Nuo vilko – ant meškos: Eurolygos turnyro lentelės dugne atsidūrusiems kauniečiams nespėjus nė nusišluostyti prakaito po kirstynių su Belgrado „Crvena Zvezda“ laukia akistata su dar pavojingesniu priešininku.

Penktadienį „Žalgiris“ tęs „dvigubą“ Eurolygos savaitę dar vienu išvykos maču – šįkart su Pirėjo „Olympiakos“.

„Jei atvirai, mintyse vis dar labiau esu vakarykštėse rungtynėse nei rytojaus. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriu mūsų pačių žaidimui, o ne varžovams. Galvoju, kaip jį pagerinti, kaip sumažinti klaidų skaičių ir taip toliau.

Bet visi ir taip mato, kad „Olympiakos“ šiame sezone – labai galingas. Naujokai dar labiau sustiprino komandą. Jie žaidžia gudriai, bando apgauti varžovus, smogti į jų silpnąsias vietas. Žinome ir tai, kad graikai namuose visada žaidžia rimtai nusiteikę. Gal ryt nebus labai daug sirgalių, bet vis tiek. Mums tai bus geras testas. Manau, kad nepaisant visų sveikatos problemų jėgos ir kokybės mums pakanka. Taip pat pamatysime, kokį charakterį turi šie žaidėjai, kaip jie reaguoja į pralaimėjimą“, – prieš ketvirtadienio treniruotę „Taikos ir draugystės“ arenoje sakė J. Zdovcas.

Pastarosios tribūnos po dienos išties nebus sausakimšos – Graikijoje teisės aktai sporto renginius šiuo metu leidžia stebėti ne daugiau nei 8 tūkst. žiūrovų.

Problemų turi visi žmonės, visos komandos. Jeigu jas sprendžia – tampa stipresni. Pavyzdžiui, aš po vakarykščio debiuto jau jaučiuosi žymiai geriau, daug labiau pasitikiu savimi, nes jau tikrai esu komandos dalis.
Jure Zdovcas

Skambią pergalę prieš Madrido „Real“ praėjusią savaitę čia savo akimis išvydo 7,2 tūkst. aistruolių – jau keliais tūkstančiais daugiau nei pirmame ture.

Georgo Bartzoko komandos žaidimas sezono pradžioje vietinius krepšinio gerbėjus vilioja grįžti į tribūnas, tad „Žalgiriui“ išvyka į Pirėją tikrai nebus pati palankiausia proga įsirašyti pirmąją pergalę.

– Esate nepavydėtinoje situacijoje: komanda stringa, o laiko taisyti jos žaidimą visiškai neturite. Kaip neturite traumuoto Joffrey Lauvergne'o, galbūt ir kitų krepšininkų. Ar tai – sunkiausia padėtis, į kokią esate patekęs per trenerio karjerą?Delfi paklausė J. Zdovco

– Turbūt galima taip sakyti. Juk čia – Eurolyga, esu dėmesio centre. Na, gal panašiai yra Slovėnijoje, bet vis dėlto Eurolyga yra Eurolyga. Visi stebi, seka. Aišku, nėra lengva, bet žinojau, kur važiuoju. Suprantu šį verslą, nieko čia nepadarysi.

Tokie dalykai užgrūdina. Problemų turi visi žmonės, visos komandos. Jeigu jas sprendžia – tampa stipresni. Pavyzdžiui, aš po vakarykščio debiuto jau jaučiuosi žymiai geriau, daug labiau pasitikiu savimi, nes jau tikrai esu komandos dalis – juk dirbau pirmajame mače ir treniruotėje. O prieš rungtynes Belgrade buvau šiek tiek neužtikrintas. Aišku, vis dar neišsiaiškinau visų „Žalgirio“ žaidimo sistemų – per daug informacijos kelioms dienoms. Bet šiandien – jau geriau, tos problemos verčia mane stipresniu.

– Supratote, kaip rasti geriausią balansą ir neperkrauti žaidėjų galvų nauja informacija, bet kartu įvesti korekcijų į komandos žaidimą?

– Geras klausimas. Kaip sakiau vakar, mūsų žaidime yra tam tikrų gerų dalykų. Aš labai stengiuosi viską kaip įmanoma supaprastinti, palikti tik esminius akcentus: būtinybę atlikti papildomą perdavimą, neperlaikyti kamuolio ir laiku juo dalintis. Jei to nedarysime, „Olympiakos“ mus baus lygiai taip pat kaip „Crvena Zvezda“. Jie uždarys baudos aikštelę, atakuos žaidėją su kamuoliu, trukdys atlikti perdavimus. Jei kamuolio judėjimas ir išsidėstymas bus prastas, kils didelių problemų, teks vėl bandyti gelbėtis sudėtingais metimais.

– „Olympiakos“ gynybos reitingas – kol kas geriausias tarp visų Eurolygos komandų. Kaip ketinate pralaužti šią sieną?

– Tie skaičiai susiję ir su puolimu. Jie žaidžia lėtai, organizuotai, numuša rungtynių ritmą. Be to, jie turi pajėgią sudėtį, kurioje išsiskiria naujokas iš „Žalgirio“ – Thomasas Walkupas. „Olympiakos“ gali uždengti kiekvieną poziciją dviem trim pajėgiais žaidėjais, todėl geba palaikyti vienodą žaidimo intensyvumą. Graikų gynyba turi nemažai panašumų su tuo, ką pademonstravo „Crvena Zvezda“.


– Klubas buvo pranešęs, kad ieškos pamainos J. Lauvergne'ui. Ar turite kokių nors žinių apie tai?

– Ne. Turbūt aš nesu tas, kuriam reikėtų adresuoti šį klausimą, jis – šiek tiek jautrus. Yra klubo vadovai, kurie sprendžia. Aišku, pasitariame ir trenerių štabe, bet kol kas nieko tikslaus apie tai pasakyti negaliu.

– Jūsų manymu, ar „Žalgiris“ galėtų išsiversti su turimais aukštaūgiais, kol grįš J. Lauvergne'as?

– Priklauso nuo to, ką galėtume rasti rinkoje. Pasikviesti naujoką tik dėl skaičiaus nematau prasmės. Kitas klausimas – finansai. Matysime, tai nuo daug ko priklauso.

– Nors jūsų pirmtakas Martinas Schilleris žadėjo paversti „Žalgirį“ viena iš daugiausiai tritaškių metančių komandų Eurolygoje, jam to pasiekti taip ir nepavyko. Mažiau tolimų metimų už žalgiriečius (vid. 20 per rungtynes) atlieka tik Vilerbano ASVEL. Kiek stipriai šį žaidimo elementą ketinate akcentuoti jūs?

– Ypač Europoje puolimas laikomas geru tuomet, kai atakuojant randamas nedengiamas žaidėjas. O jeigu jau esi laisvas, privalai mesti. Pavyzdžiui, vakar tokių progų susikūrėme, kai gerai dalinomės kamuoliu, pristatydavome jį iš pradžių į baudos aikštelę, o paskui – prie tritaškio linijos. Ir pataikymo procentas buvo geras. Tačiau mes vis dar patys sau komplikuojame reikalus puolime ir dėl to susiduriame su problemomis. Krepšinis gali būti labai paprastas ir lengvas žaidimas, bet sugebėti taip žaisti nėra lengva.