LKF konferencijoje balso teisę turėjo 136 nariai, tarp kurių buvo įvairaus lygmens šalies klubai, juos vienijančios lygos, savivaldybių ir privačios sporto mokyklos, galiausiai 28 kitos organizacijos, susijusios su krepšiniu.
Buvęs Lietuvos moterų rinktinės treneris, 1997 metais tapęs Europos čempionu, surinko 77 balsus iš 136.
Antras liko R. Butautas (31 balsas), trečias – R. Javtokas (28).
Kadangi V. Gedvilas jau pirmame ture sulaukė daugiau nei pusės konferencijos dalyvių palaikymo, antro rinkimų turo nebeprireikė.
„Laimėti dar nieko nereiškia, reikės daug dirbti. Ta programa, tie tikslai, kuriuos minėjau, reikalaus daug pastangų ir vargo.
Ačiū už pasikėjimą, esame viena bedruomenė, esame už krepšinį. Žvelgiant į kitus kandidatus, jie tikrai ras vietą krepšinį, dėkoju dar kartą už pasitikėjimą“, – iškart po rezultatų paskelbimo kalbėjo naujasis krepšinio federacijos vadovas.
„Neslėpsiu, tikėjausi laimėti, žinojau, jog būsiu vienas lyderių. Juk čia šioje salėje buvo daug mano kolegų, bičiulių, bendražygių. Be to, šalia manęs Mindaugas Balčiūnas. Su juo įkūrėme tarptautinį krepšinio universitetą. Jūs gal ne visi apie tai girdėjote. Lietuvos krepšinis – brangus, žinomas, vertinamas produktas. Kai turiu tokį generalinį sekretorių, nebus sunku dirbti. Be to, pats turiu adminstracinės, politinės patirties.
Tikuosi, jog politikai padės. Nežinau, ar geras pavyzdys, kuomet „Maximos“ parduotuvės kasininkė uždirba 700-800 eurų, o krepšinio treneris su bakalauru gauna 400-500 eurų algą.
Daug problemų, bet svarbiausia – vieninga bendruomenė. Galėsiu pakviesti kitus kandidatus, jei tik jie norės kartu dirbti, rasime jiems vietą krepšinyje. Žinoma, Arvydui Saboniui visada visi keliai atviri. Jis gali būti labai naudingas Lietuvos krepšiniui“, – teigė V. Gedvilas.
Jo bendražygis, LKF generalinio sekretoriaus vietą užimsiantis Mindaugas Balčiūnas džiaugėsi pačiu procesu.
„Noriu padėkoti už tokį palaikymą, pasitikėjimą. Didžiausias laimėjimas – pats procesas, kandidatai, diskusijos, kelionės į regionus, susitikimas ir pokalbiai su krepšinio bendruomene.
Ir pati konferencija buvo organizuota aukštame lygyje. Mes su Vydu turime patirties. Čia nėra laiko apšilti kojų, o jau nuo rytojaus reikia dirbti. FIBA „langai“, trenerių paieškos, laukia rimti darbai“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
– Kada galime sulaukti naujo vyrų rinktinės trenerio paskyrimo?
– (Vydas Gedvilas) Apie tai mes kalbėjome su Kaziu Maksvyčiu, mes prašėme, jog kai jis pasirašinės naują kontraktą, įtrauktų sąlygą, leidžiančią prisijungti prie rintinės.
Mano nuomone – Kazys geriausias kandidatas. Jis sutiko. Bet tai mano nuomonė. Neatmetu galimybės, jog K. Maksvytis pakvies į štabą Rimą Kurtinaitį, Kęstutį Kemzūrą, Dainių Adomaitį ar kitą gerai žinomą specialistą.
Kalbant apie moterų krepšinį ir trenerio paieškas, tai Rimantas Grigas, patyręs specialistas, davęs man sutikimą.
Bet tai tik mano nuomonė. Gal trenerių asociacija turės kitą nuomonę, dar vyks VK narių balsavimas ir diskusijos.
– Ką tik kalbėjo A. Sabonis, kuris naujai komandai linkėjo skaidrumo, ar tai gali būti priekaištas jums?
– (V. G.) Man virš 60 metų, dar neturėjau jokių problemų šioje vietoje.
Esu išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu, tai mano atsakomybė. Turiu vykdyti kontrolę.
Aš galiu pasigirti patirtimi versle, moku sudarinėti biudžetus, skaityti finansines eilutes.
O dėl priekaištų... Nežinau, ar tai priekaištai. Mes visi turime būti skaidrūs. Šioje vietoje tikrai nebus jokių problemų.
– (Mindaugas Balčiūnas). Skaidrumas – tokia abstrakti sąvoka. Bet niekas geriau neužtikrina skaidrumo kaip decentralizavimas. Tai viena mūsų rinkiminės programos nuostatų. Decentralizavimas gali užtikrinti organizacijos ir jos sprendimų skaidrumą ir objektyvumą.
Kalbant apie finansus, jų skaidrumą gali užtikrinti įstatai, daugiau net nežinau ką pridurti.
– Kokią įtaką jūsų pergalei turėjo politinė patirtis?
– (V. G.) Per 12 metų nebuvau nutolęs nuo krepšinio, vedžiau nemokamai paskaitas, seminarus, nes politikai negali gauti atlygio už papildomą veiklą. Turiu tarptautinių ryšių politikoje.
Manau, tai tik pliusas tai, kad turiu politinės patirties.
– Koks planuojamas LKF biudžetas?
– (M. B.) Bent 15-20 proc. didesnis biudžetas kasmet yra būtinybė augančiai organizacijai. Tai ambicija, kurią turime įgyvendinti.
– Kur įsikurs naujoji federacija?
– (V. G.) Klausimas pakankamai sudėtingas. Federacija liks Kaune, nesame tie, kurie nori viską sugriauti. Kalbant apie krepšinio namus... Nežinau. Krepšinio federacijai čia per daug vietos. Manau, kad šie krepšinio namai būtų puikus muziejus.
Rezultatai nepriklauso nuo to, ar turėsime gražius kabinetus. Vienas iš variantų – grįžti į Savanorių prospektą. Jeigu turėsime mokėti kiekvieną mėnesį po 7 tūkst. eurų už nuomą, kalbame apie 70 tūkst. eurų per metus. Šią sumą galėtume investuoti į kitas sritis. Pavyzdžiui, moksleivių krepšinio lygą, atleisti vaikus nuo mėnesinio mokesčio.
Mums reikia važinėti po regionus, bendrauti su bendruomene, o ne sėdėti kabinetuose.
– Pakankamai brandi komanda, ar turėsite šviežio kraujo joje?
– (M. B.) Kalbame apie konsultantus, kurie yra vienos ar kitos srities pasaulinio lygio profesionalai, pavyzdžiui, Petras Tutlys arba Ilja Laursas.
Aš aiškiai žinau, ką reiktų daryti vystant federaciją. Kalbant apie administracijos darbuotojus, manau, kad ir dabar yra neblogas kolektyvas. Kas norės dirbti, gaus veiklos.
Bet turime eiti į globalų, pasaulinį lygį ir ten reikia žmonių, kurie gyvena tuo. Šie žmonės sutiko ir labiau džiaugiamės, kad jie savo indėlį dės į krepšinio vystymą globaliu mastu.
– (V. G.) Nenurašykite ir pagyvenusių žmonių, esame kupini entuziazmo ir sveikatos. Gal testus išlaikytume dar geriau nei jaunimas.
Pristatyta komanda dalyvaus daugiau projektinėje veikloje. Jie visi turi savo darbus. Mums reikalinga komanda, kuri mums patartų, padėtų rasti rėmėjus ir išvystyti projektus. Savo 10 kvadratinių metrų kabinete išvystėme veiklą su tarptautiniu krepšinio universitetu, kuris yra žinomas visame pasaulyje. Vienintelis toks universitetas.
Kalbame apie trenerių kvalifikacijos kėlimą. Ten mūsų treneriai pasijungia nemokamai. Dabar esame įrašę 150 valandų trukmės kursus, kur turime projektą su Kinija. Turime bendrų veiklų su Rusija, Turkija, Latvija. Išvystėme projektą be jokios valstybės paramos. Čia neatvažiuoja mokytis futbolo kokie ispanai, bet krepšinio – taip. Jie nori mokytis ir prisijungti prie viso projekto.
Dabar mes turime ne mažo universiteto modelį, bet visą krepšinio federaciją. Turime žymiai stipresnį ginklą ir stipresnius argumentus, kaip viską vystyti.
– Mindaugai, ką jums reiškia grįžimas į sekretoriaus postą?
– (M. B.) Daug, tiek asmeniškai, tiek mano aplinkai. Žinote, kokiomis aplinkybėmis man teko palikti. Turiu daugiau žinių, daugiau patirties, noro.
Noriu pasakyti, kad tam tikros gyvenimo negandos negali sugriauti to kelio. Džiaugiuosi, jog vėl esu čia. Pradedu etapą, kuris man kelia aukštas ambicijas. Matau didžiulį potencialą tiek organizacijos, tiek viso Lietuvos krepšinio.
– Jūs, Mindaugai, nebuvote pakviestas į „Eurobasket 2011“ renginio minėjimą?
– (M. B.) Taip, nebuvau. Žinau, buvo gražus renginys, bet dėl to neturiu kažkokių nuoskaudų.
Rinkimų metu V. Gedvilas, pristatydamas savo kandidatūrą, kritikavo esamą trenerių kvalifikacinių kategorijų sistemą, žadėjo dėti pastangas, kad visi klubai galėtų pretenduoti į Sporto rėmimo fondo finansavimą, iškėlė trečio Regionų krepšinio lygos diviziono idėją, taip pat pabrėžė agentų veiklos reglamentavimo poreikį.
R. Butautui jis oponavo kalbėdamas apie pačios LKF institucinę kryptį, ragindamas kuo labiau decentralizuoti federacijos veiklą, žadėjo panaikinti praėjusios kadencijos vadovybės įvestus mokesčius MKL dalyviams ir dažniau lankyti LKF narius. „Prezidentas neturi sėdėti gražiame kabinete, prezidentas turi vairuoti“, – pažymėjo V. Gedvilas.
Pirmą kartą istorijoje LKF konferencijoje dalyvavo absoliučiai visi 136 nariai.
Priešistorė
A. Sabonis paliko LKF prezidento postą po dviejų kadencijų – maksimalios įstatuose numatytos vadovavimo trukmės.
Metams atidėjus Tokijo olimpines žaidynes, analogiškai pratęsta buvo ir antroji buvusio legendinio krepšininko kadencija. Iš viso jis prezidento pareigas ėjo dešimt metų.
Po nepriklausomybės atkūrimo LKF taip pat vadovavo Stanislovas Stonkus (1991-1994 m.), Algimantas Pavilonis (1995-2002 m.) ir Vladas Garastas (2003-2011 m.). Šiame amžiuje reali rinkimų kova vyko tik kartą. 2007 metais perrinkimo siekęs V. Garastas vos išvengė antrojo turo, sulaukęs 53 balsų iš šimto.
Darių Sarkaną tuomet palaikė 42 LKF nariai, Algį Žvaliauską – 5. Kuomet iš buvusio Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės trenerio postą perėmė garsiausias jo auklėtinis, niekas rinkimuose stoti skersai kelio pastarajam nebeišdrįsdavo.
