M. Schilleris penktadienį atleistas po pralaimėjimo namuose Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) 64:70. 39-erių austro sutartis turėjo galioti iki šio sezono pabaigos.
„Nemanau, kad M. Schilleris nujautė tokį įvykių posūkį, gal pats dar tai pakomentuos. Bet mūsų sprendimą jis priėmė labai ramiai, taktiškai. Martinas – puikus žmogus, tikiuosi, darbiniai klausimai nesugadins asmeninių santykių.
Kaip reagavo žaidėjai? Šiandien jiems – laisva diena, mes jų net nematėme. Susirinkimas bus ryt, paaiškinsime savo žingsnį. Šiaip ar taip žaidėjų darbas – žaisti. Sėdėti ir laukti, kad situacija stebuklingai pasikeis, nenorėjome, pasielgėme taip, kad nepalaidotume sezono“, – aiškino P. Motiejūnas.
Jo teigimu, derybos dėl vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų dar neprasidėjo, tačiau „Žalgiriui“ bet kokiu atveju teks paploninti piniginę.
Vis dėlto P. Motiejūnas įsitikinęs, kad nei finansinis argumentas, nei pastaraisiais metais kurta stabilaus ir kontraktus gerbiančio klubo reputacija nenusveria vietoje buksavusio žalgiriečių žaidimo.
Tad „Žalgiris“ pirmasis šio sezono Eurolygoje vos po dviejų turų nusprendė pakeisti trenerį.
„Žinau, kad žinia daug kam buvo nelaukta, netikėta. Turiu prisiimti dalį atsakomybės pats. Po Šaro išėjimo galvojome apie kažką naujesnio, inovatyvesnio, pradėjome savotišką projektą tarp NBA G lygos ir Eurolygos. Pripažįstu, jog šis projektas – nepavykęs. Tikiu, kad ateityje bus geriau, kad ir su turimais žaidėjais galime pasiekti savo tikslus. Dėl to ir darome šį žingsnį.
Lūžio taškas buvo vakarykštės rungtynės, bet tikrai ne sukilusios emocijos privertė atsisveikinti. Mes stebėjome visą procesą, dalyvaudavome treniruotėse, diskutuodavome su M. Schilleriu, ką būtų galima pagerinti. Reputacija – svarbu, bet svarbu ir fanų palaikymas, kova dėl pergalių. Nenoriu grįžti į laikus, kai sakydavome, kad „garbingai kovojome iki trečio kėlinio, o tada pavargome ar dar kažkas“. Man tai nėra tas „Žalgiris“, apie kurį kalbame su žaidėjais kviesdami juos čia atvykti. Tas „Žalgiris“ dėl pergalių visada kovoja iki paskutinės sekundės.
Suprantame, kad reikia turėti kantrybės, palaukti, kol nauja komanda įsivažiuos. Treniruojant Šarui irgi būdavo pralaimėjimų serijų. Bet tada matėme, kad judame į priekį, o dabar progreso neįžvelgiame. Džiaugtis pergale po dviejų pratęsimų prieš Alytaus „Dzūkiją“ nėra ko, „Žalgiriui“ tai nėra pergalė. Mūsų ambicijos didesnės. Jei nematai progreso, tai kam tada laukti“, – penktadienį specialioje spaudos konferencijoje kalbėjo P. Motiejūnas.
Paskelbus apie skyrybas su M. Schilleriu iškart pristatyta ir jo įpėdinio pavardė. Austrą pakeisiantis Jure Zdovcas į Lietuvą atvyks po kelių dienų. Sekmadienio rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu“ komandai dar vadovaus buvęs M. Schillerio asistentas iš Vokietijos Arne Woltmannas.
Anot P. Motiejūno, su 54-erių slovėnu „Žalgiris“ susisiekė prieš savaitę.
„Nebuvo taip, kad M. Schilleriui už nugaros ilgą laiką derėjomės su kitu specialistu. Bet šulinys turi būti iškastas anksčiau nei užsimanai gerti. Su nauju treneriu sutarėme greitai, per savaitę, jis sėdėjo be darbo“, – komentavo „Žalgirio“ vadovas.
Paklaustas, ar klubas dar dairosi į Lietuvos trenerius, jis tvirtino, jog tarp kandidatų buvo šiuo metu darbo neturintis Dainius Adomaitis.
„Kazys Maksvytis turi galiojančią sutartį, savaime suprantama, kad Permės „Parma“ klubas jo neišleistų. Daug kalbų buvo apie Dainių, neva mes dėl kažkokių priežasčių jo nenorime, bet jis tikrai buvo kandidatas, vakar kalbėjome su jo agentu. Bet įvertinome, kad šiuo momentu geresnis variantas būtų J. Zdovcas. Tai nereiškia, kad D. Adomaitis niekada netreniruos „Žalgirio“, – sakė P. Motiejūnas.
Jis neslėpė, jog J. Zdovco pavardę pirmasis ištarė naujasis „Žalgirio“ direktoriaus pavaduotojas sporto reikalams Francois Lamy iš Prancūzijos. Tiesa, patikino, jog galutinis sprendimas buvo kolegialus.
Pasak P. Motiejūno, slovėnas pirmiausia imponuoja dėl savo griežtumo.
„Trenerio griežtumas buvo vienas pagrindinių dalykų, kuris užkabino. Labiausiai dabar norime griežtos rankos.
Ar nesimėtome tarp kraštutinumų? Norėtume rasti viduriuką, bet kaip tai padaryti, nežinau. Vis dėlto svarbiausia – rezultatai. Duokite Šarą atgal, mielai priimsime. Kad ir koks jis griežtas, bet rezultatai buvo. Mums svarbu, ne koks trenerio būdas, o pergalės aikštėje“, – teigė „Žalgirio“ direktorius.
Kitaip nei M. Schilleris, J. Zdovcas jaunystėje pats turėjo ilgą ir turiningą profesionalo karjerą, per kurią su tuometės Jugoslavijos rinktine tapo pasaulio (1990 m.) ir dukart Europos (1989 ir 1991 m.) čempionu, olimpiniu vicečempionu (1988 m.), su Limožo CSP (Prancūzija) klubu laimėjo Eurolygą (1993 m.).
Nebūdingai aukštas (198 cm) įžaidėjas aikštėje garsėjo gudriu žaidimu, bet 2003 metais apsivilkus trenerio kostiumą naujas karjeros etapas klostėsi permainingai.
Nuo to laiko J. Zdovcas spėjo pavadovauti 11 įvairių šalių klubų ir du kartus stovėjo prie savo tėvynės rinktinės vairo (2009 bei 2014-2015 metais).
2012 metais jis buvo pripažintas geriausiu sezono Europos taurės turnyro strategu. Slovėno treniruojamas Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija) tuomet užėmė ketvirtą vietą, mažajame finale nusileidęs serbo Aleksandro Džikičiaus diriguotam Vilniaus „Lietuvos rytui“.
Visus savo titulus kaip treneris J. Zdovcas pelnė tik Balkanuose, kur tapo Bosnijos ir Hercegovinos (su Sarajevo „Bosna“), Kroatijos (su Zagrebo „Cedevita“) ir Slovėnijos (su Liublianos „Olimpija“) čempionu.
Dirbti Eurolygoje iki šiol jam buvo tekę tik sykį. Ir nuo to laiko prabėgo jau ištisas dešimtmetis: 2008-2011 metais J. Zdovco vadovaujama „Olimpija“ per tris sezonus tik kartą iškopė į TOP-16 etapą.
2019-2020 metų sezone jis buvo sugrįžęs į hegemoniją Slovėnijoje praradusią Liublianą, o praėjusį sezoną komandavo Paryžiaus „Metropolitans 92“ žaidėjams.
Pastarieji reguliariajame Prancūzijos čempionato sezone užėmė šeštą vietą ir suklupo ketvirtfinalyje. Europos taurės varžybos J. Zdovco auklėtiniams taip pat baigėsi šiame etape.
Nors trenerio sutartis turėjo galioti dvejus metus, praėjusią vasarą poste jį pakeitė ilgametis Prancūzijos rinktinės vairininkas Vincentas Collet.
Delfi paklaustas apie naujojo „Žalgirio“ stratego dosjė, P. Motiejūnas nesiėmė svarstyti, kodėl ištisą dešimtmetį jo nekvietė Eurolygos ekipos.
„Gal tiesiog nebuvo geros progos. Mes ją suteikiame. Tai – mūsų pačių sprendimas, priimtas surinkus informacijos iš patikimų šaltinių. Ateitis parodys, ar jis buvo teisingas“, – pečiais traukė klubo „galva“.
Pakeitus trenerį, tęsti korekcijų ir ekipos sudėtyje „Žalgiris“ neskubės. Anot P. Motiejūno, J. Zdovcas neprašo jos keisti.
„Diskutavome apie komandą, jis mano, kad gali dirbti su esama sudėtimi, apie jokius pokyčius nekalbėjome.
Aš irgi tikiu šitais žaidėjais, bet jie patys turi duoti atsakymą, ar tas tikėjimas – teisingas. Labai viliuosi, kad žaidėjai prisitaikys prie naujo trenerio“, – samprotavo P. Motiejūnas, patikinęs, kad M. Schillerio suburtas asistentų štabas taip pat kol kas nesikeis.
Apibendrindamas kiek daugiau nei metus trukusią austro erą Kaune, jis sutiko, jog NBA G lygoje sėkmę nešančios žaidimo idėjos pasirodė netinkamos Eurolygai.
„NBA visi skaičiuoja tik pergalių santykį, o Europoje rūpi žaidimo kokybė. Geras rezultatas LKL dar nereiškia, kad geras ir komandos žaidimas. Taip pat ir Eurolygoje 50 proc. pergalių negarantuoja vietos atkrintamosiose varžybose.
Šio projekto pliusai buvo laisvė, kurią gavo komanda, tam tikri statistiniai rodikliai, kuriuos akcentavome. Noras tapti daugiausiai tritaškių metančia komanda atrodė įdomus projektas, nes kiti tai daro sėkmingai. Bet Europoje šis sumanymas paprasčiausiai neveikė“, – užbaigė P. Motiejūnas.
Primename, kad 2020 metų vasarą Š. Jasikevičių pareigose pakeitęs M. Schilleris pirmajame sezone su „Žalgiriu“ laimėjo tiek Lietuvos krepšinio lygą (LKL), tiek Karaliaus Mindaugo taurę, o Eurolygoje pasiekė lygų pergalių ir pralaimėjimų balansą (17/17) bei reguliariajame sezone finišavo 11-oje vietoje.
Tačiau prieš šį sezoną žalgiriečiai pralaimėjo visas 5 kontrolines dvikovas ir pirmuosius 2 susitikimus Eurolygoje, o LKL taip pat turėjo vargo, nors ir surinko visas 4 pergales.
