Slibino galvų – jau ne devynios, o visas tuzinas

„Žalgiris“ ne šiaip sau viešojoje erdvėje vengia save įvardinti klubu ir verčiau renkasi žodį „organizacija“.

Tiktų ir „korporacija“ ar „koncernas“. Už vieno visai Lietuvai iki skausmo pažįstamo pavadinimo slepiasi masyvus įmonių rezginys, atspindintis tiek augantį klubo veiklų spektrą, tiek komplikuotą istoriją.

Progą jį panagrinėti suteikė į klubo valdymą įsitraukęs naujas žaidėjas.

„Žalgiris“ apie užbaigtą sandorį su informacinių technologijų kompanija „Tesonet“ pranešė praėjusį mėnesį.

Naujųjų bendraturčių rankose atsidūrė 25 proc. kontroliuojančios bendrovės „Žalgiris group“ akcijų. Likusios toliau priklauso klubo vadovui Pauliui Motiejūnui.

Registrų centro pateikiami duomenys leidžia daryti prielaidą, jog pardavimui buvo ruoštasi nuo 2020-ųjų. Būtent tada P. Motiejūnas įsteigė naują uždarąją akcinę bendrovę, per kurią turėtų būti valdomos įvairios klubo veiklos.

Bet pati svarbiausia iš jų – krepšinio komanda – palikta užribyje. Bent jau kol kas.

12 – tiek tarpusavyje susijusių įmonių šiuo metu sudaro „Žalgirio“ valdymo struktūrą.

Keturių iš jų direktorius yra P. Motiejūnas.

Paulius Motiejūnas (kairėje), Visvaldas Matijošaitis

„Žalgiris group“, kurios smulkiuoju akcininku tapo Tomo Okmano vadovaujama „Tesonet Global“, tiesiogiai kontroliuoja keturias grupės įmones ir dar dvi – netiesiogiai.

Tačiau P. Motiejūnas išlieka vienintelis viešosios įstaigos „Žalgirio krepšinio centras“ dalininkas. Būtent šiam juridiniam asmeniui, per kurį atliekamos krepšinio ekipos finansinės operacijos, licencijas yra išdavusios tiek Eurolyga, tiek Lietuvos krepšinio lyga (LKL), jam skiriama 2 mln. eurų per metus siekianti Kauno savivaldybės parama.

Be to, „Žalgiris group“ niekaip nefigūruoja klubo futbolo ekipų bei akademijos, kurios bendrai iš viso gauna dar per 350 tūkst. eurų savivaldybės paramos, valdyme.

Tad ką būtent iš P. Motiejūno įsigijo „Tesonet“?

Nuo koncesijų iki startuolio

Registrų centro duomenimis, šiuo metu „Žalgiris group“ yra vienatinė trijų bendrovių savininkė.

„Delegatai“ užsiima prekyba klubo atributika. Remiantis paskutine Registrų centrui pateikta finansine ataskaita, įmonės metinė apyvarta viršija milijoną eurų. Nors praėję finansiniai metai jai nebuvo rentabilūs, nuostolius amortizavo anksčiau sukauptas nepaskirstyto pelno rezervas.

Antroji įmonė „Žalgiris Ventures“ įsteigta tik praėjusį vasarį. Tai – pirmasis klubo ir „Tesonet“ projektas, žymintis naujo bendradarbiavimo pradžią. „Žalgiris Ventures“ įvardijama kaip sporto ir technologijų startuolis, kuriuo bus mėginama komercializuoti inovacijas sporto srityje. Naujos bendrovės direktore tapo Viktorija Jokantaitė-Kuktė, prieš tai dirbusi lietuviškame sveikatingumo startuolyje „Kilo Health“.

Kauno "Žalgirio" juridinė struktūra
Foto: DELFI

„Žalgiris group“ taip pat valdo viešąją įstaigą „Kauno Žalgirio klubas“, nuo 2009-ųjų administruojančią ekipą finansiškai remiančių sirgalių ir įmonių Garbės klubą. Už skirtą paramą šio klubo nariams suteikiamos įvairios paslaugos ir pramogos, „Žalgirio“ atributika.

Garbės klubo prezidentu tituluojamas legendinis Kauno komandos krepšininkas Modestas Paulauskas, o viešajai įstaigai vadovauja „Žalgirio“ komunikacijos direktorė Akvilė Dagilytė. Garbės klubo interneto svetainėje skelbiama, jog šiame sezone 817 klubui priklausančių fizinių narių ir 11 įmonių sunešė 33 tūkst. eurų paramos. Remiantis Registrų centrui pateikta praėjusių finansinių metų ataskaita, įstaigos apyvarta siekė 73 tūkst. eurų.

„Kauno Žalgirio klubas“ svarbus dėl to, jog valdo 99 proc. kitos viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio rėmėjas“ dalių.

„Kauno Žalgirio rėmėjas“ pats neatlieka jokios komercinės veiklos, tačiau 2010 metais būtent šis juridinis asmuo pasirašė sutartį su Kauno savivaldybe ir tapo „Žalgirio“ arenos koncesininku.

Savivaldybei priklausančios arenos Nemuno saloje operatorė – dukterinė „Kauno Žalgirio rėmėjo“ bendrovė „Kauno arena“. Praėjusiais finansiniais metais per pandemiją jos apyvarta smuko nuo 6,2 iki 2,6 mln. eurų, bet bendrovė vis tiek atnešė per 100 tūkst. eurų pelno.

Kauno "Žalgirio" arena (BC "Žalgiris")
Foto: twitter

Remiantis įmonės finansine ataskaita, per metus jos vadovams buvo priskaičiuota 243 tūkst. eurų darbo užmokesčio.

„Kauno arenos“ – kaip ir „Kauno Žalgirio rėmėjo“, „Žalgirio krepšinio centro“ bei „Žalgiris group“ – direktorius yra P. Motiejūnas.

Be to, ši bendrovė dalyvauja ir Vilniaus Nacionalinio stadiono projekte. „Kauno arenai“ priklauso 1 proc. naujojo koncesininko „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcijų. Dar 1 proc. kontroliuoja bendrovė „Axis Industries“, vedanti į koncerną „Icor“, o likusius 98 proc. – „Venetus Capital“.

„Žalgiris“ taip pat siekia valdyti Kaune kylančią naują sporto infrastruktūrą: ledo rūmus, baseiną, stadioną.

Grįžtant „Žalgirio“ struktūros kopėčiomis į viršų iki pat „Žalgiris group“, ketvirtoji šiai grupei tiesiogiai priklausanti bendrovė yra „Insidergain“, vystanti turinio platformą „Žalgiris Insider“.

Tiesa, „Žalgiris group“ šioje įmonėje yra tik smulkioji bendraturtė, kuriai priklauso 40 proc. akcijų. Likusį paketą valdo mažoji bendrija „Tarptautinės konsultacijos“, įsteigta Antano Bakšio, kuris yra ir „Insidergain“ direktorius.

Pernai įkurta bendrovė dideliais finansiniais srautais iki metų pabaigos pasigirti negalėjo – jos apyvarta siekė 5,5 tūkst. eurų.

Ant atskiros šakos – sultingi vaisiai

Likusių keturių su Lietuvos čempionų klubu susijusių juridinių asmenų „Žalgiris group“ neapima – jų valdyme asmeniškai dalyvauja P. Motiejūnas.

Kaip minėta, klubo branduolys yra P. Motiejūnui priklausantis ir jo paties vadovaujamas „Žalgirio krepšinio centras“.

Per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, sutampantį su krepšinio sezonu (nuo 2020-ųjų vidurio iki 2021-ųjų vidurio), ši viešoji įstaiga uždirbo beveik 8 mln. pajamų, bet tai nekompensavo sąnaudų: patirti nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų.

Per metus įstaigos vadovų darbo užmokesčiui išleista 154 tūkst. eurų.

P. Motiejūnui nuo 2014 metų – tiesiogiai ir per „Žalgirio krepšinio centrą“ – taip pat priklauso 70 proc. viešosios įstaigos „Futbolo klubas Kauno Žalgiris“ – Lietuvos futbolo A lygos bronzinių prizininkų.

"Kauno Žalgiris"
Foto: Facebook

Likusius 30 proc. valdo „Žalgirio“ krepšinio komandos veteranas Mantas Kalnietis, prieš dvejus metus dalininkų susirinkime pakeitęs ekipos įkūrėją bei buvusį trenerį Laimį Bičkauską.

Direktoriaus pareigas eina Eimantas Pūras, klubo biudžetas praėjusiais metais sudarė 1,2 mln. eurų.

Be to, „Futbolo klubas Kauno Žalgiris“ kartu su Kauno savivaldybe valdo to paties pavadinimo futbolo akademiją, o su Dariumi Gurskiu bei Aurimu Giliumi – pajėgiausią šalies salės futbolo klubą.

Menama „Žalgirio“ vertė

Delfi teiravosi tiek „Žalgirio“, tiek „Tesonet“, kodėl kontroliuojanti bendrovė „Žalgiris group“ apima ne visas su klubu susijusias įmones ir kaip tuomet reikėtų vertinti tokį santykinį naujųjų akcininkų dalyvavimą klubo veikloje.

Bet nė viena pusė nesutiko komentuoti sandorio, motyvuodamos konfidencialumo įsipareigojimais.

Tiesa, „Žalgiris“ teigia, jog ateityje po nauju skėčiu išsiteks visos grupės įmonės, įskaitant ir pačią svarbiausią – „Žalgirio krepšinio centrą“. Tačiau nepateikia jokių konkrečių detalių, kaip ketina tai padaryti.

„Žalgiris“ nėra tik sporto klubas. Iš krepšinio komandos per kelis dešimtmečius „Žalgiris“ išaugo į organizaciją, kuri ne tik užsiima sporto veikla, tačiau ir kuria pramogas, organizuoja renginius, užsiima atributikos platinimu, o nuo šiol didesnį dėmesį teiks ir sporto inovacijoms.

Norint konsoliduoti gana plačius veiklos spektrus ir buvo įsteigta visas grupės įmones apjungianti UAB „Žalgiris group“, po kuria veiks visos kitos organizacijos įmonės. Visų įmonių apjungimas po bendra grupės vėliava efektyvins projektų ir žmogiškųjų resursų valdymą bei įves aiškumo ir išorinėje komunikacijoje. Pokyčio tikslas – tobulinti įmonių valdymą, siekiant užtikrinti darnią įmonių plėtrą bei didinti įmonių veiklos efektyvumą“, – teigiama Delfi raštu pateiktame „Žalgirio“ atsakyme.

Kauno "Žalgiris"
Foto: LKL

Deja, to nepakanka norint įvertinti klubo „veiklos efektyvumą“ finansine išraiška – P. Motiejūno ir „Tesonet“ sandoryje lieka pernelyg daug paslapčių, kad juo išeitų pasinaudoti apskaičiuojant dabartinę viso „Žalgirio“ vertę.

Iš Registrų centro duomenų matyti, jog balandžio 15 d. „Žalgiris group“ išleido 600 naujų akcijų. Bendra emisijos kaina buvo 1,7 mln. eurų.

Kadangi tai sudaro 14 proc. visų bendovės akcijų, skaičiuojant grynai matematiškai „Žalgiris group“ vertė siektų daugiau nei 12 mln. eurų.

Tačiau kaina, už kurią naujos akcijos buvo pasirašytos, nebūtinai sutampa su galutine suma, kurią už jas mokėjo „Tesonet Global“.

Tą pačią balandžio 15 d. P. Motiejūnas perleido naujiesiems verslo partneriams dar 450 (11 proc.) savo valdomų akcijų – šios sandorio dalies detalės taip pat neatskleidžiamos.

Galiausiai, lieka neaišku, ar „Žalgiris group“ išties reikėtų traktuoti kaip visas klubo veiklas aprėpiančią bendrovę, kadangi kol kas oficialūs dokumentai nesutampa su klubo atstovų teiginiais.

Įsikabinę klubo legendos

Neaiškumų yra ir daugiau, pavyzdžiui, paties klubo pagarsintoje žinioje, jog prie „Žalgiris group“ valdybos prisijungs naujųjų akcininkų deleguotas Jonas Karklys.

Mat bendrovės įstatuose įtvirtinta nuostata, jog valdyba šioje įmonėje apskritai nėra sudaroma.

O ryškiausias nesutapimas susijęs su Arvydo Sabonio pavarde.

Arvydas Sabonis
Foto: BNS foto / Teodoras Biliūnas

Balandžio 22 d. išplatintame „Žalgirio“ pranešime žiniasklaidai paskelbta: „Tesonet“ įsigijus 25 proc. holdinginės kompanijos „Žalgiris group“ akcijų, likusi jų dalis – 75 proc. – lieka P. Motiejūno rankose, kuriam akcijas pardavė ir neatsiejama „Žalgirio“ dalis A. Sabonis“.

Iš tiesų klubo legenda niekada nebuvo „Žalgiris group“ akcininku.

Pranešime veikiausiai turimas omenyje A. Saboniui praeityje priklausęs trečdalis viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio klubas“.

Sprendžiant iš Registrų centrui pateiktų duomenų, šias dalis buvęs vidurio puolėjas pardavė P. Motiejūnui jau prieš daugiau nei metus – 2021-ųjų kovą.

Vieninteliu dalininku likęs „Žalgirio“ vadovas praėjusį gruodį 163 tūkst. eurų įkainotą „Kauno Žalgirio klubą“ perleido „Žalgiris group“, atitinkamai padidindamas šios bendrovės įstatinį kapitalą.

Nors A. Sabonis juridiškai nebėra niekaip susijęs su „Žalgiriu“ nuo 2021 metų kovo, P. Motiejūnas ir vėliau kalbėdamas viešai šio fakto neminėdavo.

„Su Arvydu yra ryšys, yra bendravimas. Bet tuose sprendimuose jis, mano vertinimu, yra suteikęs man pasitikėjimą, ir mes tvarkomės patys“, – praėjusį lapkritį spaudos konferencijoje sulaukęs netiksliai suformuluoto klausimo, ar „smulkusis dalininkas A. Sabonis dalyvauja klubo veikloje“, žurnalisto nepataisė P. Motiejūnas.

O balandį – prieš pat žinią apie susitarimą su „Tesonet“ – 24sek.lt žurnalisto Roko Pakėno tiesiai paklaustas, ar A. Sabonis dar turi „Žalgirio“ akcijų, P. Motiejūnas pareiškė: „jis figūruoja ir figūruos, dalyvauja ir dalyvaus“.

Tiesa, Delfi paprašius paaiškinti tokius anksčiau išsakytus direktoriaus teiginius, „Žalgiris“ tvirtino, jog „A. Sabonio įsitraukimas į klubo veiklą nėra ir nebuvo susijęs su jo kaip dalininko statusu“.

„A. Saboniui einant Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas, jo įsitraukimas ir palaikymas buvo labiau moralinis, o dabar, kai jis vėl gali užimti ir kitas pareigas, jis artimiausiu metu taps „Žalgirio“ organizacijos garbės prezidentu“, – rašoma „Žalgirio“ atsakyme.

Juridinis asmuo – kaip kojinės

Praeityje „Žalgiris“ krepšinio komandos ūkinę veiklą vykdė per dar vieną juridinį asmenį – bendrovę „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“.

Pastarąją 1995 metais kartu su pačiu A. Saboniu įsteigė verslininkas Šabtajus Kalmanovičius, 2009-aisiais nušautas per pasikėsinimą Maskvoje, ir jo verslo partneris iš Rusijos sostinės Michaelas Kričevskis, kuris klube figūravo keletą metų. Vėliau įmonės akcininkai keitėsi ne kartą.

Šabtajus Kalmanovičius

Paraleliai veikė ir dukterinė viešoji įstaiga „Kauno Žalgirio rėmėjas“ – reikalinga tam, kad klubas galėtų būti remiamas viešaisiais finansais.

Dėl ekonominių sunkumų ilgainiui vis daugiau veiklos buvo perkeliama į pastarąją. Dėl to amžių sandūroje susiklostė paradoksali padėtis: toje pačioje komandoje žaidę krepšininkai buvo sudarę sutartis su skirtingais juridiniais asmenimis.

Kurių dar padaugėjo 2009-aisiais „Žalgirį“ į savo rankas perėmus Vladimirui Romanovui.

Vladimiras Romanovas
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Po to, kai 2012-2013 metais susikompromitavęs bankininkas apleido krizės ištiktą klubą ir spruko į Rusiją nuo baudžiamojo persekiojimo, krepšinio ekipa buvo permesta į „Žalgirio krepšinio centrą“.

Išpirkęs pastarąjį iš buvusios V. Romanovo patikėtinės Angelės Dementavičiūtės, P. Motiejūnas kartu grįžo ir į 2008-2011 metais jau išbandytą klubo direktoriaus kėdę.

Tuo metu visų pamirštas „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ tyliai bankrutavo 2018 metais.