks rugpjūčio 25-rugsėjo 10 dienomis Japonijoje, Indonezijoje ir Filipinuose.
Planetos pirmenybėse rinktinės kovos ne tik dėl apdovanojimų, bet ir dėl kelialapių į 2024 metų vasaros olimpines žaidynes Paryžiuje.
