Antradienį katalonų treniruotėje „Blaugrana“ arenoje nebuvo matyti gynėjo Cory Higginso.
33-ejų amerikiečiui šis sezonas toli gražu nebuvo rožėmis klotas, bet jis jau nekart įrodė lemiamu metu nesibaidantis kamuolio – ir žinantis, ką su juo daryti.
Bent jau grumtynių su Kauno „Žalgiriu“ pradžią C. Higginsas praleis dėl nugaros skausmų. Š. Jasikevičius teigė nežinantis, kada jis gali sugrįžti į rikiuotę.
Tuo metu visi kiti „Barcos“ žaidėjai antradienį sportavo su komanda – kovai dėl vietos Kaune kitą mėnesį vyksiančiame Eurolygos finalo ketverto turnyre jie yra pasiruošę.
Pasiruošęs ir Š. Jasikevičius. 47-erių specialistas pirmą kartą ves komandą į tokio pobūdžio kautynes su savo vaikystės meile, po kurių neišvengiamai kažkieno skruostais nusiris ašarų.
Dar pats žaisdamas krepšinį Š. Jasikevičius yra du kartus mėginęs pastoti kelią savo gimtojo miesto komandai žūtbūtinėse rungtynėse.
2004-aisiais paskutiniame Eurolygos TOP-16 etapo ture sprendėsi, kuri komanda žengs į finalo ketvertą – Šaro atstovaujama Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis) ar „Žalgiris“.
Š. Jasikevičius pelnė 37 taškus, bet pasiekė asmeninių pražangų limitą ir dar mačui nesibaigus sveikino paskutinį karjeros sezoną žaidusį Arvydą Sabonį su pergale. Tuomet nutiko kai kas, ko Kaunas niekada nepamirš, kad ir kaip to geistų – žudikiškas Derricko Sharpo tritaškis bloškė „Žalgirį“ iš rojaus į pragarą.
Grumtis su žalgiriečiais finalinėje sezono stadijoje Š. Jasikevičiui yra tekę ir dar pačioje profesionalo karjeros pradžioje – 1999-ųjų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale. Kad ir kaip tuomet nėrėsi iš kailio įžaidėjas, jo atstovautas Vilniaus „Lietuvos rytas“ pralaimėjo finalo seriją 0-3.
Kuomet paaiškėjo, su kuo ketvirtfinalyje teks rungtis „Barcai“, Š. Jasikevičius iškart pareiškė nesidžiaugiantis tokiu įvykių posūkiu. Vis dėlto kovos išvakarėse jis jau nustūmęs sentimentus toli į šoną.
„Emocijų buvo, bet kai ateina laikas dirbti, į tai ir susitelki. Ne principai čia žaidžia – tiesiog reikia kuo geriau atlikti savo darbą, laimėti rungtynes. Su principais toli nenueisi, bet vis tiek norisi parodyti geriausią veidą.
Kaip žaidėjas – vienaip, kaip treneris – jau kitaip. Kartais reikia užkurti komandą, kartais – nuraminti, paruošti taktiką, paaiškinti, kokia tai, mano manymu, bus serija“, – kalbėjo kaunietis.
O serijos jis – bent jau kalbėdamas viešai – laukia sudėtingos ir nenuspėjamos. Tokios kaip ir praėjusiais metais.
„Manau, turime būti pasiruošę panašiai serijai kaip su Miuncheno „Bayern“ (nors buvo laikomi akivaizdžiais favoritais, katalonai nukraujavusius vokiečius įveikė tik po maksimaliai užsitęsusios kovos 3-2 – Delfi). Apie tai byloja ir panašus šių varžovų įvaizdis, ir statistika – kaip ir pernykštis „Bayern“, „Žalgiris“ žaidžia kantriai, iki paskutinių atakos sekundžių. Reikės būti tam pasiruošusiems, reikės kentėti, reikės dar labiau susitelkti į detales“, – dėstė Š. Jasikevičius.
Ir treneris nesileido blaškomas tautiečių, kurie dėl griežtos „Barcelona“ bilietų platinimo politikos turėjo desperatiškai ieškoti aplinkinių būdų, kaip trečiadienį patekti į „Blaugrana“ tribūnas.
„Padėjau patiems artimiausiams, o kiti... Tų problemų su bilietais pas mus būna kiekvieną kartą. Atvažiuoja Belgrado „Partizan“ – problemos, atvažiuoja Belgrado „Crvena Zvezda“ – problemos. O atvažiuoja Tel Avivo „Maccabi“ – problemos jau keturgubos. Apie „Žalgirį“ net nešneku“, – sakė Šaras.
Vos už kelių kilometrų nuo 7,5 tūkst. žiūrovų talpinančios „Blaugrana“ stūkso dvigubai didesni „Palau Sant Jordi“ sporto rūmai.
Pasiteiravus, kodėl „Barca“ tokių didelį ažiotažą keliančių dvikovų nežaidžia erdvesnėje arenoje, ekipos strategas klausimą nuleido juokais.
„Negaliu taip greitai pastatyti naujos arenos, neturiu tiek plytų namuose, – šypsojosi Šaras. – Čia – jau ne mano sfera, nenoriu jums daug antraščių pridiktuoti.“
– Lyginant su dvejais praėjusiais metais, ar serijai su „Žalgiriu“ pasiruošti lengviau, kai varžovą pažįstate kaip nuluptą, ar kaip tik tenka nemiegoti naktimis laužant galvą, kuo nustebinti priešininką? – Delfi paklausė Š. Jasikevičius
– Nemanau, kad ir anksčiau tai padaryti buvo sunku. Dabartinėje uždaroje Eurolygoje taip dažnai matome kiekvieną varžovą, sukamės tame pačiame rate, jog visus pažįstame. Kas yra blogiausia, jog kiti lygiai taip pat pažįsta mus. Ir kuo giliau eini į seriją, tuo dar nuodugniau pačiupinėji vienas kitą – sulig kiekvienu maču šiuo aspektu darosi vis sunkiau.
– „Žalgiris“ pastaruoju metu Eurolygoje rungtynes pradėdavo žemu penketu. Ar tam ruošiatės?
– Manau, kad tokiu atveju atsiranda vietų, per kurias juos galima bausti, ir lygiai taip pat jie įgauna tam tikrų privalumų. Reikia žinoti, prieš ką giniesi, reikia žinoti kiekvieno žaidėjo stiprybes. Aišku, taip žaisdamas „Žalgiris“ pridaro varžovams problemų. Rolandas Šmitas yra geros formos, tiksliai atakuoja iš toli. O jei pradedi keistis dengiamaisiais, eina po krepšiu, kur gali užsiimti gerą poziciją, atkovoti kamuolį. Toks jau tas krepšinis, reikia mokėti prisitaikyti.
– Kalbama, kad K. Maksvytis galėtų būti vienas pretendentų Eurolygos metų trenerio nominacijoje. Kokia jūsų nuomonė?
– Manau, kad jis ir yra vienas pagrindinių pretendentų. Niekas juk nesitikėjo tokių „Žalgirio“ rezultatų, ypač kai traumą patyrė Keenanas Evansas. Tai tik parodo jų lygį ir charakterį.
– Pagal finansinį pajėgumą „Žalgiris“ atkrintamosiose varžybose – veikiau anomalija nei taisyklė. Bet jūsų vadovaujami kauniečiai ten buvo du kartus. Kokie tuometės bei dabartinės komandos panašumai ir skirtumai?
– Anksčiau mes stengdavomės imti jaunus žaidėjus, kurie atvažiuodavo iš FIBA Čempionų lygos, iš Europos taurės. Dabar „Žalgiris“ jau eina kitu keliu, surinko daug 30 metų sulaukusių, patyrusių žaidėjų. Juk beveik visi, gal išskyrus tik Arną Butkevičių, jau buvo žaidę Eurolygoje. Bet ir Arnas – jau praėjęs begalę kovų. Tad komplektacijos idėja – kitokia, orientuota daugiau į galutinį produktą, o ne jaunimą, kaip darydavome anksčiau.
– Ar po tokio reguliaraus sezono jums jau lengviau įtikinti savo žaidėjus, kad „Žalgiris“ – pavojingas priešininkas?
– Nežinau, negaliu atsakyti. Bandau tai daryti, atlikti savo darbą. Kaip pavyko, pamatysime ryt ir penktadienį.
– Bent vienerioms rungtynėms atvyksite ir į Kauną, kur „Žalgiris“ šiame sezone ypatingai stiprus. Kiek jums svarbu atvažiuoti pirmaujant 2-0?
– Nereikia žiūrėti taip toli, filosofinius klausimus reikia palikti šone. Svarbiausia yra pirma ataka rytoj. Ir tos šabloninės frazės, kurias jau minėjau – kantrybė, kentėjimas, planas.
– Jūs su „Barcelona“ trečią kartą bandysite sumedžioti Eurolygos trofėjų. Ar jaučiate spaudimą iš klubo vidaus?
– Klube niekas su manimi apie tai nekalba. Ir taip aišku, kad visi nori laimėti, noriu ir aš pats. Spaudimas – juokingas žodis, nes visiškai pakanka ir to, kurį pats sukeli sau ir žaidėjams kiekvieną dieną.
Primename, kad „Barcelona“ ir „Žalgirio“ mūšis Eurolygos ketvirtfinalyje prasidės trečiadienį, 21 val. Lietuvos laiku. Antrosios serijos iki trijų pergalių rungtynės taip pat Barselonoje vyks penktadienį, Kaune komandos pirmąsyk susikibs gegužės 3 d.
Iki šiol per visą istoriją „Žalgiris“ ir „Barcelona“ galynėjosi 36 kartus, lietuviams palankiai baigėsi tik 7 dvikovos.
„Blaugrana“ arenoje šeimininkaujant Š. Jasikevičiui kauniečiams dar nėra pavykę laimėti. Paskutinį kartą „Barca“ jos pačios tvirtovėje buvo įveikta 2017-aisiais, kai Šaras dar stovėjo priešingoje barikadų pusėje.
Šiame reguliariajame sezone ekipos pasidalino po pergalę namuose. „Barcelona“ turnyro lentelėje finišavo antra (23/11), „Žalgiris“ – septintas (19/15).
Kauno ekipa Eurolygos ketvirtfinalyje šiame amžiuje žais trečią kartą. 2018-aisiais žalgiriečiai iškopė į finalo ketvertą ir užėmė trečią vietą, po metų pakartoti tokio žygio nebepavyko.
Tuo metu „Barcelona“ – etatinė atkrintamųjų varžybų dalyvė. Ketvirtfinalyje katalonų nebuvo tik 2017 ir 2018 metais. Nuo 2020-ųjų treniruojant Š. Jasikevičiui komanda iki šiol abu kartus žaidė finalo ketverte ir užėmė atitinkamai antrą bei trečią vietas.
Pusfinalyje šios poros nugalėtojo lauks Madrido „Real“ (Ispanija) arba Belgrado „Partizan“ (Serbija).
