Pirmasis mačas Kaune baigėsi vilniečių pergale 84:75, tačiau nuo jo prabėgo du su puse mėnesio ir dabar šios rungtynės – jau nauja istorija.

„Betsafe-LKL“ turnyro lentelėje Vilniaus ir Kauno ekipos yra kaimynės: jos patyrė po vieną nesėkmę, o pergalių „Žalgirio“ sąskaitoje yra 16, „Ryto“ – 15.

Šios grandų akistatos itin laukia ilgametis „Žalgirio“ treneris Gintaras Krapikas. Strategas yra griežtas ir konkretus – žalgiriečiai turi suprasti šių rungtynių svarbą ir pasiekti revanšą, kitoks rezultatas patenkinamas nebus.

„Manau, kad po praeito pralaimėjimo net užsieniečiai suprato, jog šitas mačas – kitoks, kitokios svarbos. Man bus svarbu pamatyti, ar „Žalgiris“ turi charakterį ir, galų gale, vyriškus kiaušinius, kad žaistų tokias rungtynes, ar vis tik šiais metais esame skysti“, – LKL.lt svetainei sakė G.Krapikas.

Treneris mano, kad svarbiausia bus ne tiek individualios akistatos ir konkrečios mikrodvikovos, kiek kovingumas ir noras griūti dėl kiekvieno kamuolio.

„Galima neįmesti, gali kažkas nepasisekti, bet tu negali šiame mače neišsikrauti 100 procentų, nenorėti pergalės. Tai aš noriu pamatyti“, – sakė treneris.

– Ar laukiate būsimo grandų mačo ir kokios intrigos jame tikitės?

– Nežinau, kaip kitiems, bet man šios rungtynės yra labai svarbios. Aš jų labai laukiu. Pirmos rungtynės vyko Kaune, kai visi galvojo, kad „Žalgiris“ laimės ir tai padarys lengvai, nes žaidžia namie, bet jie buvo sutriuškinti. Galbūt galima sakyti, kad tada jie nesitikėjo tokio „Ryto“ žaidimo, nesusikoncentravo, pasimetė ar dar kažkas, tuo tarpu dabar labai noriu pažiūrėti reakciją į praeitą mačą.

Šios rungtynės – truputį kitokios nei likusios „Betsafe-LKL“, nepaisant to, kad ir jų „Žalgiris“ šį sezoną nežaidžia lengvai. Manau, kad po praeito pralaimėjimo net užsieniečiai suprato, jog šitas mačas – kitoks, kitokios svarbos. Man bus svarbu pamatyti, ar „Žalgiris“ turi charakterį ir, galų gale, vyriškus kiaušinius, kad žaistų tokias rungtynes, ar vis tik šiais metais esame skysti.

– Ta minėta pirmoji „Ryto“ pergalė Kaune – didesnis jėgų pliūpsnis Vilniaus krepšininkams ar didesnė motyvacija „Žalgiriui“, siekiant revanšo?

– Jei kauniečiai dar labiau suabejos savo jėgomis, tai tada nesuprantu, ką žaidėjai veikia tokioje komandoje. Aš galvoju, kad tebūnie tos rungtynės taip susiklostė, tikrai nemenkinu „Ryto“ žaidimo kokybės ir pergalės. Jei ne Lukas Lekavičius, pergalė būtų iškovota dar didesniu rezultatu ir „Žalgiriui“ rungtynės būtų išvis tragiškos. Tarkime, tai buvo pirmos rungtynės, daug naujų žaidėjų, jie daug ko nežino. Dabar nematau jokių pasiteisinimų. Absoliučiai jokių. Ar kokių žaidėjų trūksta, ar netrūksta – nesvarbu. Dabar turi būti suprasta rungtynių svarba ir turi jaustis atitinkamas nusiteikimas.

„Žalgiris“ pastaruoju metu turėjo daug atidėtų mačų, negali sakyti, kad jie pavargę nuo Eurolygos. Gal dabar kaip tik labiau trūksta žaidybinės praktikos, kurią „Žalgiris“ turėdavo sezono viduryje, bet pasiteisinimų, kaip sakiau, negali būti jokių. Aš kalbu apie kovingumą. Galima neįmesti, gali kažkas nepasisekti, bet tu negali šiame mače neišsikrauti 100 procentų, nenorėti pergalės. Tai aš noriu pamatyti.

– „Žalgiris“ išgyveno nemažai permainų, ar jos, jūsų akimis, atnešė apčiuopiamą rezultatą, ar vaizdas ne ką pasikeitė, lyginant su sezono pradžia?

– Čia reiktų turėti paralelę: tą pačią komandą pamatyti ir su Martinu Schilleriu, ir su Jure Zdovcu bei palyginti. Sunku pasakyti. Be abejo, sudėtinga, kai pačioje sezono pradžioje prarandi pagrindinį numatytą įžaidėją Emmanuelį Mudiay, kuris turėjo būti ekipos vedlys, taip pat prarandi pagrindinį centrą Joffrey Lauvergne’ą, kuris žaidžia Kaune antrus metus, jaučiasi puikiai ir viską žino. Tu prarandi dvi pagrindines penketo pozicijas – tai negali neatsiliepti komandos žaidimui.

Aš, pavyzdžiui, labai džiaugiuosi, kad laiko žaisti gavo Marekas Blaževičius ir išnaudojo neblogai. Jis negali žaisti be klaidų – jo dar amžius toks, jis amžiaus peršokti negali. Be abejo, Marekas daro klaidų, bet jų daro ir kiti, vyresni žaidėjai. Aišku, jo žaidimo kokybės pergalėms Eurolygoje galbūt neužtenka, bet jam yra auksinis laikas, kuriuo jis gali naudotis. Kitą sezoną pasijaus, kiek naudos jam davė šis laikas, kurį jis žaidžia dabar.

Bet, kaip ir sakiau, teisintis negalima. Praradus du žaidėjus negali sakyti: viskas, šį sezoną nebežaisime. Visko atsitinka. Galime rungtynes pralaimėti, bet žiūrint, kaip tą darysime. Ar kaunantis 100 procentų, ar pasidavus jau prieš rungtynes arba jų metu. Tada būtų pikta.

– Ar jums pačiam neatrodo kažkiek keista, kad šį sezoną galime kalbėti apie tai, jog „Žalgirio“ pralaimėjimas „Rytui“ nebūtų sensacingas? Pastarąjį dešimtmetį nuo to buvo galima atprasti.

– Man ir dabar atrodo, kad „Žalgiris“ privalėtų laimėti, bet aš pasigendu bekompromisės kovos. Vienu metu lyg ir buvo, kad jie stipriai kovėsi ir Eurolygoje, o dabar matau, kad 100 procentinio atsidavimo nėra. O tai labai svarbu, ypač, kai kalbame apie tokias rungtynes. Kartais ne viską lemia taktika, svarbu, kaip tu atsiduodi, kaip tu krenti ant kamuolio ir išsikrauni.

– „Žalgiris“ paskelbė, kad šiame mače nežais koronavirusu sergantys Artūras Milaknis, Paulius Jankūnas ir Tai Websteris. Ar tai – didelės netektys, galinčios daryti žalą?

– Tokiame mače Jankūnas ir Milaknis būtų tie žaidėjai, kurie žino, ką tai reiškia, jie tai žino dviženklį metų skaičių. Galvoju, kad tai yra svarbu. Bet pasiteisinimo neieškočiau jokio – reikia eiti ir kautis dėl pergalės. Nesvarbu, kaip. Reikia nugalėti „Rytą“ – su tokia mintimi į aikštę turi žengti „Žalgiris“.

– Tomas Purlys neseniai LKL.lt svetainei kalbėjo apie tai, kad lyginant pozicijas nemato didelių „Žalgirio“ pranašumų prieš „Rytą“. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Didelių pranašumų gal ir nėra. Tik „Rytas“ žaidžia truputį kitokiame Europos lygyje – Čempionų lygoje, kur atrodo tikrai neblogai ir kur pasikėlė savo vertę. Ir žaidėjai tada jaučiasi kitaip. „Žalgiris“ žaidžia Eurolygoje, pralaimi ir tą pasitikėjimą yra kažkiek praradę. Tik galvoju, kad šiame mače jie turi galvoti: vyrukai, jūs žaidžiate ten, mes – Eurolygoje. Ieškant pasiteisinimų, ant lentos galime prirašyti 20.

– Kokį įspūdį jums palieka „Ryto“ komandos veidas? Dabar matant tokių lietuvių kaip Gytis Radzevičius, Arnas Butkevičius, Margiris Normantas ir kitų kovingumą, atrodo, kad būtent to komandai stigo pastaraisiais metais.

– Aš jau praeitą sezoną sakiau, kad pagrindinis dalykas, ką per trumpą laiką atliko treneris Giedrius Žibėnas, yra sugrąžinta ramybė į rūbinę, santykius tarp žaidėjų, tarp lietuvių ir užsieniečių. Galų gale, tarp žaidėjų ir trenerių. Bent aš tai matau. Tai šį sezoną jaučiasi dar labiau, nes jie kartu žaidžia nuo sezono pradžios. Dabar iš rikiuotės iškrito Maurice'as Ndouras, kuris būtų svarbus žaidėjas, bet taip jau yra, negali tikėtis, kad visą sezoną visi žaidėjai žais visas rungtynes.

Kai atmosfera komandoje tokia, ne be reikalo jie laimėjo iš eilės jau 13 mačų „Betsafe-LKL“. Tai rodo, kad „Rytas“ yra ant geros, pergalingos bangos. Tik įdomu, ar to užtenka tik „Betsafe-LKL“ ir Čempionų lygai, ar to užtenka ir antrąkart nugalėti „Žalgirį“. Man sekmadienio mačas bus labai informatyvus, žiūrint ir į tolesnę sezono eigą.

– Ar manote, kad „Rytui“ darkart įveikus „Žalgirį“, gali įvykti kertinis lūžis tiek turnyro lentelės prasme, tiek emocine prasme, kalbant apie šių ekipų akistatas?

– Būdavo dažnai, kad sezono metu „Žalgiris“ žaidžia Eurolygoje, pagrindinė koncentracija – ten, o paskui, prasidėjus atkrintamosioms, susikaupimas „Betsafe-LKL“ būdavo visai kitas ir finalai būdavo aiškūs. Visiems aišku, kad šios rungtynės tolesnei eigai labai svarbios, nes Eurolygoje einasi sunkiai ir bus sudėtinga pabėgti iš paskutinių vietų. Dabar tikslai lieka tie, kurie yra pasiekiami – Citadele KMT taurė ir titulas „Betsafe-LKL“.

– Kurios žaidėjų tarpusavio mikrodvikovos jums kaip treneriui kels intrigą?

– Aš tik pakartosiu – tokių dvikovų bus daug, bet man svarbiausia – užsivedimas ir rungtynių svarbos supratimas. Įdomu, ar M. Normantas, būdamas vienu geresnių gynėjų lygoje, gerai perimančiu kamuolius, galės duoti spaudimo varžovų gynėjams. Įdomu, kaip atrodys Ivanas Buva, kuris visad prieš „Žalgirį“ atrodo kaip papildomo skysčio išgėręs, motyvuotas, turintis plačią amplitudę ne tik po krepšiu, bet ir atakuojant iš toli.