Iššūkiai
Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo nepateko į olimpines žaidynes, moterų nacionalinė komanda apskritai išnyko iš elito, o jaunimo ekipos per pastaruosius ketverius metus neparvežė nė vieno medalio, neskaitant sidabrinio Justės Jocytės fenomeno 2019-ųjų Europos 16-mečių čempionate.
Lietuvos krepšinio akcijos smunka – kaip ir vieta FIBA reitinge, kuriame 2015-aisiais dar užėmusi trečią poziciją vyrų rinktinė jau nusileido ant devinto laiptelio.
Pralaimėjimų rezultatas – tušti tiek vyrų, tiek moterų nacionalinių ekipų strategų postai, kuriuos užpildyti reikės artimiausiu metu.
Tai bus pirmasis uždavinys naujam LKF prezidentui, nors akivaizdu, kad vien juo visų šalies problemų neišspręsi.
Rūpesčių liks ir savame kieme – konkrečiau, vis dar pustuščiuose „Krepšinio namuose“.
Tai – ambicingiausias, o kartu ir kontroversiškiausiai sutiktas kadenciją baigiančios LKF vadovybės projektas. Federacija kartu su Kauno savivaldybe į jį jau investavo per 3 mln. eurų, bet turėjo pristabdyti pritrūkus jėgų visoms vizijoms įgyvendinti. Pernai užbaigtame pastate Kauno senamiestyje, į kurį jau persikėlė LKF biuras, vis dar neįrengtas žadėtas modernus krepšinio muziejus – tai ketinama padaryti kitais metais.
Reglamentas
LKF konferencijoje balso teisę turės 136 nariai, tarp kurių yra įvairaus lygmens šalies klubai, juos vienijančios lygos, savivaldybių ir privačios sporto mokyklos, galiausiai 28 kitos organizacijos, susijusios su krepšiniu.
Pagal LKF įstatus, konferencijoje visais klausimais balsuojama atvirai, tačiau galima paprašyti ir slapto balsavimo, jei tokį pasiūlymą palaiko trečdalis konferencijos dalyvių.
Kadangi rinkimuose dalyvauja daugiau nei du kandidatai, juose gali prireikti dviejų turų. Taip nenutiks, jei vienas pretendentas jau pirmajame balsavime užsitikrins daugiau nei pusės konferencijos dalyvių paramą. Kitu atveju, mažiausiai balsų pelnęs kandidatas turės trauktis iš kovos, o likę du varžysis antrame ture.
11 val. „Krepšinio namuose“ prasidėsianti ir, kaip planuojama, keturias valandas truksianti LKF konferencija bus laikoma įvykusia, jei į ją susirinks kvorumas – daugiau nei pusė federacijos narių.
LKF administracija iš anksto griežtai įspėjo, jog į konferenciją bus įleidžiami tik balso teisę turintys delegatai: LKF narių vadovai arba jų raštiškai įgalioti pagalbininkai. Lydintis asmenys, kitaip nei būdavo įprasta, šįkart nebus priimami.
Priešistorė
A. Sabonis palieka LKF prezidento postą po dviejų kadencijų – maksimalios įstatuose numatytos vadovavimo trukmės. Metams atidėjus Tokijo olimpines žaidynes, analogiškai pratęsta buvo ir antroji buvusio legendinio krepšininko kadencija. Iš viso jis prezidento pareigas ėjo dešimt metų.
Po nepriklausomybės atkūrimo LKF taip pat vadovavo Stanislovas Stonkus (1991-1994 m.), Algimantas Pavilonis (1995-2002 m.) ir Vladas Garastas (2003-2011 m.).
Šiame amžiuje reali rinkimų kova vyko tik kartą. 2007 metais perrinkimo siekęs V. Garastas vos išvengė antrojo turo, sulaukęs 53 balsų iš šimto. Darių Sarkaną tuomet palaikė 42 LKF nariai, Algį Žvaliauską – 5.
Kuomet iš buvusio Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės trenerio postą perėmė garsiausias jo auklėtinis, niekas rinkimuose stoti skersai kelio pastarajam nebeišdrįsdavo.
Prognozės
A. Sabonio korta nebus visiškai numesta į šoną ir antradienį. Viceprezidento postą jam viešai siūlantis R. Butautas yra laikomas rinkimų favoritu.
Tokiam spėjimui yra ir daugiau argumentų. Tačiau nederėtų iš anksto atmesti antro turo, galinčio į rinkimų lygtį įtraukti papildomų kintamųjų, perspektyvos.
Atotrūkiai tarp kandidatų nėra tokie platūs, kad laimėti bet kuriam iš jų būtų galima „žaidžiant viena koja“, ir tai liudijo kaip niekad aktyvi rinkimų kampanija, trukusi visą vasarą ar net ilgiau.
Jei antradienį LKF nariams išties prireiktų balsuoti du kartus, antrame ture R. Butautui konkurenciją sudaryti turėtų V. Gedvilas. R. Javtoko galimybės vertinamos prasčiausiai, nors savo elektoratą buvęs rinktinės kapitonas taip pat turi.
Delfi plačiau panagrinėjo kiekvienos kandidatūros savybes, buriamas komandas ir jas iškėlusių jėgų motyvus.
Kandidatas Ramūnas Butautas
Trumpas dosjė: 2002-2018 metais dirbo treneriu, 2005 metais su Lietuvos jaunimo (iki 21-erių metų) rinktine tapo pasaulio čempionu, 2007 metais su Lietuvos nacionaline komanda laimėjo Europos čempionato bronzos medalį. Šiuo metu eina LKF sporto direktoriaus pareigas, yra Lietuvos sporto universiteto (LSU) Senato narys.
Deklaruojama rinkimų komanda: Justas Kalinauskas (dabartinis LKF direktorius / numatomos generalinio sekretoriaus pareigos), Remigijus Milašius (LKL prezidentas / numatomos viceprezidento pareigos), Arvydas Sabonis (kadenciją baigiantis LKF prezidentas / numatomos viceprezidento pareigos), Vaidas Jurgilas (RKL prezidentas / numatomos viceprezidento pareigos), Jonas Mačiulis (buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas / numatomos jaunimo programos vadovo pareigos).
„Skvernelio išmoka“: R. Butautui ne šiaip sau klijuojama „sisteminio kandidato“ etiketė. Dabartinis LKF sporto direktorius rinkimų kampanijai be skrupulų pasitelkė federacijos administracinius resursus. Pastaraisiais mėnesiais 57-erių kaunietis „nepastebimai“ (o iš tiesų – pabrėžtinai ryškiai) nustūmė į antrą planą aukštesnio rango LKF pareigūnus: oficialiuose renginiuose ar susitikimuose pozuodamas nuotraukoms greta FIBA vadovo Andreaso Zagklio, prezidento Gitano Nausėdos bei šalies ministrų, komentuodamas šalies krepšinio aktualijas ir kitaip išnaudodamas užimamas pareigas savo agitacinių pranešimų medžiagai.
Be to, LKF vasarą užsimojo už 130 tūkst. eurų apdalinti premijomis nacionalinės komandos ir jaunimo rinktinių žaidėjų pirmuosius trenerius. Dauguma jų dirba sporto mokyklose, kurios, savo ruožtu, sudaro didžiausią LKF rinkėjų dalį – beveik 40 proc. federacijos narių. Panašiai kaip ir, pavyzdžiui, pensininkai visos šalies elektorate, kuriems buvęs premjeras Saulius Skvernelis pernai prieš Seimo rinkimus pabarstė 200 eurų vienkartines išmokas.
Tvarka, pagal kurią premijuojami bus beveik 200 specialistų, jau buvo paruošta, kai pinigų išmokėjimą vis dėlto nuspręsta atidėti po LKF konferencijos. Nors Delfi rinkimų išvakarėse kalbintas J. Kalinauskas abejones dėl šios iniciatyvos vadino „nesąmoningomis spekuliacijomis“. „Čia yra Arvydo padėka už dvi kartu praleistas kadencijas ir pavyzdys kitiems prezidentams, kaip efektyviai dirbant galima skatinti trenerius“, – sakė J. Kalinauskas, patikinęs, jog skylės LKF biudžete planuojamos išmokos nepraurbins.
Galbūt agresyvi R. Butauto rinkimų kampanija kai kuriems rinkėjams ir galėjo sukelti atmetimo reakciją, vis dėlto praktika rodo, jog panašiais atvejais daugumai svarbiausia pasirinkti laiminčią pusę. Ypač – jei balsavimas būtų atviras. O kadangi už legendinio trenerio Stepo Butauto sūnaus susibūrė visa LKF grietinėlė su to paties A. Sabonio vėliava rankose, prie jos aktyviai prisijungė dar ir LKL prezidentas R. Milašius, daliai balsuotojų turėtų imponuoti stabilios ir įtaką išlaikančios valdžios pozicija.
Intriga: Tik rinkimų finišo tiesiojoje R. Butautas apsisprendė, ką įvardinti savo siūlomu generaliniu sekretoriumi. Ir juo tapo ne įtakingiausiu žmogumi LKF laikomas Mindaugas Špokas, o jam kol kas pavaldus J. Kalinauskas. Manoma, kad toks žingsnis žengtas baiminantis, jog M. Špoko pavardė gali nubaidyti dalį potencialių rinkėjų, kuriems dabartinio generalinio sekretoriaus vadovavimas spėjo įgristi. Tačiau kartu keliama versija, esą laimėjus R. Butautui 46-erių kaunietis vis tiek dirbtų federacijoje – tik užimtų direktoriaus pareigas. Vis dėlto J. Kalinauskas tokios rokiruotės scenarijų neigė, teigdamas, kad M. Špoko planuose LKF nebėra. Bet kokiu atveju, pastarasis dar dvejus metus priklausys „FIBA Europe“ valdybai, į kurią buvo išrinktas 2019 metais.
Kandidatūrą iškėlė: Utenos „Juventus“ (LKL)
„Juventus“ direktoriaus Eimanto Skersio komentaras:
Argumentai „už“: Daug diskutavome dėl šių rinkimų. R. Butautas su savo komanda buvo pas mus atvažiavęs, bendravo su visais apskrities sporto centrų vadovais. Jo mintys mums visai patiko. Daugiau ar mažiau mes patenkinti tuo, kaip viskas vyko iki šiol. Nemažai dirbome su federacija, ypač krepšinio 3x3 klausimais. Be to, prie šios komandos prisijungia R. Milašius, kas mums, kaip LKL klubui, irgi yra svarbu. Jis turi daug įdomių minčių dėl Sporto įstatymo pataisų, kaip pritraukti verslo pinigų į klubus. Galbūt tai mums palengvintų bendravimą su rėmėjais.
Argumentai „prieš“: Kaip bendravome su R. Butautu, taip ir su V. Gedvilu bei Mindaugu Balčiūnu. O R. Javtoko komanda kažkodėl nuvažiavo tiesiai pas merą, pas mus neužsuko. Taip ir nebuvo jokio kontakto su jais. Galvodami, ką palaikyti, mes daugiausiai rėmėmės būtent tiesioginio bendravimo įspūdžiais. Taip R. Javtokas atkrito, nelabai ką apie jį ir galiu pasakyti. M. Balčiūno mintys apie jaunimo ugdymo sistemą irgi pasirodė įdomios, vis dėlto pasirinkome R. Butauto pusę.
Reikalingos permainos: Problemų yra daug, pirmiausia, jaunimo integravimas, ruošimo sistemų sukūrimas. Patys dirbame su rajono sporto centru, norėtųsi, kad visi ugdytume krepšininkus vienodai. Kad ir ką kalbėtų, neva medalis jaunimo varžybose nėra svarbiausia, bet žiūrint į rinktinių rezultatus, matosi spragos. Atrodo, 18-metis jau turėtų būti per žingsnį nuo vyrų krepšinio, bet iš tiesų dar reikia begalės individualaus darbo, kad net rinktinės žaidėjus pakeltume iki atitinkamo lygio.
Su abiem kandidatais diskutavome ir apie tai, kas mums ypač aktualu. Tiek mes, tiek kiti mažesni klubai norėtų žaisti bent jau FIBA Europos taurės turnyre. Bet finansinė našta yra tikrai nepakeliama. Kalbėjome, kaip federacija galėtų padėti klubams dalyvauti tarptautinėse varžybose. Tiek vieni, tiek kiti prižadėjo ieškoti būdų pagelbėti.
Balsavimo būdas: Man tai nėra jokio skirtumo. Juk žinau, už ką balsuosiu. Bet aš įsivaizduoju, kad vis tiek balsavimas bus slaptas, neabejoju, kad kažkas to paprašys.
Kandidatas Vydas Gedvilas
Trumpas dosjė: 1988-2002 metais dirbo treneriu, 1997 metais su Lietuvos moterų rinktine tapo Europos čempionu. 2004-2016 metais buvo parlamentaras, 2012-2013 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas. Šiuo metu yra Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas ir LKF vykdomojo komiteto narys.
Deklaruojama rinkimų komanda: Mindaugas Balčiūnas (buvęs LKF generalinis sekretorius / numatomos generalinio sekretoriaus pareigos), Albertas Skurvydas (buvęs LSU rektorius / numatoma atsakomybės sritis – sporto mokslas), Rūtenis Paulauskas (krepšinio treneris / numatoma atsakomybės sritis – treniravimo programos), Petras Tutlys (buvęs banko vadovas / numatoma atsakomybės sritis – komercija), Ilja Laursas (investuotojas / numatoma atsakomybės sritis – investicijos), Gintarė Petronytė (Lietuvos rinktinės žaidėja / numatoma atsakomybės sritis – moterų krepšinis), Valdemaras Chomičius (krepšinio treneris / numatoma atsakomybės sritis – žaidėjų integracija baigus karjeras).
Politinė uodega: Ne vienas su Delfi bendravęs krepšinio pasaulio atstovas pažymėjo, jog silpnoji V. Gedvilo į rinkimus atvestos komandos grandis yra... pats kandidatas. 62-ejų politikas daugelį metų buvo nutolęs nuo krepšinio, be to, nuolat primenami jo ryšiai su Darbo partija. V. Gedvilas jau buvo linksniuojamas tarsi gyvas priekaištas 2015-2016 metais verdant mūšiams dėl įtakos centrinėse šalies sporto institucijose, kai tuomečiams Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sąjungininkams atrodė, kad jų konkurentus diskredituoja vien žvilgsnis į buvusio trenerio iš Darbo partijos pusę.
Nors kiekviena lazda turi du galus. Pats V. Gedvilas, bendraudamas su LKF nariais prieš rinkimus, nevengdavo pasigirti pažintimis įtakingų politikų kabinetuose, kurių duris žada varstyti ir krepšinio reikalais. Vis dėlto klausimas, ar politinį šleifą kandidatui pavyks iš silpnybės paversti savo stiprybe. Epizodiškas V. Gedvilo aktyvumas vadovaujant trenerių asociacijai taip pat neprideda svorio šiai kandidatūrai.
Kita vertus, daugiau LKF narių gali susivilioti proga grąžinti M. Balčiūną į generalinio sekretoriaus pareigas, kurias jis ėjo nuo 2007 iki 2013 metų. Anuomet dėl įvairių priežasčių dantį griežiančių pakako ir ant 44-erių biržiečio, nes toli gražu ne visi energingo sporto vadybininko užmojai išdegė. Vis dėlto prabėgę aštuoneri metai ir reputaciją apgynęs Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, panaikinęs visus kaltinimus sukčiavimu ir dokumentų klastojimu vadinamojoje Panevėžio viešbučio byloje, gali sužadinti nostalgiškų prisiminimų. Ypač tiems, kurie dabartinei LKF prikiša uždarumą ir demokratijos stoką.
Intriga: Būtent V. Gedvilo komanda – o tiksliau, kaip nesunkiai galima nuspėti, M. Balčiūno pedantiškumas – nustatė toną LKF rinkimų kampanijai. V. Gedvilas pirmasis dar gegužę pristatė žiniasklaidai savo programą, pirmasis susikūrė rinkimams skirtą interneto puslapį ir kelių šimtų egzempliorių tiražu atspausdino veiklos strategiją, pirmasis ėmė ją platinti regionuose, susitikdamas su rinkėjais asmeniškai. Turbūt dėl tokio aktyvumo iš pradžių būtent jis lažybų kontorų buvo įvardijamas kaip LKF rinkimų favoritas. Vėliau tų pačių žingsnių suskubo imtis R. Butautas ir, kiek mažesniu mastu, R. Javtokas. Favorito statusą V. Gedvilas ilgainiui užleido, bet atliktas įdirbis turėtų leisti jam rinkimuose nebūti statistu.
Kandidatūrą iškėlė: Lietuvos krepšinio trenerių asociacija (LKTrA)
LKTrA generalinio sekretoriaus Nerijaus Masiulio komentaras:
Argumentai „už“: V. Gedvilo vertybės krepšinio srityje yra labai pažangios ir man labiausiai priimtinos. Visada kartoju, kad stipriausia organizacija yra ta, kuri nuolatos mokosi. Tai, ką Vydas ir jo komanda daro trenerių mokyme, tikrai palieka įspūdį. Atsakingos organizacijos vienareikšmiai sutaria, kad krepšinio trenerių asociacija šalyje vykdo daugiausiai mokymų, ir nėra kitos sporto organizacijos Lietuvoje, kuri galėtų pasiūlyti treneriams tiek naujų žinių. Manau, ir pats Vydas turi nemažą akademinę patirtį, garbingų laimėjimų greta aikštės, man šioje vietoje klausimų nekyla.
Argumentai „prieš“: Puikiai pažįstu Vydą daug metų, jis ir kaip žmogus labai malonus, smagu su juo dirbti. Nenoriu pasakyti, kad kiti kandidatai mažiau malonūs, abu irgi pažįstu. Ypač vienas iš jų tikrai malonus, kitas – gal mažiau. Bet nesiimsiu jų kritikuoti, tiesiog Vydas juos pralenkia.
Reikalingos permainos: Neįžeidžiant nueinančios federacijos, nebuvo labai gero sutarimo tarp jos ir mūsų trenerių asociacijos. Santykiai toli gražu nebuvo idealūs. Norėtųsi, kad visi struktūriniai vienetai bendrautų glausčiau, nebūtų susiskaldymo. Girdime tą patį ir iš mūsų asociacijos narių trenerių, tikrai nėra šeimos jausmo. Devynerius metus dirbau LKF vykdomajame komitete, puikiai atsimenu, kaip būdavo prie M. Balčiūno – visai kita nuotaika, visai kitas požiūris į darbą ir bendradarbiavimą. Manau, kad kuri valdžia dabar beateitų, šitus klausimus išspręs tinkamai.
Balsavimo būdas: Manau, kad balsavimas turėtų būti slaptas. Daug kur priimta už asmenybes balsuoti slaptai. Turbūt pas mus yra žmonių, kurie palaikymą prižadėję ne vienam kandidatui, tai kam čia tą įtampą kelti. O balsuojant slaptai kiekvienas iš tiesų galės rinkti tą, kurio labiausiai nori, ir toliau draugauti. Jeigu tik bus proga, per konferenciją aš pats iškelsiu ranką ir pasiūlysiu slaptą balsavimą.
Kandidatas Robertas Javtokas
Trumpas dosjė: 2000-2017 metais profesionaliai žaidė krepšinį, 2010 metais su Lietuvos rinktine iškovojo pasaulio čempionato bronzą, 2007, 2013 ir 2015 metais tapo Europos pirmenybių prizininku, 2007 metais su Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) laimėjo Eurolygą. Nuo 2017-ųjų iki praėjusios vasaros dirbo Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriumi.
Deklaruojama rinkimų komanda: Laimonas Ubavičius (Lietuvos kino centro direktorius / numatomos generalinio sekretoriaus pareigos), Jonas Kazlauskas (krepšinio treneris / numatomos viceprezidento pareigos), Edmundas Jakilaitis (prodiuseris / numatoma atsakomybės sritis – komunikacija).
„Facebook“ kandidatas: Jei LKF prezidentas būtų renkamas socialiniuose tinkluose, R. Javtokas turbūt laimėtų į vienus vartus. Garsios pavardės komandoje su pačiu ilgamečiu rinktinės kapitonu priešakyje internete sukėlė nemenką ažiotažą, kuomet pirmosios pateko į viešumą dar ankstyvą pavasarį. Tačiau nuo startinės pozicijos iki finišo tiesiosios – ilgas kelias, kuris 41-erių šiauliečiui leidosi į nuokalnę. Mat sudominti krepšinio gerbėjus – visai kas kita nei užsitarnauti krepšinio darbininkų pripažinimą.
Tituluotas žaidėjas taip iki galo ir nerado savo vietos „Žalgirio“ vadovybėje, o prasidėjus LKF rinkimų kampanijai pasirodė artimiausias iš kandidatų A. Saboniui ne tik ūgiu, bet ir bendravimo ypatumais. Mat R. Javtokas nei rengė spaudos konferencijų kaip V. Gedvilas, nei brovėsi į viešąją erdvę pranešimais žiniasklaidai kaip R. Butautas. Vietoje to praėjusią savaitę jis viso labo „Facebook“ paskelbė savo pristatomąjį vaizdo klipą – visai kaip A. Sabonis, savo ataskaitas LKF konferencijoms verčiau jau nufilmuodavęs iš anksto, kad nereikėtų kalbėti pilnai salei.
Komunikabilumu R. Javtokas smarkiai išsiskyrė iš kolegų būdamas žaidėjas, bet dabar pereina į visai kitą lygą. Be to, buvęs vidurio puolėjas – mažiausiai patyręs sporto vadyboje iš trijų pretendentų, o jo surinkta skirtingų sričių specialistų komanda taip pat nekompensuoja šio minuso. Tai neabejotinai užklius daugeliui LKF narių. O kai kuriems veikiausiai miegoti neleis ir „mažųjų“ fobija, pasireiškianti desperatišku pasiryžimu visomis jėgomis kliudyti „didiesiems“ įgyvendinti jų fatališkus planus. Šiuo atveju nuo R. Javtoko gali baidyti jo dar šviežias ryšys su „Žalgiriu“, dėl kurio pavieniams delegatams ši kandidatūra gali pasirodyti kaip galingiausio šalies klubo atsiųstas Trojos arklys, turintis galutinai uzurpuoti Lietuvos krepšinį.
Intriga: Jei rinkimuose prireiks antrojo turo, o R. Javtokas liks nuošalyje, tai nereikš, kad jo dainelė – jau sudainuota. Mat net pralaimėjęs rinkimus Robinis gali lemti jų galutinius rezultatus, jeigu tik skirtumas tarp kitų dviejų konkurentų būtų menkas. Tiesa, nuspėti, kokių atsarginių variantų turi R. Javtoko rėmėjai, nėra paprasta, nuomonės gali ir išsiskirti. Bet galbūt pats rinkimų juodasis arkliukas tokiu atveju nuspręs paraginti LKF narius kokiu nors būdu išreikšdamas palaikymą vienam ar kitam likusiam pretendentui.
Kandidatūrą iškėlė: Kauno „Žalgiris“
„Žalgirio“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno komentaras:
Argumentai „už“: Norime naujo požiūrio į vadybą ir naujo proveržio. Visus tuos metus, kuriuos Robertas dirbo klube, mes investavome į naujų vadybos metodų, naujų komunikacijos metodų taikymą. Norėtųsi, kad jie atsirastų ir naujoje federacijoje. Pats esu dirbęs federacijoje su J. Kazlausku, mūsų požiūriai jau tada buvo aiškūs: kaip reikėtų dirbti su treneriais, kaip reikėtų dirbti klubams. Jonas turi aukščiausio lygio patirties Eurolygoje ir Kinijoje, E. Jakilaitis yra puikus žmogus ir garantuotų bendravimą su žiniasklaida, kurio trūktų kitiems kandidatams. Nes dabar skaitant apie juos atrodo, kad yra slepiamasi už praeities titulų, ko Robertas visiškai nedaro. Jis juk nesako, kiek žaidęs ir kiek laimėjęs, jis kalba apie tai, ką nori padaryti.
Bendravimas su žiniasklaida, bendravimas su rėmėjais ir partneriais ir krepšinio organizavimas, ypač kalbant apie jaunimą, yra trys sritys, kurias maksimaliai uždengia Robertas su savo komanda ir mažiausiai vietos palieka politikai. Mane labiausiai ir erzina tai, kad šiuose rinkimuose yra labai daug politikos. Einant balsuoti mums reikėtų ją visą pamiršti ir galvoti tik apie krepšinį, o ne kažkokias senas draugystes, pagalbas ar sąskaitas. Turime pakilti aukščiau asmeninių santykių ir galvoti, kokia bus krepšinio ateitis.
Argumentai „prieš“: Abu kiti kandidatai neleidžia tikėtis, kad pamatysime kažką naujo: viskas suksis panašiai kaip sukosi – gal šiek tiek geriau, gal blogiau. Nenoriu kitų kritikuoti, bet Robertas su visa savo komanda atneštų atvirumą ir aiškią viziją vietoje slapstymosi ir dangstymo.
Reikalingos permainos: Su A. Saboniu ir M. Špoku man nieko netrūko, puikiai bendravome. Taip pat puikiai bendrausime ir su kita valdžia. Bet trūko aiškios vizijos, kur norime nueiti. Kalbu iš savo varpinės: norisi turėti Lietuvoje gerų trenerių, kurių trūksta. Sakoma, kad turime stipriausią Europoje trenerių asociaciją, nes turime daugiausiai trenerių. Bet kas iš to, jei mes neturime gerų trenerių. Tas pats liečia jaunimo rengimą.
Kaip klubas kasmet investuojame po pusę milijono į vaikų ugdymą, turime akademiją. Mieste susitvarkome, bet Lietuvos mastu matosi, kad kiti nelabai nori bendradarbiauti, veikiančios nacionalinės sistemos trūksta. Kalbant apie renginių organizavimą, norisi aiškumo, kur mes žaisime, kas žais ir su kuo. Aiškumo man labiausiai ir trūksta, o ne vien kalbėjimo, kad viskas yra gerai. Jei krentame reitinge, reikia pabrėžti, kad kažkas yra negerai, ir tą kažką keisti. O dabar atrodo, kad gyvename praeitimi, kad einame į rinkimus tik dėl to, jog kažkas paprašė, o šiaip viskas mūsų krepšinyje gerai.
