Amerikietė - ne eilinė žaidėja
“Katie negali susitaikyti su pralaimėjimais. Bet nesėkmes ji išgyvena savaip. Nuoskaudą dėl jų išlieja ne ašaromis, o darbu papildomose treniruotėse”, - apie auklėtinę sakė vilniečių vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas.
“Katie - neeilinė krepšininkė. Jos begalinis noras dirbti yra pavyzdys visiems. Be to, su nuolat juokaujančia žaidėja yra malonu bendrauti. Pasisekė mums su ja”, - kalbėjo taip pat žodžio kišenėje neieškantis A.Paulauskas.
Treneris neslėpė, jog Katie atvykus į Lietuvą jos pokštai ne iškart tapo suprantami.
“Reikėjo laiko ir jai apsiprasti naujoje aplinkoje, ir mums prie jos priprasti. Jos “bajerius” ne iškart supratome. Bet dabar bendraujame be problemų, visi įpratome, jog Katie nuolat juokauja”, - kalbėjo A.Paulauskas.
Vis dėlto linksma K.Douglas savyje slepia didelius išgyvenimus - onkologinės ligos pasiglemžė jos abiejų tėvų gyvybes. Kai krepšininkei buvo 18 metų, mirė tėvas, po dvejų metų - ir mama. Išgyventi skausmą jai padėjo sesuo ir du broliai, taip pat - studijos Purdju universitete ir krepšinis.
Dabar K.Douglas gyvenimą praskaidrina jos vyras iš Graikijos Vasilis Giapalakis, už kurio krepšininkė ištekėjo praėjusių metų rugsėjį. Krepšinio agentu dirbantis vyras dažnai būna Vilniuje kartu su žmona, tačiau kai kada darbo reikalais būna priverstas išvykti. Šiuo metu V.Giapalakis yra Graikijoje, bet ketvirtadienį atskris į Brno (Čekija), kur penktadienį prasidės Eurolygos finalo ketverto varžybos.
“Kauno dienoje” - interviu su K.Douglas.
Tikisi žaisti Eurolygos finale
- Katie, kaip vertinate “Lietuvos telekomo” galimybes Eurolygos finalo ketverto turnyre?
- Manau, viskas priklauso nuo mūsų pačių ryžto. Mūsų galimybės yra tikrai ne mažesnės nei praėjusiais metais, kai užėmėme trečiąją vietą.
- Ar noras atsirevanšuoti Samaros VBM-SGAU komandai už pralaimėjimą praėjusių metų pusfinalyje gali būti svarbus veiksnys kovojant dėl teisės patekti į šių metų Eurolygos finalą?
- Tikrai taip. Šiemet mes jau išbėgsime į aikštę mažiau susikausčiusios, laisvesnės ir, prisimindamos praėjusių metų įvykius, emociškai būsime pasirengusios revanšui.
- Kurios komandos, Jūsų manymu, žais Eurolygos finale?
- Pirmiausia - “Lietuvos telekomas”. Kita komanda tikriausiai bus Brno “Gambrinus”, nes žais savoje arenoje. Šis veiksnys tokiose varžybose yra labai svarbus. Valansjeno “Olympic” taip pat yra stipri komanda, bet aš pirmenybę teikiu Brno ekipai.
Įsiminė dramatiškos ketvirtfinalių kovos
- Su kuria “Lietuvos telekomo” žaidėja aikštelėje geriausiai suprantate viena kitą?
- Su visomis. “Lietuvos telekomas” galingas savo vienybe, tarp visų žaidėjų yra labai stiprus ryšys, todėl negalėčiau išskirti kurios nors vienos krepšininkės. Mes esame stiprios komandine dvasia ir kovojame viena už kitą.
- Jūs esate rezultatyviausia Eurolygos žaidėja. Kiek Jums pačiai svarbūs asmeniniai statistikos rodikliai?
- Man asmeniškai jie nėra labai svarbūs. Daug svarbiau, kiek jie padeda laimėti mano komandai. Jeigu varžovių gynyba mane sustabdo ir negaliu pelnyti daug taškų, aš stengiuosi kovoti dėl kamuolio ir sudaryti palankias progas atakuoti savo komandos draugėms. Jaučiu malonumą būti rezultatyviausia Eurolygos žaidėja, bet daugiau aš galvoju ne apie tai, o kaip padėti savo komandai laimėti.
- Kurios Eurolygos rungtynės Jums labiausiai įsiminė?
- Šį sezoną - lemiamas ketvirtfinalio mačas Pėče, kai nugalėjome kelių tūkstančių žiūrovų akivaizdoje PVSK komandą ir patekome į finalo ketverto varžybas. Praėjusiais metais labai įstrigo antroji ketvirtfinalio dvikova Maskvoje su “Dinamo”. Į Rusiją atvykome pralaimėjusios namuose, tačiau sugebėjome įtikinamai nugalėti priešininkes ir kelialapio į finalo ketvertą likimas buvo sprendžiamas trečiose rungtynėse Vilniuje.
Abi šios rungtynės mums buvo lemiamos - pralaimėjimo atveju būtume nepatekusios tarp keturių stipriausių Europos klubų. Psichologinis spaudimas ir mus slėgusi atsakomybė buvo milžiniška. Todėl laimėti tokias rungtynes, žaidžiant išvykoje, yra didžiulis malonumas. Pati tokių varžybų aplinka darė didžiulį įspūdį.
Eurolyga ir WNBA - skirtingos
- Kokius skirtumus įžvelgiate tarp Eurolygos ir WNBA?
- WNBA krepšinis iš tiesų skiriasi nuo europietiškojo. Jis yra grindžiamas fizine jėga, žaidimas daug greitesnis negu Europoje. Amerikoje tenka daug didesni fiziniai krūviai, nes tenka žaisti vos ne kasdien. Skiriasi ir žaidėjų meistriškumas, nes WNBA yra daug žvaigždžių, o Europoje dėl amerikietėms taikomo limito jų yra mažiau. Manau, WNBA surinktos geriausios viso pasaulio krepšininkės.
- Galima sakyti, kad žaisti WNBA įdomiau nei Eurolygoje?
- Nemanau. Ir WNBA čempionatas, ir Eurolyga yra labai rimti turnyrai. Man patinka žaisti abiejuose. Tačiau pergalių kaina skirtinga, nes varžybų sistema skirtinga. Ir nugalėtojai išaiškinami skirtingai - WNBA tenka žaisti finalo seriją iki trijų pergalių ir tam neretai prireikia penkių dvikovų, o Eurolygoje - vienerias lemiamas finalo rungtynes. WNBA gali pralaimėti vienas, kitas rungtynes, bet tos nesėkmės nepadarys tokios įtakos turnyro lentelei kaip Eurolygoje, kur kiekviena pergalė yra aukso vertės. Todėl žaisdama Europoje jaučiu didesnį psichologinį spaudimą, ypač kai reikia kautis dėl vietos finalo ketverte.
Tikisi tapti Lietuvos piliete
- Neseniai priėmėte vieną svarbų sprendimą - atsisakėte atstovauti JAV moterų krepšinio rinktinei. Kodėl?
- Turiu įsipareigojimų “Lietuvos telekomui”, o JAV rinktinė jau pradėjo rengtis pasaulio čempionatui ir išvyko į turnė po Europą. Aš negalėjau prie jos prisijungti, nes dar nesibaigė Eurolygos varžybos. Situacija buvo sudėtinga, priėmiau sunkų man sprendimą.
- Jau paskelbta, kad Lietuvos rinktinės vadovai ir treneriai pasiūlė Jums priimti mūsų šalies pilietybę ir atstovauti Lietuvos nacionalinei komandai. Ar tokia galimybė egzistuoja?
- Taip. Manau, artimiausiu metu paaiškės, ar man bus suteikta Lietuvos pilietybė. Jeigu taip, tuomet su džiaugsmu padėsiu Lietuvos komandai pasaulio čempionate. Man tai būtų didelė garbė, todėl nekantriai laukiu teigiamo sprendimo. Tikiuosi, kad man nebus atsakyta.
Nežinojo, kur yra Lietuva
- Ką žinojote apie Lietuvą ir “Lietuvos telekomą” atvykdama į mūsų šalį?
- Nulis (pasakė lietuviškai juokdamasi). Nieko nežinojau. Mano vyras, tuomet būsimasis, papasakojo man truputį apie komandą, apie jos galimybes ir žaidimą Europoje. Apsisprendžiau vykti į Vilnių pasikalbėjusi su “Lietuvos telekomo” klubo direktoriumi Arvydu Tamašausku, patikėjau jo gražiais žodžiais apie komandą. Bet iš tiesų net žemėlapyje nebūčiau galėjusi parodyti, kurioje vietoje yra Lietuva. Vis dėlto dabar jau žinau, kur yra Lietuva ir dėl savo sprendimo atvykti čia niekada nesigailėjau.
- Ar Lietuva Jums nepasirodė provincija, palyginti su JAV ir Graikija?
- Man patinka, kad Lietuva yra nedidelė, švari šalis. Atėnai, kuriuos vadinu savo antraisiais namais, man yra per dideli, ten neretai kyla problemų, kai reikia kur nors greitai nuvažiuoti. O Vilnius - pats tas. Šis miestas nėra mažas, bet ir ne per didelis. Nėra tokio intensyvaus eismo kaip Atėnuose, gali greitai nuvykti ten, kur reikia, ir daryti tai, kas patinka.
- Ar matėte gražiausias Lietuvos vietoves? Pavyzdžiui, Baltijos jūrą ir jos kurortus?
- Deja, ne, nors daug apie juos girdėjau, žinau, kad ten labai gražu. Vilniuje jau esu beveik dvejus metus, bet neradau laiko nuvykti prie jūros. Praėjusią savaitę turėjau apžiūrėti Trakų pilį, bet ir tai nesugebėjau. Sezono metu negaliu niekur išvykti dėl treniruočių ir varžybų, be to, kai šalta, man geriau likti namuose, nes tuomet neturiu noro ką nors daryti. Tad esu mačiusi tik Vilnių.
Mėgsta šmaikštauti visur ir visada
- Ką galite pasakyti apie lietuvišką maistą?
- Iš pradžių man jis buvo truputį keistas. Bet dabar jau visai patinka, randu tai, ko noriu. Dažnai renkuosi viščiuką, todėl mane komandoje juokais vadina “višta-kalakutas” (pasakė lietuviškai). Išmokau rasti parduotuvėje visko, ko man reikia. Netgi grįžusi namo jau pasigendu kai kurių lietuviškų produktų.
- Kiek lietuviškų žodžių mokate?
- Beveik visus jau išgirdote (juokiasi). Dar moku turbūt visus krepšinio terminus.
- Ką veikiate Vilniuje laisvalaikiu?
- Mėgstu žiūrėti filmus, naršyti po internetą, apsipirkti. Mėgstame kartu su Vasiliu skaniai pavalgyti.
- Apie Jūsų humoro jausmą sklando kone legendos. Ar sugebėjimas juokauti Jus gelbėjo ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis?
- Taip. Bet ne tik juokas mane gelbėjo, o ir pats krepšinis. Mėgstu šmaikštauti visur ir visada, kaip ir bendrauti su skirtingais žmonėmis, tik dažnai nereikia mano kalbų priimti rimtai (juokiasi). Kai nežaidžiu krepšinio, būnu atsipalaidavusi. Bet aikštelėje būnu rimta, gal net pernelyg rimta.
