Vietoj rekonstrukcijos – atnaujinimas
„Tai bus didžiausia arena ne tik Baltijos šalyse – tokios nėra nei Lenkijoje, nei Baltarusijoje, Suomijoje. Manau, ji bus didžiausia kokių 2 tūkst. km spinduliu“, – 2021 metų vasarį kalbėdamas su basketnews.lt tinklalaidžių vedėju Karoliu Tiškevičiumi, žadėjo G. Žiemelis, socialiniame tinkle dalinęsis ir arenos rekonstrukcijos planų vizualizacijomis.
Tame pačiame interviu 45-erių verslininkas svarstė, jog teoriškai ASG areną būtų įmanoma išplėsti ir iki 20 tūkst. vietų, tik tai jau nebūtų ekonomiškai pagrįstas projektas.
Vis dėlto prabėgus pusantrų metų ekonominio pagrindimo pristigo ir G. Žiemelio viešai deklaruoti užmojai.
Remiantis rudenį turinčio prasidėti ASG arenos kapitalinio remonto projektiniais pasiūlymais, su kuriais susipažino Delfi, pagrindinė sostinės arena keisis mažiau nei skelbta anksčiau.
Projekto aiškinamajame rašte apskritai nevartojamas žodis „rekonstrukcija“, kurį keičia „atnaujinimas“.
Numatoma pakeisti 2004 metais iškilusios arenos išorės architektūrinę išvaizdą, didžiąją dalį fasado uždengiant tamsiomis lamelėmis (dekoratyvinėmis juostomis), taip pat pakeičiant dalį sienų vitrinomis.
Atsinaujins ir greta Tado Gutausko skulptūros „Paminklas krepšiniui“ esančios aikštės peizažas, kuriame atsiras žalumos.
Pastato viduje daugiausiai pertvarkų numatoma cokoliniame ir pirmame aukštuose. Fojė iš V. Gerulaičio gatvės pusės bus įrengtos maitinimo patalpos, kurių darbo laikas nepriklausys nuo arenoje vykstančių renginių.
Ties pagrindiniu įėjimu bus išplėstas pirmo aukšto fojė papildomai numatant rūbines, pertvarkoma dalis laiptų, cokoliniame aukšte suformuojama nauja erdvė maitinimo zonai.
Numatoma pagerinti daug kritikos susilaukdavusias pagrindinės arenos salės akustines savybes, tačiau konkretūs sprendiniai kol kas nėra detalizuojami.
Kapitalinio remonto metu arenos ilgis, plotis ir aukštis nebus keičiami, taigi, vienodas išliks ir pastato tūris.
Tad tribūnų plotas iš esmės nesikeis, tik vietoj restorano viršutiniame arenos aukšte planuojama papildomai įrengti apie 400 vietų žiūrovams.
Tiesa, ASG arenos generalinis direktorius Andrius Žiauberis Delfi teigė, jog per kapitalinį remontą dar bus ieškoma galimybių įrengti kiek daugiau naujų vietų, kad per krepšinio rungtynes tribūnose išsitektų iki 11 tūkst. žiūrovų.
Dabartinė arenos maksimali talpa krepšinio metu – 10 tūkst.
Žada būti ne didžiausi, o „moderniausi“
Projekto aiškinamajame rašte pagrindiniais kapitalinio remonto siekiais įvardijami įvaizdžio atnaujinimas, vidinių erdvių optimizavimas, geresnė akustika ir energetinis efektyvumas.
Tikslo išplėsti areną nebeliko, nors pernai prašydami Vilniaus savivaldybės leisti pakoreguoti teritorijos detalųjį planą, statinio valdytojai iš tiesų orientavosi į stambesnį objektą.
Sprendžiant iš tuomet svarstytų sprendinių, ketinta didinti arenos aukštį, išplėsti pastatą virš Ozo gatvės.
Kodėl per metus planai pasikeitė, Delfi teiravosi A. Žiauberio.
„Projektavimas trunka ilgai, jo stadijoje nuomonė ir keitėsi. Kai gali iš arčiau įvertinti kiekvieną investiciją, potencialių rangovų sąmatas, atsiranda kitoks matymas. Verslas visada vertina pelningumo galimybes, ieško modelių, kurie būtų pelningi ateityje ir „atidirbtų“ investicijas.
Bet kokiu atveju, technologijos arenoje bus žymiai modernesnės – mūsų ambicija išlieka būti moderniausia arena Pabaltijyje“, – teigė ASG arenos vadovas, kuris įvardijamas ir G. Žiemelio netiesiogiai kontroliuojamos „Basketball holding company“ kuriamo naujo krepšinio klubo direktoriumi.
– Ar galima konstatuoti, kad arena nebus rekonstruojama iš pagrindų – tik atnaujinama? – Delfi paklausė A. Žiauberio
– Tikrai nebebus kažkokių kardinalių griovimo darbų, kuriuos matytų visas miestas. Vis dėlto atnaujinimas bus ženklus – tiek viduje, tiek išorėje. Fasadas pasikeis kardinaliai, įgaus kitą spalvingumą ir principą, kad labiau integruotųsi į bendrą sparčiai besivystančio rajono panoramą. Dabar esame, sakykime, šiek tiek pasenę.
Taip pat norime būti kur kas atviresni visuomenei nei dabar. Susiformavo tokia bendra nuomonė, jog arena atsidaro tik tada, kai joje vyksta renginiai. Mes norime pagrindinį arenos aukštą paversti kur kas šviesesniu, atviresniu, erdvesniu, įveiklinti kai kurias zonas kiaurus metus. Interjeras bus perdarytas iš esmės, atsiras vietos naujiems prekybos plotams, lankytojų judėjimas bus patogesnis. Kadangi arena buvo statyta 2004 metais, natūralu, jog per 18 metų kardinaliai pasikeitė architektūriniai sprendimai. Matome, kad net ir išlaikydami tą patį arenos tūrį galime labai stipriai atsinaujinti, įskaitant ir didesnį vietų skaičių.
– Arenoje turėtų būti įrengta 400 naujų vietų?
–Dar galvojame, koks yra mūsų potencialas, realiai yra galimybių atrasti ir daugiau vietų. Planuojame, kad sėdimų vietų skaičių galime padidinti iki 13-14 tūkst. koncertų atvejais arba iki 11 tūkst. krepšinio varžybų metu.
– Kiek galėtų kainuoti kapitalinis arenos remontas?
– Dar neturime galutinių paskaičiavimų, o kol jų nėra, manipuliuoti skaičiais nesinorėtų.
– Ar faktas, kad arena bus mažesnė nei manyta anksčiau, reiškia, kad kuklesni yra ir būsimo krepšinio klubo planai?
– Ne, jie nė kiek nesikeičia. Mes visada buvome ir būsime ambicingi. Ir ambicija ne visada reiškia dydį – tai gali būti ir technologinė pažanga, modernumas, renginių skaičius. O pastarajam rodikliui arenos dydis ne visada turi daugiausiai įtakos.
– Vis dėlto 15-17 tūkst. vietų galinti pasiūlyti geografiškai artimiausia konkurentė „Žalgirio“ arena išlaikys kiekybinę persvarą.
– Patikėkite manimi, kiekvienas renginių organizatorius turi kur kas daugiau kriterijų nei vien arenos dydis. Tai – ganėtinai specifinis verslas, čia daug elementų susideda. Daug priklauso nuo vadybos, logistikos.
Scenos žvaigždės pasigenda atsakymų
ASG arenos rekonstrukcija turėtų prasidėti po paskutinio joje numatyto renginio – rugsėjo pradžioje planuoto Andriaus Mamontovo koncerto.
Tiesa, pastarasis praėjusią savaitę socialiniame tinkle užsiminė svarstantis galimybę perkelti pasirodymą į kitą vietą.
Apie tai atlikėjas pranešė praėjus kelioms dienoms po šių metų Eurovizijos nugalėtojų iš Ukrainos „Kalush Orchestra“ sprendimo perkelti savo koncertą iš ASG į „Žalgirio“ areną.
Tokį žingsnį organizatoriai motyvavo „visuomenėje kilusiais klausimais“, susijusiais su G. Žiemelio aviacijos verslo kilme bei ryšiais su Rusijos politiniu ir verslo elitu.
Delfi penktadienį susisiekus su A. Mamontovu, dainininkas patvirtino koncertuoti ASG arenoje nebeplanuojantis ir ieškantis naujos vietos.
„Manau, kad visuomenė tiesiog turi daug iki galo neatsakytų klausimų. Ir visi, kurie ten organizuoja sporto ar kitokius renginius – ypač po to, kai savo koncertą iškėlė ukrainiečiai – patenka į dviprasmišką situaciją. Kol ji bus tokia, ir aš nenorėčiau joje atsidurti.
Manau, arenos valdytojai turėtų pateikti atsakymus, nes visi tie įtarimai dėl ryšių su Rusija niekur nėra dingę, tas besitęsiantis šleifas kuria dviprasmišką padėtį. Kuri karo Ukrainos fone tampa toksiška. Kol ji tokia, geriau rasti alternatyvų. Noriu tikėti, kad tai išsispręs, bet kamuolys dabar – arenos valdytojų rankose“, – svarstė A. Mamontovas.
A. Žiauberis scenos žvaigždžių žingsnio komentuoti nenorėjo, siūlydamas kreiptis į „Avia Solutions Group“ komunikacijos atstovus.
Dalį naujojo verslo jau pardavė
Įdomu, jog G. Žiemelis jau pardavė dalį verslo, kurį 2020 metais įsigijo kartu su ASG arena.
Tuomet „Avia Solutions Group“ kontroliuojama bendrovė DG21 už neskelbiamą sumą nusipirko 99,99 proc. buvusią „Siemens“ areną valdančios įmonės akcijų, o taip pat Panevėžio „Cido“ arenos operatorių, bilietų platintoją „Tiketa“, renginių organizatorę „Seven live“.
Praėjusį spalį „Tiketa“ buvo parduota Estijos grupei „Piletilevi Group“, valdančiai kitą lietuvišką bilietų platintoją „Bilietai.lt“.
Primename, kad naujas krepšinio klubas, kurio prezidentu įvardijamas buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, savo gyvavimą pradės ne Vilniuje, o Alytuje.
Praėjusią savaitę patvirtinti dar nuo žiemos sklandę gandai, jog G. Žiemelio atstovai perka Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) žaidžiančią Alytaus „Dzūkiją“. Dzūkijos sostinėje komanda turėtų rungtyniauti, kol bus baigtas ASG arenos remontas.
Tiesa, formaliai sandoris vis dar nėra registruotas – Registrų centro duomenimis, vienintelė „Dzūkijos“ dalininkė tebėra Laima Pačėsienė.
