Šį sezoną Rygos “Barons/LU” atstovaujantis lietuvis tapo tvirtu komandos lyderiu, tačiau neslepia, kad jis galvoja apie kitas krepšinio aukštumas. Šį sezoną G.Gustas vidutiniškai per 30 minučių pelno po 16 taškų, atlieka beveik po 3 rezultatyvius perdavimus ir atkovoja po 4,3 kamuolio.
“Kauno dienoje” - interviu su kauniečiu G.Gustu.
Sunkiausia buvo Rusijoje
- Giedriau, kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas po to, kai palikote “Žalgirį”?
- Palikau gimtąjį Kauną, išvykau žaisti į užsienį. Galiu pasakyti, kad legionieriaus dalia yra sunkesnė nei žaidžiant savoje komandoje. Bet šie metai, palyginti su pirmaisiais Rusijoje, yra lengvesni. Manau, kuo toliau, tuo lengviau bus žaisti ir užsienyje.
- Sunkiausia buvo Rostove?
- Taip. Pirmą kartą tapau legionieriumi, patekau į kitą aplinką, daug labiau įpareigojo užsienio žaidėjo statusas, komandoje man buvo taikomi kitokie reikalavimai. Be to, Rusijoje gyvenau be šeimos, buvo tikrai nelengva. Sunku buvo ne krepšinį žaisti, bet psichologiškai. Rygoje jaučiuosi visai kitaip, kartu gyvena mano žmona ir pusantrų metukų dukra.
A.Bagatskis pasitiki lietuviu
- Į Rygą atvykote tik sezono išvakarėse, tačiau naujoje komandoje iškart pritapote. Kas padėjo taip greitai įsilieti į naują kolektyvą?
- Daug įtakos turėjo Ainaras Bagatskis - žaidžiantysis mūsų komandos treneris. Į Rygą atvažiavau tik todėl, kad jis mane kvietė. Jeigu ne Ainaras, kažin ar būčiau važiavęs į “Barons/LU” komandą.
- Ar malonus komandos lyderio vaidmuo?
- Aišku, malonus. Anksčiau “Žalgiryje” tiek negalėdavau pasireikšti, todėl dabar džiaugiuosi, kad savo žaidimu prisidedu prie komandos pergalių. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad esu visiškai patenkintas savo asmeniniais rezultatais ir statistikos rodikliais. Manau, tai tikrai ne viskas, ką galėčiau padaryti.
- Susidaro įspūdis, jog Ainaras Bagatskis Jums suteikęs visišką veiksmų laisvę aikštėje?
- Na, ne visišką, bet iš tiesų jis manimi pasitiki.
- Kaip bendraujate su Ainaru - kaip su buvusiu komandos draugu ar kaip su treneriu?
- Jis yra treneris, bet kartu ir žaidėjas. Tad labiau bendrauju kaip su žaidėju, nes mes kartu rungtyniavome ir “Žalgiryje”. Mūsų santykiai artimesni ir šiltesni, nei būna trenerio ir žaidėjo.
Palikti “Žalgirį” buvo nelengva
- Ar kovodamas su “Žalgiriu” nejaučiate didesnio jaudulio?
- Šiemet su “Žalgiriu” žaidėme du kartus ir abu labai jaudinausi. Prieš kiekvienas rungtynes jaučiu jaudulį, bet ne tokį, kaip laukiant kovos su mano buvusia ekipa. “Žalgiris” - mano gimtoji komanda, savo gražiausias pergales, neskaitant aukso medalių 2003 metų Europos čempionate, iškovojau atstovaudamas šiai ekipai.
- Eurolygos pasigendate?
- Visą laiką. Tokio lygio kovų man labai trūksta.
- Kitą sezoną lauksite pasiūlymų iš stipresnės, galbūt Eurolygoje žaidžiančios komandos?
- Jeigu gaučiau tokį pasiūlymą, turbūt ilgai negalvočiau, ar priimti jį. Bet apie ateitį kol kas sunku kalbėti, bent kol nesibaigė šis sezonas. Ieškoti pasiūlymų yra agento darbas.
- Šešeri metai “Žalgiryje”, po vienerius - Rusijoje ir Latvijoje. Ar galėtumėte išskirti kurį nors vieną sezoną?
- Sunku pasakyti. Aišku, nebuvo visi sezonai vienodi, vieni buvo geresni, kiti - blogesni. Bet kiekvienas jų yra unikalus. Galbūt man sunkesnis buvo išėjimas iš “Žalgirio”. Tiek metų žaidęs šioje komandoje jaučiausi tarsi su ja suaugęs, todėl palikti “Žalgirį” nebuvo lengva. Sakyčiau, tuomet įvyko tam tikras psichologinis lūžis. Buvo sunku.
Lauks kvietimo į šalies rinktinę
- Jums neseniai sukako 26 metai. Ateina krepšininko branda?
- Taip, pats laikas daryti karjeros šuolį. Manau, nuo šiol mano žaidimo kreivė aukštyn turėtų kilti sparčiau.
- Ar vasarą žadate dalyvauti Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklose rengiantis pasaulio čempionatui?
- Jeigu treneriai mane kvies, būtinai dalyvausiu. Niekada nesu atsisakęs atvykti į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklas, visą laiką kvietimus priimu su malonumu ir esu pasirengęs padėti savo šalies komandai kuo galiu. Man žaidimas Lietuvos rinktinėje yra didelė meistriškumo mokykla.
- Rygoje gyvenate su šeima?
- Taip, Dovilė ir mūsų dukra Danielė būna Rygoje kartu su manimi. Namai netoli, tad žmona dažnai gali grįžti į Lietuvą. Aš į Lietuvą atvažiuoju žaisti Baltijos lygos čempionato rungtynių. Kai tik būna proga, atvažiuojame pažiūrėti “Žalgirio” varžybų Eurolygoje. Ainaras Bagatskis irgi labai serga už savo buvusią komandą, kurioje jis praleido labai gražų savo karjeros laikotarpį.
