26-erių amerikietis pirmuosius kelis savo profesionalo karjeros metus praleido NBA G lygoje, kartą sulaukė šanso ir debiutuoti NBA su Indianos „Pacers“ marškinėliais. Vasarą nusprendęs ieškoti iššūkių užjūryje, dabar krepšininkas jau gali apžvelgti kiek daugiau nei 100 dienų besitęsiantį etapą Lietuvoje.
„Viskas neblogai. Aš savikritiškas, tad tikiuosi būti geresnis, bet žinau, kad man dar reikia prisitaikyti prie žaidimo ir prie to, kaip komanda nori, kad žaisčiau. Nepasakyčiau, kad kažkas blogai, manau, kad tai gera patirtis ir neblogas sezono startas. Vis dėlto manau, kad viskas eis geryn“, – kalbėdamas su lkl.lt pasakojo A. Caveris.
Prieš mėnesį 188 cm ūgio gynėjas save Lietuvos publikai atskleidė ryškiausiomis spalvomis. Mače su čempionu Vilniaus „Rytu“ žaidėjas liko per plauką nuo trigubo dublio – surinko 18 taškų, 11 rezultatyvių perdavimų, 9 atkovotus kamuolius ir 33 naudingumo balus.
Nors Rimo Kurtinaičio kariaunai beveik pavyko panaikinti 22 taškų persvarą, pergalę šventė gausiai savų sirgalių Alytuje palaikyti vilniečiai. Aikštėje dominavęs A. Caveris prisimena išskirtinę rungtynių atmosferą ir neneigia, kad ji padėjo krepšininkui pakelti savo žaidimą į kitą lygį.
„Taip, sakyčiau, kad visi žaidėjai taip sureaguoja į didelę sirgalių minią. Jautiesi lyg gali bėgti greičiau, šokti aukščiau, žaisti geriau. Tai vienareikšmiškai yra geras dalykas. Man netgi smagiau žaisti išvykose, nes tada gali užčiaupti varžovų sirgalius, gali kažkiek apsižodžiuoti. Dažniausiai fanai yra gan ramūs, tad atmosfera išlieka netoksiška. Bet nutildyti minią man patinka“, – teigė vienas naudingiausių lygos žaidėjų.
Visgi pirmajame rate „Vilkų“ laukia dar du rimti iššūkiai išvykose – susitikimai su pirmąsias dvi turnyrinės lentelės pozicijas užimančiais Kauno „Žalgiriu“ (8/1) ir Panevėžio „Lietkabeliu“ (8/2).
Prieš pirmadienio mačą su kauniečiais A. Caveris teigė suprantantis, kad susidurs su aktyvia oponentų gynybą bei akcentavo pasitikėjimo savimi svarbą.
„Mūsų komanda stebi „Žalgirį“, visi žino, kad šios rungtynės artėja ir turime būti joms pasiruošę, aštrūs ir pasitikintys savimi. Nebijau žaisti prieš tokias komandas. Dažnai gynyboje mane mėgina sustabdyti, neutralizuoti, bet į rungtynes eisiu pasitikėdamas savimi ir komandos draugais“, – sakė žaidėjas.
Pokalbyje su „Wolves“ vedliu – A. Caverio mintys apie pirmuosius mėnesius Lietuvoje, įspūdingus individualius pasirodymus, trūkstamą įgūdį ir skirtingą žaidimo stilių JAV ir Europoje.
– Kalbamės lapkričio mėnesį, kai nuo sezono pradžios jau spėjo prabėgti keli mėnesiai. Kaip iki šiol vertinate savo pirmąją legionieriaus patirtį?
– Viskas klostosi gerai. Turėjau kelias savaites apsiprasti prie to, kad esu toli nuo namų ir šeimos, kitoje šalyje. Vis dar pratinuosi prie kai kurių dalykų, bet apibendrinant – viskas yra gerai.
– Kokie sunkumai kol kas didžiausi?
– Psichologiniai sunkumai tik tokie, kad kartais ilgiuosi namų ir šeimos, bet kitų problemų nėra. Įprastai tiesiog žaidžiu krepšinį, didžiąją dalį laiko treniruojuosi.
– Dabar prasideda šalčiausias metų laikas, dangus nuolat debesuotas ir pilkas, saulės būna nedaug. Kaip tvarkotės su tuo?
– Gimiau Niujorke, tad prie šalčio esu kažkiek pripratęs, kartais būdavo ir sniego. Po to mokiausi Viskonsine, temperatūra ten dažnai buvo neigiama, nuolat snigo. Tai mane paruošė Lietuvai.
– Nors žaidžiate Alytuje, esate įsikūręs Kaune. Kaip jums šis miestas?
– Man patinka Kaunas. Neturiu daug veiklos, bet mėgstu pasivaikščioti ar nueiti į prekybos centrą.
– Kaip atrodo jūsų diena, kai reikia vykti į treniruotę ar rungtynes?
– Apie 35-40 minučių važiuoju iki salės, tai nėra taip blogai. Grįžęs svarstau, kur pavalgyti, mėgstu masažus. Žaidžiu ir kompiuterinius žaidimus, pastaruoju metu – „Call of Duty“ ir „NBA 2k“.
– Lietuvos lygoje yra nemažai amerikiečių žaidėjų. Ar jau spėjote užmegzti ryšį su savo tėvynainiais?
– Žinau Malieką White‘ą iš Klaipėdos „Neptūno“. Prieš kelerius metus jis lankėsi mano koledže ir man teko jį ten priimti. Iš Prienų žinau du vyrukus – Brandoną Browną ir Jylaną Washingtoną. Šiek tiek bendravau su jais, nes mūsų treniruotės vyko jų mieste. Taip pat žinau Alexą Hamiltoną ir Jawuną Evansą, šiek tiek bendrauju su jais, kalbėjomės ir prieš rungtynes. Su Alexu žaidėme koledže, kai buvau pirmakursis, o su Jawunu teko rungtyniauti G lygoje.
– Kaip vertinate savo pasirodymą?
– Viskas neblogai. Aš savikritiškas, tad tikiuosi būti geresnis, bet žinau, kad man dar reikia prisitaikyti prie žaidimo ir prie to, kaip komanda nori, kad žaisčiau. Nepasakyčiau, kad kažkas blogai, manau, kad tai gera patirtis ir neblogas sezono startas. Vis dėlto manau, kad viskas eis geryn.
– Kol kas bene įdomiausias jūsų žaistas susitikimas buvo prieš čempioną „Rytą“. Jums pritrūko tik vieno atkovoto kamuolio iki trigubo dublio. Visgi pralaimėjote tas rungtynes, nepaisant to, kad panaikinote didžiulį deficitą. Buvo papildomos motyvacijos žaidžiant prieš stiprų oponentą?
– Bandau į kiekvienas rungtynes žiūrėti tuo pačiu požiūriu. Žinoma, tokiais atvejais būna daugiau energijos, ištvermės, nes nori laimėti prieš gerą komandą.
– Šiose rungtynėse buvo daug sirgalių, girdimi buvo ir svečių fanai. Ar tai padeda jums pakelti savo žaidimą į aukštesnį lygį?
– Taip, sakyčiau, kad visi žaidėjai taip sureaguoja į didelę sirgalių minią. Jautiesi lyg gali bėgti greičiau, šokti aukščiau, žaisti geriau. Tai vienareikšmiškai yra geras dalykas. Man netgi smagiau žaisti išvykose, nes tada gali užčiaupti varžovų sirgalius, gali kažkiek apsižodžiuoti. Dažniausiai fanai yra gan ramūs, tad atmosfera išlieka netoksiška. Bet nutildyti minią man patinka.
– Kalbant apie individualią statistiką, jūs jau surengėte tris pasirodymus, kuriuose surinkote bent 30 naudingumo balų. Tai – geriausias rezultatas lygoje. Pagal naudingumo balų vidurkį rikiuojatės trečias. Prieš sezoną nemažai apžvalgininkų jus rinko vienu iš favoritų MVP lenktynėse. Esate patenkintas tokiais skaičiais?
– Esu tuo patenkintas, bet manau, kad galiu sužaisti ir daugiau tokių rungtynių, galiu stabiliau rinkti taškus. Visada mėginu įtraukti į žaidimą komandos draugus, kovoju dėl kamuolių, ginuosi. Kai visa tai susilygins, tokie pasirodymai bus dažnesni.
Kai atvykau, netgi nežinojau, kad yra toks rodiklis kaip naudingumo balai. Keli žmonės pasakė man, kad Europoje tai yra gana svarbus dalykas. Pratinuosi prie to.
Neturiu tikslo tapti MVP. Tiesiog bandau būti kaip įmanoma geresnis, laimėti rungtynes, bet jei apdovanojimas ateis, būsiu juo patenkintas.
– Kone didžiausias iššūkis jums kol kas yra tritaškiai metimai – taiklumas siekia 18,5 procento. Jei pavyktų juos realizuoti tiksliau, atsivertų daugiau galimybių tiek jums, tiek komandos draugams. Kiek dirbate ties šiuo aspektu?
– Dirbu ties tuo. Manau, tai daugiau psichologinis dalykas. Kažkiek pataisiau savo metimą ir dar tik įvaldau jį. Kartais grįžtu prie tokio metimo, kokį turėjau anksčiau. Bet mano pasitikėjimas grįžta, žinau, kur yra mano metimai, ir koncentruojuosi ties tuo.
– R. Kurtinaitis buvo puikus snaiperis, kartą net dalyvavo NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio tritaškių konkurse. Gal jis turi jums patarimų, kaip pagerinti šį žaidimo aspektą?
– Pradžioje kalbėjome apie mano metimą ir kaip geriau realizuoti metimus. Jis žino, kad tai yra dalykas, kurio man trūksta, ir aš pats tai puikiai suprantu. Kalbėjome apie tai, darėme tam skirtų pratimų, jis patarė atkreipti dėmesį į konkrečius dalykus, į kuriuos turėčiau koncentruotis. Mėginame tai įdiegti į žaidybines situacijas.
– Kalbant apie trenerį Rimą, kaip apibūdintumėte savo santykius su juo?
– Mūsų santykiai yra geri. Pradedame vienas kitą suprasti – jis supranta mano žaidimą, o aš suprantu, ko iš manęs nori, kiek agresyvumo iš manęs reikia. Viskas bus tik geriau, nors ir iki dabar viskas yra puiku.
– Treneris padeda prisitaikyti prie europietiško žaidimo stiliaus?
– Daugiau patarimų reikia ginantis. Žinau, kaip naudoti savo greitį ir agresyvumą atakuojant ir ieškant laisvų komandos draugų. Bet niekada nebuvau komandoje, kurioje reikia aktyviai spausti varžovus didžiąją dalį rungtynių.
– Kada labiausiai jaučiasi, kad Europoje žaidžiamas kitoks krepšinis nei kitoje Atlanto pusėje?
– Čia visi yra susikoncentravę į gynybą ir į tai, kad neleistų varžovams mesti lengvų metimų. JAV gynyboje visi pasiryžę leisti priešininkui mesti iš vidutinio nuotolio, vietoje to, kad būtų metami tritaškiai ir metimai iš po krepšio. Jei oponentas pataiko – tebūnie, bet jei ne – mums gerai. Čia mėginame atimti visus metimus be išimčių. Čia nėra 3 sekundžių gynyboje, tad tenka prisiminti ir koledžo krepšinį. Pastebėjau tai, bet tokią gynybą irgi galima apeiti, ypač, jei pradės kristi tritaškiai.
– Kaip savo galutinį tikslą įvardinote NBA. Kiek realu, kad siekiant šio tikslo dar reikės kilti laipteliais per Čempionų lygą, Europos taurę ar Eurolygą?
– Kad ir kokia galimybė pasitaikys, jei reikės eiti tuo keliu, juo ir eisiu. Nesu prieš. Žengiu žingsnis po žingsnio.
– Matote save rungtyniaujantį ten?
– Taip, manau galėčiau būti naudingas ir prisitaikyti prie bet kokio žaidimo stiliaus. Galiu tiek greitinti, tiek lėtinti žaidimą. Ten yra puikių metikų, puikiai įkirtinėjančių žmonių. Jei būtų galimybė – galėčiau tai daryti.
– Proga pademonstruoti, kad galite žaisti aukščiausiame lygyje – rungtynės su „Žalgiriu“, kuris kol kas solidžiai atrodo ir Eurolygoje. Kokia tokio mačo svarba jums?
– Nekantrauju sužaisti šias rungtynes. Žinau, kad tai viena geriausių lygos komandų, laimi daugumą rungtynių. Tikrai laukiu šių rungtynių. Daug žmonių apie tai jau kalbėjo su manimi, kad reikės gero mano žaidimo. Jie yra puiki komanda, kuri turi daugybę vyrukų, žaidžiančių aukštame lygyje. Turėsime būti stabilūs ir nesibaidyti spaudimo, branginti kamuolį ir tikėti savimi. Galime su jais varžytis ir jei darysime viską taip, kaip turime daryti, bus puikios rungtynės.
