„Esame paskutiniai Eurolygoje, o UNIKS atvažiavo pas mus su tokia ryškia nepagarba, kad pirmame kėlinyje žaidė puse kojos. Turėjome visus šansus susikrauti didelį pranašumą, bet to nepadarėme. Galima sakyti, jog buvo maža rotacija, kad buvo mažai žiūrovų, gal dar kažką. Bet mes tiesiog viską pralaimime. Esame lūzeriai. Nesmagu būti lūzeriu, bet taip jau yra, tokia realybė“, – po mačo konstavo E. Ulanovas.
Šiose rungtynėse 16 taškų surinkęs ir 7 kamuolius atkovojęs 30-metis krepšininkas neslėpė, kad erdvės pozityvioms mintims nėra daug. „Galbūt vėl kažkas sakys, kad reikia rasti pozityvių dalykų. Nemanau, aš nesutikčiau su tuo. Matau tik daug dalykų, kuriuos galime geriau padaryti. O pozityvas nebent tik tai, kad daugiau gauna pažaisti Karolis Lukošiūnas ir Marekas Blaževičius. Tai vienintelis teigiamas dalykas“, – teigė E. Ulanovas.
– Kokio sukrėtimo reikia komandai, kad į mačą ateitų su kitokiu nusiteikimu ir kita žaidimo kokybe?
– Trečiame kėlinyje buvo lengva žiežirbėlė: keli geri apsigynimai, greitas perėjimas į ataką. Buvo jausmas, kad žaidžiame krepšinį pagal Eurolygos ritmą. Aišku, mes šnekame rūbinėje, nes problemos akivaizdžiai matosi plika akimi. Bet taip pat akivaizdu, kad mes švaistome laiką ir nesinaudojame savo progomis. Tai – skaudžiausia. Bandome, reaguojame, kalbamės. Ir treneriai dirba – ruošiasi, rodo vaizdo medžiagą, daro, stengiasi. Nėra, kad laukiame, kad kažkas ims ir pasikeis.
Kitas dalykas – pažiūrėkite, koks krūvis tenka Lukui Lekavičiui. Lukas yra vertas geriausių žodžių dėl to, ką dabar daro. Jis vienas ant savo pečių laiko „Žalgirio“ žaidimo organizavimą. Tai Websteris nėra įžaidėjas, jam yra sunku žaisti toje pozicijoje. Jis gauna spaudimo ir jam darosi sunku priimti sprendimus. Jis nežaidęs toje pozicijoje, tad Lukas turi laikyti vadžias. Kai niekas nesigauna – mes žiūrime į Luką. Yra kiti variantai, kai su manimi ar su Tyleriu Cavanaugh galime bausti ant ūselio, galime ieškoti ir išnaudoti situacijas, kai pranašumą po krepšiu turi Marekas, bet visa tai turi organizuoti Lukas. O vienam tai daryti yra labai sudėtinga.
– Kokios didžiausios problemos „Žalgirį“ kamuoja gynyboje?
– Trečias ir ketvirtas kėlinys buvo panašesnis į tai, ko mes norime, nes varžovai įmetė tik 18 ir 13 taškų. Bet mes patys puolime nesužaidžiame, neįmetame, arba išlaikome kamuolį 24 sekundes ir tada atiduodam jį varžovams. Ir šiandien nebuvo to Eurolygos lygio krepšinio, atrodo, kad visi laukiame kol kažkas atsitiks. Nėjome ir nepasiėmėme savo šanso, laukėme, kad gal pavyks apsiginti, gal dar kažkas atsitiks. O varžovai, pramiegoję pirmą kėlinį, vėliau pradėjo kovoti, susirinko kamuolius puolime, pelnė lengvus taškus, grįžo į rungtynes. O mes taškų lenktynėse šiemet atrodome labai sunkiai.
– Treneris per vieną iš minutės pertraukėlių šaukė, kad viskas ir vėl kartojasi. Kaip reikėtų paaiškinti – ar treneris neišreikalauja treniruotėse, ar tai yra žaidėjų atsakomybės klausimas?
– Sutinku, yra situacijų, kurios kartojasi ne vienas rungtynes iš eilės. Rungtynėse su „Maccabi“ akcentavome, kad reikia laiku padaryti pražangas. Šiandien buvo momentai, kai vėl to nepadarėme. Tokios situacijos yra tik žaidėjų atsakomybė. Nori ar nenori, reikia tai prisiimti. Treneris neišmokys tavęs padaryti pražangą. Nesibadome pirštais, suprantame, kad darome klaidas ir ne visada išpildome to, ko treneris nori. Tai yra žaidimo dalis. Taip, sunki situacija, bet aš nežinau, kas dedasi kitų galvose. Tik manau, kad kiekvienas rungtynėse galėtų padaryti šiek tiek daugiau. Nebūtinai pelnant daugiau taškų, yra ir kitų dalykų. Galų gale, yra dar ir kažkokios emocijos.
– Kas lėmė tą žiežirbą komandos žaidime trečiame kėlinyje?
– Po dviejų kėlinių mes atsilikome tik 6 taškais. Prie tokio prasto mūsų žaidimo tie 6 taškai nieko nereiškė. Tą ir sakėme, kad skirtumas nedidelis, kad mums reikia patiems pridėti, tam tikrais momentais pakentėti. Visa tai gerai, bet panašu, kad ne visi tai supranta, per anksti nuleidžia rankas. O gal kažkas turi ir kitokių tikslų. Visa tai ir susideda. O mes vis šnekame ir šnekame.
– Sakote, kad kažkas gal turi kitokių tikslų. Ką turite omeny?
– Aš tik bandau spėti. Kažkas patirties neturi, kažkas jaunesnis, sureaguoja į vieną ar kitą situaciją. Kažkam vakar pasisekė, o šiandien – ne, treneris rėkia ir pan. Bet taip jau bus, nes sezonas ilgas, o kai viską pralaimime turime suprasti, kad lengviau jau nebus.
– Aštuntas pralaimėjimas iš eilės, paskutinė vieta Eurolygoje, bet paskutinę rungtynių minutę sirgaliai skanduoja „žalia balta“. Koks jausmas patirti pralaimėjimą tokioje aplinkoje?
– Ačiū fanams, kad jie čia ateina. Man sunku tikėti, kad ypač šią dieną mes nusipelnėme tokio palaikymo, nes nerodome to žaidimo. Norisi padėkoti. Buvo penki tūkstančiai žiūrovų. Atrodo, visai mažai, palyginus su ankstesniais metais. Ačiū visiems, kas ateina, palaiko ir tam tikrai momentais įneša ugnelę, kurios mums labai reikia, suteikia pozityvumo, kurio dabar nėra labai daug. „Žalgirio“ fanai tokie jau yra ir bus visada.
– Paminėjote, jog žaidėjai kalbasi tarpusavyje. Kokius klausimus keliatės ir ar visi supranta diskusijų reikšmę komandai esant tokioje situacijoje?
– Nežinau, ar supranta. Stengiamės, nes visi norime gero. Nes tikrai suprantame, kad nėra gerai, ir ieškome situacijų, kur galime padėti vienas kitam, palaikyti vienas kitą. Kartais to šnekėjimo būna netgi per daug, nes atrodo, kad daug šnekame, bet nieko nedarome. Bet bandome kažką daryti, o ne laukti. Jeigu lauksi, tai sulauksi pavasario ir baigsis viskas. Nesinori švaistyti laiko paprasčiausiai, norisi kažko pridėti. Noriu to ir aš, noriu, kad ir komandos draugai kažką pridėtų. Reikia tobulėti. Turime jaunų žaidėjų, jie turi pamatyti, kaip galima žaisti ir elgtis.
– Ką dar galima pasiimti iš šito sezono, kad laikas nebūtų tiesiog iššvaistytas?
–Reikia gerinti žaidimą, rodyti kažką. Gerai, žinome savo situaciją Eurolygoje, čia stebuklų nebus. Bet ateis LKL atkrintamosios, reikia gerinti žaidimą ir ruoštis lemiamoms kovoms. Juk žaisti reikės. Be to, yra jauni žaidėjai, kuriems negalima švaistyti laiko. Jie turi eiti į priekį, kažkas iš jų turės žaisti paskui. Aš irgi dar noriu kažko daugiau pasiimti iš šitų metų. Tad toks yra palinkėjimas ir noras.
