Nedažnai po rungtynių „Žalgirio“ arenoje išgirsi svečių trenerį, patenkintą dėl to, kad mačo pradžioje susidūrus su 15 tūkstančių gerbėjų spaudimu komandai drebėjo rankos.
„Man patiko, kad mano žaidėjai išėjo į aikštę susinervinę. Tai buvo geras ženklas – todėl, kad komanda tikrai atidirbo gynyboje, nors puolime ir ėjosi prasčiau. Tokiose situacijose geriau jau nervintis nei išeiti atsipūtusiems“, – paaiškino Š. Jasikevičius.
Nervų netrūko abiejose aikštės pusėse: trečiadienį Nemuno saloje tiesiogine to žodžio prasme skraidė tik Žalgirinis (prieš komandų pristatymą šeimininkų talismanas, prikabintas prie lynų, apkeliavo arenos palubes).
Prastai dvikovą pradėjęs „Žalgiris“ buvo suėmęs katalonus už gerklės pirmo ir antro kėlinių sandūroje, kai paskatintas netikėtai aktyviai sužaidusio Tomo Dimšos spurtavo 17:4, bet likusį laiką sąlygas diktavo favoritai.
Jiems nesutrukdė tai, kad komandos lyderis Nikola Mirotičius šįkart puolime panašėjo į ankstesniais sezonais komandos gerbėjus gluminusią savo atkrintamųjų versiją ir tenkinosi 9 taškais.
„Barca“ laimėjo 77:66 ir vakarą baigė šokdama pergalės šokį, kurį „Žalgirio“ arena stengėsi nutraukti tūžmingu švilpimu.
„Galvoju, kad tik kvailys gali nesidžiaugti tokiais momentais. Juk sezonas buvo ilgas, daug nuopuolių. Dabar kukliai išeisiu ir labai daug džiaugsiuosi“, – šypsojosi Š. Jasikevičius, kurį po finalinės sirenos glebėsčiavo dvi artimųjų kartos – ir tėvai, ir vaikai.
Smagiausia jam dėl to, jog ir „Barcelona“ žvaigždės patikėjo, kad visus išankstinius lūkesčius viršiję varžovai nėra Eurolygos patrankų mėsa.
„Žalgiris“ nelabai turi metikų ir kūrėjų – viskas pasiekta didžiuliu darbu, atsidavimu, charakteriu. Dėl to juos taip ir gerbiu.
Ir tikrai pajaučiau, kad ir mano žaidėjai gerbia. Bet jeigu mes atiduodame tokią patį širdį kaip ir „Žalgiris“, tiesiog esame stipresnė komanda. Mano žaidėjai atsvėrė varžovus atsidavimu, kovos jausmu, noru – tuomet kažkuriose situacijose jau galėjo pasireikšti didesnis mūsų meistriškumas“, – atsiliepė Š. Jasikevičius.
Šįsyk gimtajame mieste nė jis nebuvo sutiktas plojimais, tad po mačo paklaustas, ar tikisi vietos sirgalių palaikymo po dviejų savaičių laukiančiose Eurolygos finalo ketverto kovose, 47-erių specialistas neturėjo vienareikšmio atsakymo.
„Nežinau, ko tikėtis, – sakė treneris, iš karto pasukęs kalbą apie pačios „Barcos“ aistruolius. – Žinome, kad mūsų fanai nepasižymi keliavimo įpročiais, bet tikiuosi, kad jų čia bus kuo daugiau. Taip jau būna, svarbiausia susikoncentruoti į savus reikalus.“
Jis taip pat pridūrė nesureikšminantis finalo ketverto vietos – Š. Jasikevičiaus žodžiais, šis galėtų vykti nors ir Antarktidoje, vis tiek džiaugsmas iškopus tarp keturių stipriausių būtų panašus.
– Per pirmą rungtynių pusę „Barcelona“ suklydo dešimt kartų. Ar problema buvo nejudantis kamuolys, kaip sakėte auklėtiniams per vieną minutės pertraukėlę? – buvo paklaustas Š. Jasikevičius
– Man patiko, kad mano žaidėjai išėjo į aikštę susinervinę. Tai buvo geras ženklas – todėl, kad komanda tikrai atidirbo gynyboje, nors puolime ir ėjosi prasčiau. Ir „Žalgiris“ rungtynių pradžioje nervinosi, kiek aš supratau. Bet tokiose situacijose geriau jau nervintis nei išeiti atsipūtusiems.
Per pertrauką su nervais kažkiek susitvarkėme, šiek tiek pakeitėme taktiką, daugiau judinome kamuolį tai iš vienos, tai iš kitos pusės, geriau pataikėme. O prieš tai viskas atrodė labai statiškai. Aišku, kai dešimt kartų išmeti kamuolį į užribį, išvis negalima apie puolimą kalbėti.
– Kaip susitvarkyti su nervais sekėsi Rokui Jokubaičiui?
– Manau, daugiau ar mažiau kaip ir visiems kitiems. Nepasirodė, kad jis būtų pasimetęs, atvirkščiai. Apskritai, visiems trims įžaidėjams ši serija buvo nuostabi, tai atspindi ir komandos rezultatyvumas. Manau, tiek Tomašas Satoransky, tiek Nicolasas Laprovittola, tiek Rokas sužaidė puikią seriją.
– Kokie jūsų gynybos sprendimai lėmė „tuščią“ Rolando Šmito seriją?
– Tai – savaime aišku: neleisti mesti tritaškio sužaidus du prieš du, dvigubinti gynybą prie baudos aikštelės. Stengėmės, kad jam tektų žaisti prieš du, mūsų mintis buvo kuo labiau spaustis baudos aikštelėje.
– Treniruodamas „Žalgirį“ dažnai kalbėdavote, kad teisėjai labiau gerbia didesnius klubus. Ar dabar matote, kad pranašumą šiuo aspektu turi „Barcelona“?
– Nežinau. Apie pirmas rungtynes nėra ką kalbėti, pirmoje antro mačo pusėje teisėjavimas kažkiek buvo mums palankesnis. Bet paskui kai kurie švilpukai nepatiko. Nežinau, reikia atidžiau peržiūrėti vaizdo įrašą.
– Janas Vesely anksčiau buvo laikomas prastokai pataikančiu žaidėju, bet šioje serijoje neprametė nė vieno baudos metimo, drąsiai atakavo iš vidutinio nuotolio.
– Janas apskritai daugiausiai duoda net ne kaip krepšininkas, o kaip lyderis, rūbinės prižiūrėtojas, patyręs žmogus. Teko kalbėtis su kai kuriais buvusiais jo komandos draugais iš Stambulo „Fenerbahče“, Edgaras Ulanovas irgi pasakytų, koks Janas yra, kaip sujungia rūbinę. Čia – svarbiausi dalykai, tik po jų galime leistis kalbėti apie krepšinio detales.
– Jums ramiau, kai jūsų buvusi komanda „Žalgiris“ po tragiško praėjusio sezono dabar yra Kazio Maksvyčio rankose?
– Čia kitokių nuomonių net būti negali.
– Alexas Abrinesas sakė, kad per trejus jūsų vadovavimo metus „Barcelona“ šįkart finalo ketvertą pasitinka geriausios sportinės formos. Ar sutinkate?
– Ne. Manau, kad ir ankstesniais kartais mes atžygiuodavome iki finalo ketvertų labai geros formos. Pamenu pirmąjį Kelne, komanda buvo tiesiog nuostabi: Cory Higginsas – aukštumoje, Pau Gasolis buvo su mumis. Vienintelė bėda galbūt buvo tai, jog visi kartu žaidėme pirmą sezoną. Na, ir pralaimėjome nuostabiam Stambulo „Anadolu Efes“, kuris žaidė super krepšinį. Tai tik parodo, kaip sunku laimėti šį titulą.
– Jūsų laikais žaidėjai iš „Žalgirio“ keldavosi į turtingesnius klubus, pasirašydavo pelningesnes sutartis. Kaip galvojate, kiek jų šaus aukštyn iš šiandieninio „Žalgirio“?
– Be abejo, Keenanas Evansas. R. Šmitas jau ir prieš tai žaidė „Barcelona“, davė daug naudos, Ulė buvo „Fenerbahče“. Manau, kiekvienai komandai reikia ir tokio žaidėjo kaip Arnas Butkevičius. Jis gali išjungti varžovų lyderį, kiekvienose rungtynėse suteikia fiziškumo. „Žalgiris“ turi daug rimtų žaidėjų, surinkta gera komanda.
Neturime užmiršti, kad manieji pangosai, davisai, micičiai, žaisdami „Žalgiryje“, dar nebuvo Eurolygos žvaigždės. Palaukite, jie visi buvo atėję iš FIBA Čempionų lygos, geriausiu atveju – iš Europos taurės turnyro. Tai buvo tam tikras monetos metimas, rizika. Dabar tos pavardės skamba įspūdingai, bet reikėjo daug laiko, kad jos taptų garsiomis.
Trečiadienio rungtynes stebėjo sausakimša „Žalgirio“ arena – 15,3 tūkst. žiūrovų.
Lietuvis Rokas Jokubaitis nugalėtojams pelnė 11 taškų.
Katalonai Kaune darsyk vertėsi be nugaros problemų suvaržyto gynėjo Cory Higginso, kuris šioje serijoje ant parketo taip ir pasirodė.
Treniruojant Š. Jasikevičiui, Ispanijos vicečempionai Eurolygos finalo ketvertą pasiekė trečią sykį iš eilės. Kovai dėl trofėjaus jiems vėl teks grįžti į Kauną, kur paskutiniai sezono taškai bus sudėlioti gegužės 19-21 d.
Pusfinalyje „Barcos“ lauks Madrido „Real“ (Ispanija) arba Belgrado „Partizan“ (Serbija), kuris šiuo metu pirmauja serijoje 2-1.
Primename, kad praėjusią savaitę „Barcelona“ laimėjo abejas rungtynes namuose – 91:69 ir 89:81.
Šiame reguliariajame sezone ekipos pasidalino po pergalę namuose. „Barcelona“ turnyro lentelėje finišavo antra (23/11), „Žalgiris“ – septintas (19/15).
Per visą istoriją komandos susitiko 39 kartus, lietuviams palankiai baigėsi tik 7 dvikovos.
