Rusijos sukeltas karas Ukrainoje palieka ryškų pėdsaką Europos krepšinio žemėlapyje, atsispindi ir krepšinio bendruomenės veiksmuose.
Tą puikiai iliustruoja iki tarptautinio skandalo išsiplėtoję sekmadienio įvykiai „Žalgirio“ arenoje, prasidėję nuo „Crvena Zvezda“ klubo draudimo savo krepšininkams prieš rungtynes palaikyti antikarinį transparantą.
Savo nuomonę karo klausimu jau ne sykį yra išsakęs ir „Barcelonos“ komandą treniruojantis Šarūnas Jasikevičius. Praėjusį penktadienį Graikijos žiniasklaidai jis aiškiai išdėsė, ką galvoja apie Rusijos klubų sugrąžinimą į Eurolygą, iš kurios jie buvo išmesti po šalies kariuomenės intervencijos į Ukrainą.
„Manau, kad šalis, kuri puola, neturi teisės grįžti į įprastinį gyvenimą lyg niekur nieko, nes ji sukėlė karą. Esu iš Lietuvos, turiu labai tvirtą nuomonę šiuo klausimu. Jiems (Rusijos klubams, – red. past.) būtų labai sunku vėl grįžti į Eurolygą, kuomet puolama suvereni valstybė“, – teigė Š. Jasikevičius, pabrėžęs, kad Vladimirą Putiną reikia sustabdyti kuo greičiau.
Tokie lietuvio žodžiai netruko pasiekti rusų ausis, o kai kuriuos jų tiesiog įsiutino. Karo metu Rusijos pusėje akivaizdžiai stovinčios Serbijos žiniasklaida plačiai cituoja 1994 ir 1998 m. pasaulio vicečempioną V. Nosovą, į viena suplakusį ir „atsakymą“ Š. Jasikevičiui, ir pagyras „Crvena Zvezda“ klubui.
„Šarūnas Jasikevičius blogai atsiliepė apie Rusiją ir teigė nenorintis matyti mūsų klubų Eurolygoje. Po šių žodžių jis man daugiau apskritai nebeegzistuoja. O serbai visada bus kartu su Rusija. Labai dėkoju „Crvena Zvezda“ žaidėjams, kurie nepaklausė akcijos Kaune organizatorių nurodymų. Politika neturi paliesti krepšinio žaidėjų – jie nėra atsakingi dėl valdžios priiimamų sprendimų. Kiekvienas žino, kad sporto su politika maišyti nereikėtų, tačiau dabar viskas nuėjo per toli ir nekalti žmonės dėl to kenčia“, – postringavo 54-erių V. Nosovas.
Buvusio krepšininko pasisakymą ištransliavo ir propagandinė, valstybės finansuojama rusų televizija „Russia Today“ – jos eteryje V. Nosovas liejo nostalgiją Sovietų Sąjungai ir suplakė ją su tuometinėmis krepšinio aktualijomis.
„Rusijos atžvilgiu dabar yra daromi bjaurūs dalykai. Niekas nenori klausytis mūsų argumentų. Mes visą gyvenimą su „Žalgiriu“ žaidėme krepšinį. Aš pats šimtą kartų lankiausi Lietuvoje, o jie atvykdavo čia. Rungtynės būdavo nuožmios ir sunkios, bet jie buvo puikūs sportininkai.
Sovietiniais laikais apskritai nebuvo jokio susiskaldymo. Mes visi buvome viena tauta. Prisimenu momentą, kai 1984-aisiais, būdamas 16-metis, su didele nuostaba sužinojau faktą, kad Arvydas Sabonis, pasirodo, yra lietuvis. Visi gyvenome vienoje šalyje ir buvome sovietiniai žmonės“, – aiškino V. Nosovas.
Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva nuo Sovietų Sąjungos paskelbė 1990-ųjų kovo 11-ąją.
Kaip jau esame rašę, praėjus maždaug mėnesiui nuo šio įvykio Ispanijos žiniasklaida publikavo skambias tuo metu Valjadolido komandoje žaidusių Arvydo Sabonio ir Valdemaro Chomičiaus mintis apie laisvės atgavimą ir požiūrį sovietinę erdvę.
„Tai yra kažkas, ko visuomet troškome, tačiau tuo pat metu negalėjome pasiekti dėl sovietinio režimo specifikos. Lietuva buvo šalis, kurią prieš 50 metų okupavo sovietai, nors nė vienas lietuvis to nenorėjo. Noras atgauti Nepriklausomybę nuolat gyvavo mūsų mintyse ir kai tai pagaliau pasiekėme, esame labai laimingi. Niekuomet nebežaisime sovietų rinktinėse. Nė vienas iš Lietuvos žaidėjų to nedarys. Kaip tu, būdamas ispanas, galėtum vilkėti kitos šalies rinktinės aprangą?“ – tuomet publikacijos autoriaus retoriškai klausė A. Sabonis.
Jau 1992-aisiais Lietuvos rinktinė debiutavo Barselonos olimpinėse žaidynėse, kur rungtynėse dėl bronzos įveikė Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) krepšininkus – tarp jų buvo ir suolelį dažniausiai šildęs V. Nosovas.
Vėliau 212 cm ūgio vidurio puolėjas kiek svarbesnį vaidmenį atliko Rusijos rinktinėje, tačiau krepšinio žiūrovams bene labiausiai įsiminti galėjo itin netaiklūs šio žaidėjo baudų metimai – ruso mestas kamuolys dažnai net neliesdavo lanko. 1998-ųjų pasaulio čempionate baudas V. Nosovas metė 33 proc. taiklumu.
Itin „įsimintinos“ pačiam V. Nosovui turėjo būti 1999-ųjų Europos čempionato rungtynės su Ispanija, kurių metu jis realizavo 3 iš 12 baudų metimų.
Didžiąją dalį klubinės karjeros rusas praleido gimtinėje, tačiau yra žaidęs ir užsienyje – Slovėnijoje, Graikijoje, Turkijoje.
V. Nosovo ir Š. Jasikevičiaus keliai Rusijos ir Lietuvos rinktinėse susikirto 1998-ųjų pasaulio ir 1999-ųjų Europos čempionatuose.
