Ant suaugusiųjų ar jaunimo medalių, iškovotų tarptautinėse varžybose, jau taip pat prisikaupė gana storas dulkių sluoksnis.

O pastarąjį kartą Eurolygos Finalo ketverto kovose Lietuvos krepšininkai irgi šmėžavo senokai – 2018-aisiais, kai sensaciją sukūrė ne kas kitas, o tuomet dar Šarūno Jasikevičiaus diriguotas Kauno „Žalgiris“, kuris Belgrade finišavo trečias.

Šią vasarą Lietuvos nacionalinei komandai prie savo sienų patyrus itin skaudžią nesėkmę atrankoje į Tokijo olimpines žaidynes ir planetos reitinge nusmukus į 9 poziciją, pesimizmas ir įtikėjimas tuo, kad mūsų šalis nebėra krepšinio elite, tik dar labiau išaugo.

Tačiau tuomet pro tankius ir tamsius debesis išlindo pragiedrulys – du Lietuvos žaidėjai sudomino NBA klubus, o dar daugiau jų patraukė Eurolygos ekipų dėmesį: Arnoldas Kulboka pasirašė sutartį su Šarlotės „Hornets“, o Rokas Jokubaitis aukščiau nei tikėtasi Niujorko „Knicks“ atstovų buvo pašauktas naujokų biržoje.

Galiausiai Rokas kuriam laikui nutūpė dabartinės Eurolygos vicečempionės „Barcelonos“ gretose, o kitas buvęs žalgirietis Marius Grigonis apsivilko nuolatinio Finalo ketverto dalyviu Maskvos CSKA aprangą.

Į Eurolygos arenas grįžta ir Mindaugas Kuzminskas, suvienijęs savo jėgas su Artūru Gudaičiu Sankt Peterburgo „Zenit“ klube, bei Mantas Kalnietis, iš to paties Krasnodaro parvykęs į gimtąjį Kauną. Žaliai-baltas vėl bus ir Edgaras Ulanovas, kuriam nepavyko įsitvirtinti Stambulo „Fenerbahče“.

O bene labiausiai netikėtas lietuviškas vasaros perėjimas – Donato Motiejūno susitarimas su „Monaco“.

Atmetus du paminėtus sugrįžėlius į „Žalgirį“, bet pridėjus abu Vitorijos „Baskonios“ mūsiškius – Roką Giedraitį ir Tadą Sedekerskį, išeina, kad šį sezoną Eurolygos turnyre užsienio komandoms atstovaus net septyni lietuviai, kai pernai tokių tebuvo keturi (A. Gudaitis, E. Ulanovas, R. Giedraitis ir T. Sedekerskis), o užpernai – tik trys.

Septyni legionieriai iš Lietuvos – naujojo Eurolygos formato, kai varžosi 16 arba 18 ekipų, rekordas. Tad šį sezoną lietuvių akistatų bus galima sulaukti kone kiekviename ture – ir ne tik tada, kai su vienu ar kitu tautiečiu susigrums „Žalgiris“.

Pats jau antrame ture į Kauną kartu su Gudu atskrisiantis Kuzia taip pat džiaugiasi, kad lietuviai vis labiau vertinami Eurolygos kontekste.

„Faktas, kad turime pakankamai nemažai individualiai stiprių žaidėjų, kurie yra vertinami tiek pasauliniu mastu, kaip Domas su Jonu, tiek ir Europoje. Ne veltui juk Eurolygos klubai rašosi sutartis su mumis. O rinktinės dėl paskutinių metų labai gaila, nes galėjome ir turėjome pasiekti šiek tiek geresnius rezultatus“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ teigė puolėjas.


Tuo metu krepšinio ekspertas ir komentatorius Vaidas Čeponis pasisakė kiek atsargiau.

„Taip aplinkybės susiklostė. Aš nedaryčiau tokių drąsių išvadų, kad padidėjęs mūsų žaidėjų skaičius Eurolygoje reiškia, jog čia jau Lietuvos krepšinio lygis labai pradėjo kilti. Galbūt tik iš dalies.

Dabar nebeturime tiek tų pirmojo ryškumo žvaigždžių, kaip anksčiau, tik D. Sabonį ir J. Valančiūną. Kol jų neužaugs daugiau, tikrai reikia susitaikyti su tuo, kad toli gražu ne visada būsime pasaulio ar Europos krepšinio elite. Bet į rinktinę atėjus naujam treneriui viskas gali pasikeisti į gerąją pusę.

Aišku, galima kartais ir taip iššauti, tačiau matome, kiek šiuolaikiniame krepšinyje reiškia asmenybės – tokios kaip Luka Dončičius, kuris vienas gali nulemti rungtynių baigtį“, – svarstė jis.

Vienaip ar kitaip pati Eurolyga šiemet Lietuvos žiūrovams žada būti kaip niekad įdomi: mūsų laukia ir konkurencingas „Žalgiris“, ir M. Grigonio savo vertės įrodinėjimas Maskvoje, ir R. Jokubaičio kova už būvį „Barcoje“, ir galbūt vėl išsišoksiantis lietuviškasis „Zenit“, ir nenuspėjamoji „Baskonia“, ir, žinoma, vienoks ar kitoks D-Mo atsakas skeptikams.