Monako Kunigaikštystės atstovai ne tik išsaugojo neabejotiną komandos lyderį Mike'ą Jamesą, bet ir sustiprino savo pajėgas tokiais žaidėjais kaip Jordanas Loydas, Ellie Okobo, Johnas Brownas, Jaronas Blossomgame'as ir Adrienas Moermanas, kurie pakeitė išvykusius Leo Westermanną, Parisą Lee, Danilo Andžušižių ir Willą Thomasą.
Permainos sudėtyje bent jau sezono pradžioje davė vaisių: „Monaco“ krepšininkai Prancūzijos pirmenybes pradėjo keturiomis pergalėmis iš eilės, o Eurolygoje startavo svečiuose užtikrintai 83:66 įveikdami Bolonijos „Virtus“ ekipą.
„Nėjome žaisti prieš Sergio Scariolo, žaidėme prieš „Virtus“ (šypsosi). Žinojome, kiek tai yra gerai sukomplektuota ir stipri komanda. Vien tai, kad pernai ji laimėjo Europos taurę, parodo, kad tai yra aukščiausio lygio komanda. Jų fanų bazė – taip pat pavydėtina.
Buvo sunkios ir intensyvios rungtynės, bet mes buvome šiek tiek geriau pasiruošę nei jie ir geriau atrodėme fiziškai, todėl mums ir pavyko tą labai svarbią pergalę pagriebti iš jų. Mums kiekvienas toks taškas yra auksinis“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ paklaustas, koks jausmas nugalėti Europos čempionės Ispanijos rinktinės trenerį S. Scariolo, sakė sutartį su „Monaco“ pratęsęs puolėjas Donatas Motiejūnas.
Jis pats Eurolygos starte, nors ir pasirodė starto penkete, daug progų pasireikšti negavo, bet buvo naudingas ir per 7 minutes sumetė 8 taškus.
„Mano darbas yra aiškus: būti pasiruošusiam ir eiti žaisti, kai treneris leidžia. Mūsų komandos sudėtis yra tikrai labai gili, turime daug gerų žaidėjų. Manau, treneris laviruos priklausomai nuo kiekvienų rungtynių. Tai ir gali būti mūsų stiprybė, kad kiekvieną kartą žais tas, kuris bus labiau tinkamas“, – svarstė lietuvis.
Pernai Eurolygos reguliariajame sezone Sašos Obradovičiaus auklėtiniai finišavo septinti ir atkrintamosiose varžybose susidūrė su Pirėjo „Olympiakos“ barjeru. Dramatiškai besiklosčiusioje serijoje viską lėmė lemiamas, penktasis, mačas Graikijoje, kurio metu „Monaco“ po trijų kėlinių dar buvo priekyje (70:66), bet galiausiai krito 88:94.
Ar šiemet monakiečių tikslas jau yra Finalo ketvertas?
„Kalbos yra kalbomis. Mes tyliai apie tai svajojame ir mūsų norai tikrai yra patys didžiausi. Bet vėlgi visi suprantame, kad sezonas yra ilgas ir būna visko – ir duobių, ir gerų atkarpų. Tas kartėlis po praėjusių metų liko, tad dirbame nuleidę galvas. Žinome, kad turime gerą grupę vyrukų, kurie yra atsidavę, dirba maksimaliai, stengiasi ir nori kažką gražaus nuveikti šį sezoną. Tai buvo ne vieną kartą paminėta ir mūsų rūbinėje.
Nelabai reikia ir prižiūrėti tų visų mūsų žvaigždžių, chemija tarp žaidėjų nuo pirmų dienų – tikrai gera. Visi puikiai sutariame, o iškylantys neaiškumai nėra sprendžiami neadekvačiais veiksmais. Kalbamės, bendraujame, ta komandinė dvasia – labai gera. Akivaizdu ir iš vaizdo aikštelėje, kad šiemet mes atrodome žymiai rimčiau nusiteikę“, – tvirtino Donatas.
Dar daugiau papildomos motyvacijos D-Mo skrydžiui į Finalo ketverto dalyvių gretas suteiktų tai, jei teisė surengti Eurolygos sezoną vainikuojantį turnyrą būtų patikėta Kaunui.
„Čia kaip ir kiekvieno žaidėjo svajonė yra žaisti namie tokiuose turnyruose, jei tik, aišku, pavyks papulti. Būtų tikrai kažkas nerealaus. Tikiuosi, taip ir įvyks. „Žalgirio“ arena ir buvo statoma tokiais tikslais. Manau, kad Kaunas yra pajėgus surengti Finalo ketvertą. Laukiame teigiamo rezultato iš Eurolygos, o tada jau liks mano komandos darbo dalis patekti į jį“, – taikliai pastebėjo jis.
Patikrinti savo pabūklų būklę raudonai-balti galės jau ketvirtadienio vakarą, kai namuose priims ne ką kitą, o dukart iš eilės Eurolygos čempioną Stambulo „Anadolu Efes“.
„Visos tokios rungtynės su buvusiais ar esamais čempionais, su komandomis, kurios yra kažką nuveikusios Europoje, visada yra kitokios. Tik nereikia perdegti. Žinome, kad tikrai esame gabūs juos įveikti. Tiesiog turėsime susikoncentruoti ties jų individualiai stipriais žaidėjais ir gynybiniais veiksmais siekti pergalės“, – pabrėžė Donatas.
Prieš tris savaites D. Motiejūnui stuktelėjo 32-eji, tačiau jis pats minties dar kada nors apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius neskuba atsisakyti.
„Kodėl gi ne? Šnekėjome su treneriu Kaziu Maksvyčiu, tikrai norėtųsi. Būtų malonu ir džiugu. Šią vasarą dėl šeimyninių priežasčių, deja, neišėjo, bet žiūrint bendrai, tikrai norėčiau prisidėti ir padėti. Vis tiek, kiek čia tų karjeros metų beliko, norisi kažkiek atiduoti tos patirties, kurią sukaupiau, savo šaliai“, – pareiškė buvęs NBA klubų Hjustono „Rockets“ ir San Antonijaus „Spurs“ narys.
Visas pokalbis su juo – laidoje „Krepšinio zona“.
