Antradienį vietoje 56-erių garsiausio visų laikų šalies krepšininko LKF prezidentu išrinktas Vydas Gedvilas.
Kitokia rinkimų atomazga galėjo kiek kitaip pakreipti ir A. Sabonio planus. Mat ilgai favoritu laikytas kitas kandidatas Ramūnas Butautas pergalės atveju jam buvo numatęs viceprezidento regalijas.
Bet likęs be pastarųjų A. Sabonis, panašu, visiškai nesigraužia.
Paklaustas, kaip vertina triuškinančią V. Gedvilo pergalę jau pirmame rinkimų ture, kaunietis traukė pečiais.
„Tikrai nieko nemaniau, viską lėmė krepšinio bendruomenė. Ji nutarė, kad prezidentu turi būti Vydas – valio, sveikiname, linkime kuo geriausio. Ir vieni, ir kiti kandidatai kalbėjo apie skaidrumą, tai aš jūsų, žurnalistų, ir norėčiau paprašyti prižiūrėti, kad jo būtų“, – užuominomis apie naują LKF vadovybę atsiliepė A. Sabonis.
Jis pats su LKF kolektyvu antradienį atsisveikins visiems laikams.
„Šiandien baliukas su visa mano komanda, kadangi dešimt metų kartu – vis tiek nemažas laiko tarpas. Pašvęsime, prisiminsime, kas buvo. Norėčiau padėkoti visam biurui, kadangi jis paprastai būna nematomas. Bet be tų žmonių nebūtų ir renginių, turnyrų ir taip toliau.
Viską bandėme daryti savo jėgomis, kadangi taip – pigiau. O gyvenome pagal savo kišenę – kiek turime, iš to ir gyvename. Linkiu sėkmės ir išeinantiems, ir liekantiems, kad jie su visu savo entuziazmu toliau padėtų krepšiniui gyvuoti.
Ar aš pats ateityje dar galiu kažkokia forma dalyvauti federacijos veikloje? Nežinau, gal nebent šaškių. Jei atvirai, ačiū, gana. Ir taip visą gyvenimą žaidžiau krepšinį, iki 40 metų. Ir dabar dar dešimt metų atidaviau. Kaip sakė Jonas Kazlauskas, viskam ateina galas, reikia pagyventi ir sau. Ką veiksiu? Jūsų tikrai neklausiu, ką daryti“, – juokėsi A. Sabonis.
Paklaustas, ko per dvi kadencijas poste taip ir nepavyko nuveikti, A. Sabonis apgailestavo dėl vidinio susiskaldymo krepšinio pasaulyje.
„Daug kas nepavyko – kaip sakoma, kas dirba, tas ir klaidų daro. Vienu džiaugiuosi – kad Lietuvos sporto universitete buvo atkurta krepšinio katedra. Manau, ji duos vaisių – aišku, jeigu vėl nepanaikins.
Galbūt nebuvo sustyguotas federacijos bei rinktinių valstybinis finansavimas. Bet dabar jau kalbos girdisi, kažkokie judesiai vyksta, tikiuosi, ateityje bus sutvarkyta. Gaila ir dėl to, kad vienybės nebuvo ne tik visuomenėje, bet ir pačioje krepšinio bendruomenėje. Esu matęs, kaip jos atstovai džiaugiasi lietuviams pralaimėjus ir liūdi laimėjus. Nekalbu apie rinktines – čia tik jums yra ką rašyti, kai pralaimime.
Norėtųsi, kad visi suprastų, jog sėdime viename laivelyje, turėtume būti vieningesni. Nes mus ir taip drožia kitos sporto šakos: visur kalbos, visur nepasitenkinimas, kad krepšininkai suvalgo visus pinigus... Bet iš tiesų visi sulyginimai su vos keliais žaidėjais, kurie pateko į aukščiausią lygį ir turi galimybę gerai užsidirbti. Matyt turės vyresnės kartos, taip pat ir mano paties, pasikeisti, gal jaunimas jau kitaip galvoja“, – palinkėjęs vienybės į poilsį pasitraukė A. Sabonis.
Primename, kad buvęs Seimo pirmininkas ir Lietuvos moterų rinktinės treneris V. Gedvilas, 1997 metais tapęs Europos čempionu, LKF konferencijoje surinko 77 balsus iš 136.
Antras liko R. Butautas (31 balsas), trečias – Robertas Javtokas (28).
A. Sabonis paliko LKF prezidento postą po dviejų kadencijų – maksimalios įstatuose numatytos vadovavimo trukmės. Metams atidėjus Tokijo olimpines žaidynes, analogiškai pratęsta buvo ir antroji buvusio legendinio krepšininko kadencija. Iš viso jis prezidento pareigas ėjo dešimt metų.
Po nepriklausomybės atkūrimo LKF taip pat vadovavo Stanislovas Stonkus (1991-1994 m.), Algimantas Pavilonis (1995-2002 m.) ir Vladas Garastas (2003-2011 m.).
