„Faktas, kad nukrito spaudimas, kuris slėgė visus. Labai reikalinga pergalė“, – atsiduso prieniškių treneris Marius Kiltinavičius.
Jis pats stojo prie klubo vairo jau tada, kai situacija buvo kritinė. „Labas Gas“ sudėtis taip pat pasikeitė kardinaliai, komanda rinkoje dar dairosi aukštaūgio.
„Dabar turiu tikrai išskirtinį kolektyvą, jei kalbėčiau apie mentalitetą, požiūrį, vidines savybes. Esu labai patenkintas“, – sakė „Labas Gas“ strategas.
LKL.lt kalbėjosi su juo apie šio sezono iššūkius, permainas, kituose klubuose atsiskleidusius legionierius ir pagarsėjusį emocijų pliūpsnį rungtynėse su „Gargždais“.
– Kaip manote, kodėl pirmu Prienų komandos įveiktu varžovu tapo būtent „Lietkabelis“?
– Tikėjau, kad rezultatas kažkada turi ateiti, bet nežinau, kodėl įveikėme būtent Panevėžio klubą. Sunku vertinti kitos komandos reikalus, galiu vertinti tik tai, ką darome patys. Manau, kad esame solidi komanda, kryptingai dirbantis kolektyvas. Natūralu, jog rezultatai kažkada ateina.
– Ar pastarieji mėnesiai buvo sunkiausias jūsų karjeros etapas?
– Vienareikšmiškai, tai didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūriau. Viduryje sezono pakeisti visą komandą nėra paprasta. Bet momentų, kai galvočiau, kam čia įsivėliau, nebuvo. Priėmiau tai ir atgal nebesižvalgiau.
– Komandos sudėtis – pasikeitusi kardinaliai. Ar dabar esate patenkintas tuo, kokią ekipą turite?
– Patenkintas esu viskuo, trūksta tik didelio žmogaus. Mums reikia kitokio tipo „centro“ iki pilno pasitenkinimo. Tai – labai svarbi detalė krepšinyje.
– Ne vienai komandai stringa papildymo paieškos, kaip manote, šie metai kažkuo išskirtiniai?
– Manau, kad kažkas tikrai kitaip, su vidurio puolėjais tikrai sudėtinga situacija.
– Ar buvo variantų, kurie domintų jus, tačiau pačius žaidėjus atbaidytų „Labas Gas“ pozicija turnyro lentelėje?
– Ši situacija ir šleifas iš anksčiau apsunkina paieškas. Niekas nežino, kad dabar Prienuose viskas kitaip. Prisikalbinti žaidėją yra sunku, nes jei jis įdomus, įdomus jis bus daug kam.
– Iššūkiai jūsų laukė ne tik aikštėje, bet ir už jos, tvarkantis su žaidėjų psichologine būkle, kritus į pralaimėjimų liūną. Kas buvo svarbiausia?
– Kiekvienas pralaimėjimas uždeda papildomo svorio, daug kalbėjome apie tai, koncentravomės į tai, kas svarbu, stengėmės įveikti. Nėra taip paprasta, kartais net neįmanoma, bet dabar turiu tikrai išskirtinį kolektyvą, jei kalbėčiau apie mentalitetą, požiūrį, vidines savybes. Esu labai patenkintas.
– Justinas Jogminas buvo žmogus, kuris pradėjo žaisti tik atvykus jums. Kiek sunku buvo jam, po ilgo sėdėjimo ant suolo?
– Manau, kad jam sunkiau buvo, kai nežaidė, ten buvo didžiausi sunkumai. Kuomet jis ėmė žaisti, manau, buvo kaip tik gera.
– Kyanas Andersonas ir Jamilas Wilsonas gana sklandžiai įsiliejo į „Labas Gas“ gretas. Kas leido būtent šiems legionieriams pas jus atsiskleisti?
– Pirmiausiai – jų asmeninės savybės. Jie – labai komandiniai žmonės, gerai įsilieję į kolektyvą, palaikantys teisingą nuotaiką, nusiteikimą, požiūrį į dalykus aikštėje ir už jos ribų. Reta tai gauti iš užsieniečių.
Visada kreipiau į tai didelį dėmesį, tik laikui bėgant dar labiau išryškėja to svarba. Dar labiau suprantu emocinių dalykų svarbą komandos funkcionavimui.
– Įdomu tai, kad iš jūsų komandos į „Gargždus“ išvyko Isaiah Osborne‘as ir Jylanas Washingtonas, į Uteną – Brandonas Brownas. Kaip manote, kodėl šie žaidėjai nerado vietos pas jus, bet atsidūrė kituose LKL klubuose?
– Kiekviena situacija susideda iš skirtingų sudedamųjų. Jei vertintume vien žaidimą, manau, kad iš šių trijų žaidėjų būčiau atsisakęs tik vieno. Kartais situacija tokia, kad kitos išeities nėra: ar pats žaidėjas nenori likti, ar jo emocinė būklė diktuoja sprendimą. Šiaip jie geri žaidėjai. Apie Isaiah esu sakęs ir jam pačiam, kad jo lubos – labai aukštai. Ir toliau taip galvoju. Jei jis laikysis to, kas būtina profesionaliame sporte, jis gali pasiekti aukštą lygį. Tad man nenuostabu, kad jie taip žaidžia kitur.
– Neseniai atsidūrėte antraštėse po rungtynių su „Gargždais“, kai pademonstravote emocijas. Ar daug žinučių po to susilaukėte?
– Begalės (juokiasi). Didžioji dalis jų buvo labai palaikančios, tad reagavau teigiamai.
– Jei dabar susidurtumėte su tokia pačia situacija, ar kartotumėte tą patį, ar bandytumėte kontroliuoti emocijas labiau?
– Pasakysiu taip: nesididžiuoju tuo, bet ir nesigailiu. Situacija buvo tokia, mane išprovokavo, visi mes žmonės. Aš gyvenime keiksmažodžių beveik nenaudoju, jei pastebėjote, naudoju vieną priežodį „brač“, tą turbūt pastebėjo visi (juokiasi). Bet šįkart mane išvedė iš kantrybės, įtampa buvo maksimali, taip ir nutiko.
– Neseniai jūsų artimiausia konkurentė „Gargždų“ komanda papildė pergalių sąskaitą ir įveikė Pasvalio „Pieno žvaigždes“. Ar reaguojate į varžovų rezultatus, ar į turnyro lentelę per daug nesidairote?
– Manau, kad anksti į juos žiūrėti, liko labai daug sezono ir dar nežinome, kieno pergalė mums būtų palankesnė. Mes koncentruojamės į save ir turime kontroliuoti tuos dalykus, kuriuos galime. Šiuo metu nėra pavojaus per gerai pagalvoti apie save, visi suprantame, kur esame, bet pergalė prieš Panevėžį padeda su pasitikėjimu žengti į kitas rungtynes.
– „Gargždų“ treneris Povilas Šakinis minėjo, jog jų tikslas – bent 10-a vieta. Ar jūs išsikėlėte sau kažką konkretaus?
– Mūsų tikslas – laimėti kitas rungtynes. Nė kiek neperdedu ir nė kiek negražinu.
