Aukso medalius žemyno čempionate iškovojo 16-mečiai (U16) vaikinai, kurie prieš tai dar tapo Europos jaunimo olimpinio festivalio vicečempionais, ir 18-mečių merginų (U18) turnyre dalyvavusios mūsų šalies atstovės. Antrą vietą laimėjo 20-mečiai vaikinai (U20). O 17-mečių pasaulio čempionate (U17) mūsų jaunieji krepšininkai pateko į pusfinalį.
Tiesa, būta ir prastesnių pasirodymų. 18-mečiai vaikinai žemyno pirmenybėse liko septinti. 16-mečių merginų komanda iškrito į žemesnę Europos čempionato pakopą, o 20-metės mūsų merginos užėmė 12 vietą.
„Olimpinė panorama“ apie Lietuvos jaunimo rinktinių žaidimą kalbasi su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu. Jis įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuvoje gausu talentų, kurie vėliau papildys vyrų ir moterų rinktines.
„Manau, kad mūsų laukia šviesi ateitis – bent jau artimiausią dešimtmetį turėsime labai stiprią vyrų rinktinę“, – sako vienas federacijos vadovų.
– Kas lėmė tokį solidų jaunimo pasirodymą tarptautinėje arenoje?, – paklausėme M.Balčiūno.
– Šie laimėjimai rodo, kad Lietuvoje sėkmingai veikia unikali jaunųjų krepšininkų rengimo metodika. Tą pripažįsta ir užsieniečiai. Kai kas abejojo šia modernia metodika, bet paaiškėjo, kad ji labai efektyvi.
– Kuo išskirtinė ši metodika?
– Jaunųjų žaidėjų rengimas mūsų šalyje grįstas ir mokslu, mokslininkų rekomendacijomis. Tuo remiasi treneriai, kurie, aišku, į rengimo metodiką įneša ir kažką savo. Tai lemia maksimalų jaunimo potencialo išnaudojimą.
Anksčiau kurį laiką mūsų jaunimas nepasiekdavo gerų rezultatų didžiausiose tarptautinėse varžybose, nes pasirengimas būdavo tradicinis.
– Ar tiesa, kad labai didelį dėmesį skiriate trenerių parinkimui?
– Taip. Mes, dabartiniai federacijos vadovai, visiškai pasitikime paskirtais jaunimo rinktinių treneriais. Manome, kad jais visada turėtų tapti tie specialistai, kurie anksčiau dirbo su vaikais, o ne tie, kurie, tarkime, dabar dirba su LKL klubais. Be to, mūsų nuostata, kad dalis jaunimo rinktinių vyriausiųjų trenerių asistentų būtų iš provincijos. Mūsų treneriai yra vieni pagrindinių šių pergalių herojų.
Ypač džiaugiuosi dėl U16 vaikinų rinktinės vyriausiojo trenerio Tomo Purlio, kuris savo potencialą išnaudoja šimtu procentų. Mano nuomone, jis ateityje sėkmingai dirbs ir su vyrais.
– Kiek jaunimo sėkmę vasarą lėmė pastorėjusi dabartinės Krepšinio federacijos piniginė?
– Aišku, tai turėjo teigiamos įtakos. Jaunimo nacionalinių komandų pasirengimas svarbiausiems turnyrams pagerėjo ir dėl padidėjusio LKF biudžeto. Dabar šioms rinktinėms skiriama 20–25 tūkstančių eurų daugiau nei anksčiau – iš viso 70 tūkst. Tai leidžia vyriausiesiems treneriams pasikviesti porą papildomų asistentų, o pasirengimo ciklą pailginti maždaug dešimčia dienų.
Beje, puikų darbą atlieka nematomas pilkasis kardinolas – jaunimo rinktinių direktorius Tomas Jasevičius.
– Galbūt prie jaunimo rezultatų pagerėjimo prisidėjo ir tai, kad nukreipėte žvilgsnį į išeivijos lietuvius?
– Tikrai taip. Mums pavyko pritraukti išeivijos talentų – užsienyje gyvenančių lietuvių. Pavyzdžiui, Čikagoje gimusį Nojų Indrušaitį, kuris neseniai buvo išrinktas į simbolinį Europos U16 čempionato penketą. Lietuvai greitai pradės atstovauti JAV gyvenantis pasaulinio lygio supertalentas Matas Buzelis. Į vyrų rinktinę puikiai įsiliejo Kanadoje ilgai gyvenęs Ignas Brazdeikis.
– Kaip manote, kiek jaunųjų talentų ateityje papildys vyrų nacionalinę komandą? Neretai nutinka taip, kad jauni labai gabūs žaidėjai netampa aukšto lygio krepšininkais.
– Neabejoju, kad po kurio laiko nemažai dabartinių jaunų ir perspektyvių žaidėjų įsilies į vyrų rinktinę. Esu įsitikinęs, jog mūsų vyrų rinktinės laukia labai šviesi ateitis – bent jau artimiausius dešimt metų. Turime visas sudedamąsias dalis ateities pergalėms pasiekti.
Be mano paminėtų jaunųjų talentų, galima išskirti ir Ąžuolą Tubelį, Paulių Murauską, Mantą Rubštavičių, Motiejų Krivą bei daug kitų. Tai yra didžiulį potencialą turintys krepšininkai. Tikėtina, kad per artimiausius dešimt metų atsiras ir daugiau perliukų. Juk būna vėlesnio brendimo žaidėjų, kurie net nepatenka į jaunimo rinktines, bet paskui prasibrauna į vyrų nacionalinę komandą ir joje sėkmingai rungtyniauja.
– Šią vasarą ne viskas buvo idealu. Pavyzdžiui, 16-metės merginos iškrito į Europos pirmenybių B divizioną, nors čempionatą pradėjo solidžiai. 18-mečiai vaikinai, turėdami savo gretose P. Murauską, M. Krivą, liko tik septinti ir ne tik neiškovojo medalių, bet ir kelialapio į pasaulio čempionatą. Kodėl taip nutiko?
– Lauksime nuodugnios šių rinktinių trenerių ataskaitos, bet normalu, kad pasitaiko kluptelėjimų. 16-mečių merginų komandoje nėra tokio kalibro talentų kaip 18-mečių rinktinėje, kurioje spindėjo Justė Jocytė.
18-mečiams vaikinams ketvirtfinalyje išpuolė juoda diena, o teko kovoti su aikštės šeimininkais turkais. Mūsiškiai padarė net 28 klaidas. Be to, pyktį kėlė, mano nuomone, nepagrįsti teisėjų sprendimai. Nepaisant to, buvo pralaimėta per plauką. Pagal potencialą ši rinktinė galėjo kilti labai aukštai.
– Neseniai dabartinė federacija pakeitė ankstesnių LKF atstovų taikytą metodiką neleisti Lietuvos moksleivių (iki 14 metų) varžybose naudotis užtvaromis, pasitelkti dvigubą gynybą. Tai sukėlė labai daug diskusijų. Ar nesuprastės individualus jaunųjų žaidėjų meistriškumas, ypač žaidimas vienas prieš vieną?
– Tikrai ne. Apribojimų panaikinimas leis žaisti visavertį krepšinį. Didės jaunimo taktinis išprusimas. Keisdami tuos apribojimus mes rėmėmės mokslininkų tyrimais. Manau, nelogiška drausti užtvaras, nes paskui įgūdžių stygius trukdo sklandžiai integruotis į vyresnio amžiaus komandas. Be to, minėti apribojimai labai apsunkino teisėjų darbą.
Vasaros jaunimo rinktinių rezultatai:
vaikinai
U16 – 1 vieta (Europos čempionatas)
U16 – 2 vieta (Europos jaunimo olimpinis festivalis)
U17 – 4 vieta (pasaulio čempionatas)
U18 – 7 vieta (Europos čempionatas)
U20 – 2 vieta (Europos čempionatas)
merginos
U16 – 15 vieta (Europos čempionatas)
U18 – 1 vieta (Europos čempionatas)
U20 – 12 vieta (Europos čempionatas)