Senolių išmintis ne šiaip sau byloja: šykštus moka du kartus.
Pajėgiausiems šalies klubams tai turėtų priminti Konkurencijos taryba (KT).
2020-ųjų pavasarį pandemijos išgąsdintos LKL komandos, sutikusios anksčiau laiko nutraukti sezoną, karštligiškai ieškojo būdų, kaip sumažinti neišvengiamus nuostolius.
Skandalą tuomet sukėlė žiniasklaidai nutekintas Klaipėdos „Neptūno“ savininko Sigito Ambrazevičiaus laiškas kolegoms iš Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“.
Arba, tiksliau tariant, „ne kolegoms“ – būtent taip į konkurentus kreipėsi uostamiesčio verslininkas, apkaltinęs juos nesilaikant „susitarimo dėl krepšininkų atlyginimų“.
Iš laiško turinio galima suprasti, jog S. Ambrazevičius turėjo omenyje atsiskaitymą su žaidėjais už neįvykusią LKL sezono dalį.
Dalis komandų tuomet ieškojo kompromisų su savo atstovais, kitos stengėsi išvengti bet kokių išlaidų.
„Sveiki Kolegos, ir ne kolegos,
man labai liūdna, kad musu tarpe yra gudresnių už gudrius. Mes visi buvome prie bendro stalo sutarę, kad laikysimės vieningos pozicijos dėl atlyginimų krepšininkams mokėjimo. Deja, Pasvalys ir Utena nusprendė pabūti gudresniais.
Kreipiuosi į Jus Pasvaly, ir Utena. Kam reikėjo pasisakyti už bendrą poziciją prie posėdžių stalo? Jei Jūs netaupote rėmėjų bei miesto paramos (o tai yra miestiečių pinigų) yra Jūsų reikalas, tai tik parodo, kad Jūs savo lėšų į krepšinį nededate…. o tik leidžiate svetimus finansus.
Jei aš būčiau laužęs susitarimus, ir bandęs su man reikalingais krepšininkais tartis, tai būčiau padaręs taip, kad kad nei agentai, nei visi Lietuvos krepšininkai nebūtų to sužinoję. Dabar Jūs mus visiem likusiem „pakišote kiaulę“.
Visus Jus krepšinio aikštelėje laikiau priešininkais, o už aikštelės ribų kolegomis, tai nuo šiol Jūs Utena bei Pasvaly nebesate kolegos, o tik priešininkai iš kažkur. Klaipėdoje tikrai nebesate laukiami“, – rašyta paviešintame laiške (kalba netaisyta).
Nei adresantas, nei adresatai veikiausiai nenumatė, kokių pasekmių turės S. Ambrazevičiaus apmaudas.
Mat jo laišku susidomėjusi KT pradėjo tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, traktuodama susitarimą dėl krepšininkams mokamo atlygio kaip galimai ribojantį konkurenciją.
Delfi žiniomis, tyrimas nuo pat pradžių pakrypo klubams nepalankia linkme – 2020 metų kovo 13 d. Vilniuje vykusio LKL valdybos posėdžio, kuriame priimtas beprecedentis sprendimas nutraukti sezoną, garso įrašas KT abejones tik sustiprino.
Nepaisant to, jog LKL prezidentas Remigijus Milašius viešai neigė įtarimus, Delfi turimais duomenimis, valdybos posėdyje kalba iš tiesų buvo pasisukusi apie krepšininkų atlyginimus, nors ir ne visi klubų vadovai joje dalyvavo aktyviai.
Šį mėnesį vykęs KT išklausymo posėdis, kuriame savo paaiškinimus pateikė bei į klausimus atsakė klubų atstovai, kai kuriuos iš pastarųjų galutinai įtikino, jog sausiems iš balos išlipti nepavyks.
Už dalyvavimą kartelyje įmonėms gresia bauda, siekianti iki 10 proc. metinių pajamų. Papildomai iki 14,5 tūkst. eurų bauda gali būti skirta įmonės vadovui, taip pat apribojant teisę eiti viešo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu nuo trejų iki penkerių metų.
Griežčiausia nuobauda gerokai kirstų per kišenę ir taip sunkiai galą su galu suduriančioms LKL ekipoms. Skaudžiausiai – didžiausią biudžetą turinčiam Kauno „Žalgiriui“, kurio 10 proc. metinių pajamų sudaro apie 700 tūkst. eurų.
Vis dėlto Šarūno Keserausko vadovaujama KT krepšinio klubams, Delfi šaltinių teigimu, veikiausiai bus nuolaidesnė. Turtingiausioms ekipoms gresiančios baudos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių eurų, kitos gali atsipirkti ir keturženklėmis sumomis.
KT tyrime figūruoja ir pati LKL, nors lyga, anot jos generalinės direktorės Rasos Liuimienės, su žaidėjų atlyginimų klausimu apskritai negali būti niekaip susijusi.
„Mūsų statusas tyrime – toks pat kaip ir visų klubų, nors ir bandome jiems paaiškinti, kad jokių krepšininkų neturime ir jiems algų nemokame. Tikimės, kad tiesa bus išaiškinta. Išklausymo posėdyje lyga ir klubai dar kartą išsakė savo poziciją – nesutinkame su kaltinimais, kuriuos yra išreiškusi KT tyrimo grupė.
LKL apskritai neturi jokių tiesioginių galių daryti įtaką klubams sprendžiant, kaip mokėti atlyginimus. Tai – kiekvieno klubo individualus reikalas, į juos mes tikrai nesikišame. Ir tikrai nepripažįstame, kad buvo kažkoks susitarimas. Susirinkimų būna daug, diskutuojama įvairiais klausimais. O tame valdybos posėdyje mes pasisakėme vieninteliu klausimu – dėl sezono nutraukimo. Ir sprendimas priimtas tik tuo vienu klausimu.
Ko galėtume pasimokyti iš šios istorijos? Panašu, kad savo posėdžiuose tiesiog negalime kai kurių klausimų paliesti, kad jie nebūtų prilyginami draudžiamam susitarimui. Labai dviprasmiška situacija, o ar, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacijos taisyklės dėl žaidėjų perėjimo tarp klubų tokiu požiūriu neriboja konkurencijos? Šiuo atveju, net nebuvo jokio sprendimo, kiekvienas klubas, kiekvienas LKL valdybos narys posėdyje tiesiog reiškė savo nuomonę apie tuo metu susiklosčiusią neeilinę situaciją“, – Delfi komentavo R. Liuimienė.
Savo sprendimą KT skelbs spalio 14 d. Tikėtina, jog jis bus skundžiamas teismui, tačiau tolesnis bylinėjimasis neatleistų klubų nuo pareigos per tris mėnesius sumokėti paskirtas baudas.
