Dvikovos pradžioje Lietuvos čempionai žaidė ir gudriau, ir kiečiau nei būdavo įprasta šiame sezone – ir darė tai abiejose aikštės pusėse.

Viskas prasidėjo nuo kur kas labiau pasvertų Emmanuelio Mudiay (19 taškų, 4 rezultatyvūs perdavimai) sprendimų ir dažnai baigdavosi atakuojančio gynėjo vietą starto penkete užėmusio Artūro Milaknio (14 taškų) tolimais šūviais – iki pertraukos snaiperis jų paleido keturis.

Tačiau naivu buvo tikėtis, jog „Olympiakos“ nereaguos į situaciją – tuo labiau, kad tokiai reakcijai resursų ant savo atsarginių suolo Georgios Bartzokas turi per akis.

Mačas buvo intensyvus, arenoje buvo labai karšta. Matėsi, kad kai kurie žaidėjai pavargo labai greitai. Vis dėlto mes čia turėjome devynis aukšto lygio profesionalus. Tiek turi užtekti, bent jau vienoms rungtynėms.
Jure Zdovcas

Antroje mačoje dalyje nebeveikė nei vienas, nei kitas „Žalgirio“ ginklas, o pakilę nuo suolo Lukas Lekavičius (0 taškų, -5 naudingumo balai) bei Nielsas Giffey (0 taškų, -6 naudingumo balai) nesugebėjo įnešti jokios gyvybės – ypač iš konteksto tiek gynyboje, tiek puolime krito vokietis.

Galiausiai ketvirtame kėlinyje Kostas Sloukas (17 taškų) ir kompanija jau mėgavosi žaidimu – kova buvo baigta anksčiau laiko.

„Nuostabiai žaidėme rungtynių pradžioje, bet pabaigoje parodėme priešingą veidą, kai absoliučiai sugriuvome. Aišku, negali tikėtis, kad visas rungtynes sužaisi aukščiausiu lygiu. Bet kai reikalai pradeda krypti į blogą pusę, negalima tiesiog sustingti. Žinojome, kad namuose „Olympiakos“ yra labai stiprus, išlauks tinkamo momento. Minutė po minutės jie vis kėlė agresyvumo lygį, intensyvumą, o tribūnos juos dar labiau ragino. Mes neradome kuo atsakyti, trūko gerų sprendimų. O ypač – geresnės gynybos“, – susimąstęs dvikovą analizavo J. Zdovcas.

Jo manymu, net susidūrusi su pajėgesniu varžovu komanda privalo atrodyti kitaip nei „Žalgiris“ antroje susitikimo pusėje.

Dar pats žaisdamas ant parketo 54-erių buvęs įžaidėjas 1993 metais būtent Pirėjuje tapo Eurolygos čempionu su Limožo CSP (Prancūzija) klubu, bet čempioniško charakterio savo naujoje komandoje kol kas pasigenda.

„Turime tokiomis akimirkomis demonstruoti tvirtesnį charakterį. Deja, aš vėl mačiau išbalusių veidų. Nėra gėda pralaimėti vienai geriausių Eurolygos komandų, bet mes juk prieš tai parodėme, kad galime su ja žaisti. Neieškau jokių pasiteisinimų: turime užtektinai jėgos ir kokybės, kad priešintumėmės „Olympiakos“. Galime pralaimėti pabaigoje, tačiau nusiteikimas turėtų būti geresnis: jeigu reikia, prasiženk penkis kartus ir sėskis ant suolo, bet savo darbą padaryk“, – kalbėjo slovėnas.

– Kiek svarbus buvo ilgesnis „Olympiakos“ atsarginių suolas šiose rungtynėse?Delfi paklausė J. Zdovco

– Mačas buvo intensyvus, arenoje buvo labai karšta. Matėsi, kad kai kurie žaidėjai pavargo labai greitai. Kai kurie patys parodė, kad nori pasikeisti, ir tai man patiko – jei sunkiai dirbi, normalu, kad pavargsti. Vis dėlto mes čia turėjome devynis aukšto lygio profesionalus. Tiek turi užtekti, bent jau vienoms rungtynėms.

– Kaip „Žalgiriui“ reikėjo teisingai reaguoti į pakeistą varžovų gynybos sistemą, kai jie pradėjo keistis dengiamaisiais?

– Jie pradėjo taip gintis dar antrame kėlinyje. Mes to laukėme, tam ruošėmės. Tačiau vis tiek tikrai buvo problemų. Nepavyko gerai „skaityti“ tokios gynybos – akimirka uždelsi, ir ataka sustoja.

Bet kokiu atveju, patys turėjome geriau gintis. Neturime užtektinai kokybės, kad pranoktume „Olympiakos“ puolimu. Žaidėjai toje komandoje – labai gudrūs. Jie nėra greiti, užtat žino, kaip tave apgauti.

– E. Mudiay šiose rungtynėse pagaliau atsigavo puolime, tačiau ar jis, jūsų akimis, ne per dažnai žaidžia vienas prieš vieną?

– Geras klausimas. Jis sukūrė gerų epizodų šį vakarą, pasirodė daug geriau nei praėjusiame mače. Mums jo verkiant reikia, jis buvo pakviestas į šią komandą, kad kurtų ir rinktų taškus. Nėra lengva prisiimti tokią atsakomybę ir teisingai pasirinkti, kada perduoti kamuolį, o kada atakuoti pačiam.

Aš vis tiek iš jo laukiu daugiau, ypač gynyboje. Turėdamas tokį kūną, jis turėtų gintis daug agresyviau. Vis dėlto ne vien apie jį kalba. Negali nugalėti „Olympiakos“, jei sužaidžia tik keturi ar penki krepšininkai.

Rungtynių "Olympiakos" - "Žalgiris" statistika

– Jums savaitė buvo velniška. Kaip apibūdintumėte savo sugrįžimą į Eurolygą?

– Man patiko. Aišku, buvo nervų, bet prasidėjus rungtynėms jie dingsta. Dabar jaučiuosi komandos dalis, pralaimėjome visi kartu. Vis dėlto savo komandos dar gerai nejaučiu. Gal tai irgi buvo viena priežasčių, kodėl antroje pusėje taip sugriuvome, galbūt nežinojau, kas tokioje situacijoje būtų veiksmingiausia. Nepaisant to, motyvacijos man netrūksta – žinau, kad lengvai nelaimėsime prieš nieką. Reikia dirbti, reikia kentėti – tada nutiks gerų dalykų.

– Ar pakankamai „Žalgiris“ šiandien kentėjo kovodamas dėl atšokusių kamuolių ir gindamasis ties perimetru?

– Patys matėte: kai žaidžiame kaip komanda, žaidžiame puikiai. Tačiau jei leidžiame varžovams išnaudoti savo sugebėjimus ir pagauti gerą ritmą, būna bėdų. Tiesa, šiandien „Olympiakos“ gretose pataikė ir tie, kurie įprastai nėra puikūs metikai. Su tritaškiais taip jau būna – kartais užtenka vienam pataikyti, ir tada krepšys atsiriša visiems. Kai tai nutiko, mes tiesiog sugriuvome, sugriuvo viskas.

– Minėjote, kad šiandien sužaidė 4 ar 5 žaidėjai. Matote paaiškinimą, kodėl aikštėje nefunkcionavo nei L. Lekavičius, nei N. Giffey?

– Žinote, puolime gali tiesiog pasitaikyti bloga diena. Bet vis tiek reikia „žudyti“ varžovą gynyboje. Kiekviena klaida, nepataikytas lengvas metimas turi dar labiau motyvuoti gerai gintis, laiku prasižengti, atsitverti varžovą. Jau pirmoje mačo pusėje kai kurie mūsų gynybos epizodai man nepatiko, kalbėjau apie tai rūbinėje. Na, bet kartais kalbėti būna paprasčiau nei padaryti.

Jei dar pernai „Žalgiris“ Eurolygos kampaniją pradėjo keturiomis pergalėmis iš eilės, dabar tuo pačiu sezono metu jo krepšyje – vis dar apvalus „riestainis“.

Modernios Eurolygos istorijoje Kauno ekipos startas toks blogas buvo tik du kartus. 2001-2002 metų sezoną Algirdo Brazio treniruojami žalgiriečiai atidarė penkiomis nesėkmėmis paeiliui, 2008-aisiais Gintaro Krapiko vadovaujama komanda pralaimėjo pirmus septynis mačus.

Pirėjuje svečiai vertėsi be traumuotų Joffrey Lauvergne'o, Pauliaus Jankūno ir Janio Strelnieko, „Olympiakos“ jokių nuostolių neturėjo.

G. Bartzoko ekipai praėjusią vasarą iš Kauno atvykęs naujokas Thomasas Walkupas, penktadienį sužaidęs savo šimtąjį mačą Eurolygoje, pelnė 6 taškus ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.

Rungtynes „Taikos ir draugystės“ arenoje stebėjo 7 tūkst. žiūrovų. Pagal šiuo metu Graikijoje galiojančius teisės aktus, sporto renginių metu publikos skaičius tribūnose ribojamas iki 8 tūkst.

Šeimininkų triumfas leido jiems vėl išlyginti pergalių ir pralaimėjimų balansą tarpusavio dvikovose per visą istoriją – 14/14. Prieš tai žali ir balti buvo laimėję tris akistatas iš eilės ir net 10 iš pastarųjų 12.

Kitą ketvirtadienį „Žalgiris“ namuose priims kaimyną iš turnyro lentelės dugno Miuncheno „Bayern“ (Vokietija), „Olympiakos“ keliaus į viešnagę pas Maskvos CSKA (Rusija).

Standings provided by SofaScore LiveScore